LB: nuo pernai spalio galiojanti gavėjo tikrinimo paslauga padeda mažinti sukčiavimo riziką

Praėjusių metų spalį euro zonoje įsigaliojęs įpareigojimas mokėjimo paslaugas teikiančioms finansų įstaigoms tikrinti, ar pervedamos lėšos pasiekia tikrąjį gavėją, padeda mažinti sukčiavimo riziką, rodo Lietuvos banko (LB) atlikta finansų rinkos dalyvių apklausa.

Joje įvertinta septynių bankų, dviejų centrinių kredito unijų ir penkių elektroninių pinigų įstaigų pirmoji patirtis teikiant šią paslaugą.

„Ši apklausa – pirmasis gavėjo tikrinimo paslaugos veikimo vertinimas. Dauguma apklausoje dalyvavusių finansų įstaigų ją vertina kaip naudingą papildomą priemonę kovojant su sukčiavimu. Vis dėlto išsamesnei analizei ir tikslesnėms išvadoms reikia daugiau laiko ir duomenų“, – pranešime cituojamas LB valdybos narys Evaldas Ruzgys.

Pasak jo, ateityje taip pat ketinama išgirsti pačių gyventojų nuomonę apie teikiamą paslaugą.

Gavėjo tikrinimo paslaugos esmė – prieš mokėtojui patvirtinant mokėjimo pavedimą, jo mokėjimo paslaugų teikėjas patikrina, ar mokėtojo nurodytas gavėjo pavadinimas atitinka sąskaitos, į kurią pervedamos lėšos, savininko duomenis.

Mokėtojui pateikiamas vienas iš keturių rezultatų: gavėjo pavadinimas visiškai sutampa, iš dalies sutampa, nesutampa arba gavėjo patikrinti nepavyksta.

Pasak LB, ši paslauga ypač aktuali tais atvejais, kai sukčiai apsimeta kitais žmonėmis, pavyzdžiui, pažįstamais asmenimis, ar prisistato žinomais žmonėmis romantinio sukčiavimo schemose.

Ji taip pat padeda tais atvejais, kai sukčiai apsimeta įmonėmis ir bando išvilioti pinigus, teigdami, kad pasikeitė įmonės mokėjimo rekvizitai.

Finansų rinkos dalyvių pateikti duomenys rodo, kad, pradėjus teikti gavėjo tikrinimo paslaugą, pastebimai sumažėjo sukčiavimo pagal netikrus skelbimus atvejų.

Tačiau, kaip skelbia šalies centrinis bankas, daugiau kaip penktadaliu patvirtintų sukčiavimo atvejų, prieš mokėtojui pateikiant vykdyti mokėjimą, buvo parodytas pranešimas, kad gavėjo pavadinimas nesutampa. Tai, LB teigimu, rodo, kad į tokį perspėjimą ypač svarbu reaguoti atliekant mokėjimą naujam gavėjui.

Teigiama, kad klientų elgsena pamačius pranešimą „pavadinimas nesutampa“ yra įvairi – vieni susisiekia su gavėju ar finansų įstaiga, kiti patikslina įmonės pavadinimą ir vėliau atlieka mokėjimą.

Neatitikimų gali atsirasti dėl pavadinimų trumpinių ar teisinių formų, pavyzdžiui, UAB ar AB, taip pat dėl to, kad vietoj oficialaus juridinio asmens pavadinimo nurodomas prekės ženklas.

LB teigimu, gyventojai taip pat dažniau pasitiki savo turimais gavėjo duomenimis, kai tam pačiam gavėjui moka ne pirmą kartą. Vis dėlto kitais atvejais mokėjimo patvirtinimas, kai gavėjo pavadinimas nesutampa, gali reikšti didesnę riziką tapti sukčių auka.

„Sukčiai prisitaiko prie naujų apsaugos priemonių ir keičia savo scenarijus. Jie gali aiškinti, kad pranešimas apie gavėjo duomenų neatitikimą yra banko klaida ar techninis nesklandumas, ir raginti tokį perspėjimą ignoruoti“, – rašo LB.

Todėl, jo teigimu, išvydus pranešimą „pavadinimas nesutampa“, svarbu neskubėti ir kruopščiai patikrinti informaciją apie gavėją.

Prieš tvirtindami pavedimą gyventojai raginami atkreipti dėmesį į gavėjo tikrinimo rezultatą.

Šalies centrinio banko teigimu, gavėjo tikrinimo paslauga padeda ne tik mažinti sukčiavimo riziką, bet ir išvengti klaidingų pavedimų.

LB žada toliau stebėti, kaip paslauga taikoma praktikoje ir kokią įtaką ji daro sukčiavimo prevencijai. Jis taip pat ketina atlikti gyventojų apklausą, kuri padėtų įvertinti, kaip žmonės supranta gavėjo tikrinimo pranešimus, kaip į juos reaguoja ir kaip apskritai vertina šios paslaugos naudą.

ELTA primena, kad pernai spalio 9 d. euro zonoje įsigaliojo mokėjimų sistemos pokytis, mokėjimo paslaugas teikiančias finansų įstaigas įpareigojęs patikrinti, ar pervedamos lėšos pasieks tikrąjį gavėją.

Nuo pakeitimų įsigaliojimo kiekvieną kartą, kai asmuo atlikti pavedimą, mokėjimo paslaugas teikiančios įstaigos yra įpareigotos tikrinti, ar nurodytas gavėjo vardas, pavardė ar įmonės pavadinimas sutampa su žmogaus ar įmonės, kuriai priklauso nurodytas sąskaitos numeris, duomenimis.

Šią paslaugą teikia bankai, kredito unijos, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos. Ji yra nemokama tiek gyventojams, tiek verslui.