V. Matijošaitis su J. Kriaučiūnu įkasė naują kapsulę Kaune

„Kaune pasiekėme tokį etapą, kai vienu metu galime statyti net keturis tiltus. Už tai noriu padėkoti kiekvienam kauniečiui. Būtent už Jūsų visų pinigus ir statome jungtis. Kam teko eiti ar važiuoti dviračiu Petro Vileišio tiltu, tikrai supranta, kad naujoji jungtis labai reikalinga ir laukiama.

Už gero mėnesio atidarysime tiltą per magistralę A1. Iki metų pabaigos tikimės atidaryti dar du: pėsčiųjų tiltą iš Nemuno salos į Fredą ir Santakos tiltą. Kaunas nestovi vietoje – Kaunas jungia, kuria ir juda pirmyn“, – sakė išplatintame pranešime žiniasklaidai cituojamas miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

Pažymima, kad Brastos tilto statybvietėje susirinkę svečiai – miesto vadovai, architektas, darbus atliekantis rangovas bei Kauno arkivyskupas metropolitas – savo parašais simboliškai įtvirtino laišką ateities kartoms. Kapsulė su juo įbetonuota būsimo tilto pagrindų vietoje.

„Šiandien Kaunui yra džiaugsmo diena. Išgirdęs, kaip bus statomas šis tiltas, supratau – tai mūsų aukso amžius. Kaip San Franciske stovi garsusis Auksinių vartų tiltas, taip ir Kaune atsiveria savieji aukso vartai. Anksčiau upės buvo sienos, o šiandien jos tampa jungtimis, vienijančiomis žmones ir miestą“, – šventindamas tilto statybos aikštelę bei darbus kalbėjo Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas.

Tiesa, pranešime žiniasklaidai neužsiminta apie tai, kad statant tiltą ir ne pagal projektą išgilinus natūralią upės vagą buvo padaryta didelė žala aplinkai, kuri siekia daugiau nei 42 tūkst. eurų. Dėl šios situacijos Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai šių metų balandžio 16 d. kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą.

Incidentą neseniai pakomentavo ir Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.

„Formaliai, mes nei iš Aplinkos apsaugos departamento, nei iš kokių nors kitų ikiteisminio tyrimo institucijų nesame gavę nei jokio rašto, nei pranešimo, kad galėtume remtis oficialia informacija. Matėme pranešimus spaudoje, savo iniciatyva kalbėjomės su Aplinkos apsaugos departamento Kauno skyriaus vadovu. Jis pakomentavo situaciją taip, kad mūsų tilto projekto apimtyje arba darbų zonoje pažeidimų nėra nustatyta ir padaryta.

Paprastai tariant, mūsų projekto apimtyje, pagal Vidaus vandens kelių direkcijos išduotas sąlygas, tam tikroje atkarpoje buvo suprojektuotas vandens kelio gilinimas, gerinimas ir įrengimas. Rangovas atliko gilinimo darbus išeidamas iš projekto ribų“, – teigė T. Metelionis, kelis kartus pakartojęs, kad tai jo turima žodinė informacija.

Kauno savivaldybės administracijos direktorius vylėsi, kad darbus atliekanti UAB „Autokausta“ atlygins aplinkai padarytą žalą.

„Noriu pabrėžti, kad mūsų projekto rėmuose pažeidimo nėra, rangovas galimai išėjo iš projekto ribų ir tuos, vadinkim, nesuderintus darbus, atliko kitoje vietoje, nei buvo numatyta. Aš esu tikras, kad institucijos išsiaiškins, nustatys atsakingus asmenis ir juos nubaus“, – tąkart pridūrė T. Metelionis.

Tuo metu antradienį renginyje dalyvavęs bendrovės „Autokausta“ vadovas Juozas Kriaučiūnas džiaugėsi gražėjančiu miestu.

„Miestas turi puikų šeimininką ir stiprią komandą, vystančią projektus, džiuginančią mus visus, darančią mūsų miestą gražesnį, šviesesnį ir patogesnį. Šis tiltas ne tik sujungs dvi miesto puses, bet ir žmones. Jis puoš miestą, didins jo patogumą ir kurs dar didesnę vertę ateičiai. Tiltą laikys atramose įtempti trosai, todėl jo vaizdas bus lengvas, elegantiškas ir estetiškas.

Duok Dieve, kad mūsų miestas būtų toliau taip puoselėjamas, gražinamas ir prižiūrimas, kaip tai vyksta jau daugiau nei dešimtmetį“, – ceremonijoje kalbėjo tiltą statančios bendrovės „Autokausta“ vadovas J. Kriaučiūnas.

Brastos tiltą bendrovė „Autokausta“ stato už 9,85 mln. eurų su PVM.

Pranešime žiniasklaidai taip pat pažymima, kad statybvietėje kone pilnai jau įrengtos trys atramos. 302 metrų ilgio ir 6,5 m pločio tilto perdanga – gamyboje. Vien jai bus panaudota 961 tona plieno.

Naujoji jungtis tarp Nemuno ir Neries santakos bei P. Vileišio tilto pradėta statyti praėjusių metų rudenį. Vadinamasis Brastos tiltas bus skirtas išskirtinai pėstiesiems ir dviratininkams, darniai įsilies į abipus upės esančius takus.

„Esame labai laimingi tapę Kauno darnaus judumo plano dalimi. Šis tiltas, mano supratimu, labai stipriai prisidės prie pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimo. Didžiausias iššūkis buvo pati teritorija – „Natura 2000“ zona, Neries upė, Senamiestis, miesto centras ir Kauno pilis. Reikėjo ne tik techniškai įveikti sudėtingą vietą, bet ir užtikrinti, kad tiltas neužgožtų pilies, o jo architektūrinė išraiška atspindėtų mūsų laikmetį“, – teigė pranešime cituojamas architektų komandos „313 architects“ vadovas Justinas Žalys.

Jo teigimu, numatyti ir išskirtiniai architektūriniai elementai – amfiteatras bei suoliukai. Per visą tilto ilgį nusidrieks speciali „liniuotė“, leidžianti simboliškai išmatuoti vieną ilgiausių pėsčiųjų ir dviratininkų tiltų Lietuvoje.