Statybų projektų vertinimas Kaune keisis iš esmės: kas lems, kad užsidegtų žalia šviesa?

Spalio 2 d. Kauno miesto savivaldybės atstovai pristatė architektūrinės kokybės metodikos taikymo gaires – paprastai tariant, šios gairės padės vertinti parengtus projektus ir kitus dokumentus, vadovaujantis šviesoforo principu. Projektuotojai galės aiškiau žinoti, kokiais kriterijais vertinami projektiniai pasiūlymai ir kiti dokumentai, o savivaldybė vadovausis aiškesne vertinimo metodika.

Pristatymas vyko Kauno regioninės architektūros tarybos (RAT) posėdžio metu, jame dalyvavo Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus architektūros ir urbanistikos poskyrio vedėjos bei specialistės. Parengtas architektūrinės kokybės metodikos taikymo gaires pristačiusi Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus architektūros poskyrio vedėja Karolina Mankienė tikino, kad pristatyme dalyvauti norėjo ir vyr. architektas Gedeminas Barčauskas, tačiau jis penktadienį buvo išvykęs.

Parengti architektūrinės kokybės metodikos taikymo gaires privalo kiekviena savivaldybė – tai padaryti įpareigojo 2024 m. tuometinio Aplinkos ministro Simono Gentvilo pasirašytas įsakymas. Nors savivaldybių tarybos parengtus sprendimo projektus turėjo priimti iki 2024 m. pabaigos, daugeliui savivaldybių to padaryti nepavyko. Kaunas – ne išimtis.

Kaip anksčiau portalui „Kas vyksta Kaune“ paaiškino Statybos sektoriaus vystymo agentūros (SSVA) Urbanistikos padalinio vadovas, buvęs Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas, Mindaugas Pakalnis, metodikos taikymo gairės turėtų įnešti daugiau aiškumo rengiant ir vertinant projektinius pasiūlymus, architektūrinius konkursus, objektų kokybę regioninėse architektų tarybose, teritorijų planavimo dokumentus, galimybių studijas ir kitus aktualius dokumentus.

Savivaldybės gairėse gali plačiai detalizuoti, kaip jų teritorijose turi būti taikomi bendrieji architektūros kokybės kriterijai – pavyzdžiui, savivaldybės gali nurodyti, kad centrinėje miesto dalyje prioritetas teikiamas komerciniams pirmiems aukštams, tam tikrose gatvėse turi būti išlaikoma perimetrinio užstatymo struktūra, automobilių aikštelės neturėtų dominuoti gatvės fronte ir t. t.

Iki šiol panašūs aspektai buvo grindžiami gana abstrakčiais Architektūros įstatymo kriterijais – darna, estetine kokybe, kontekstualumu ir pan., taip neišvengiant rizikos, kad bus priimami politizuoti sprendimai.

Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus architektūros poskyrio vedėja K. Mankienė pristatymą pradėjo paminėdama, kad gaires Urbanistikos skyrius parengė savo jėgomis, be išorinės pagalbos – kai kurios kitos savivaldybės, kaip, pavyzdžiui, Palangos, gairių parengimo paslaugas pirko iš išorės įmonių.

Tuomet ji išskyrė keturias urbanistines ir architektūrines kryptis Kauno mieste: kompaktiško, žalio, saugaus ir modernaus miesto.

Kalbėdama apie miesto kompaktiškumą, skyriaus vedėja užsiminė, jog kvartalų dydžiai turėtų būti nustatomi pagal apgyvendinimo ar teritorijos tipą, formuojami perimetrinio užstatymo kvartalai, kurių kraštinės ilgis 50–100 m. Ji taip pat akcentavo, kad miesto tankis turi būti „kokybiškai didinamas“, įskaitant priemiesčius.

K. Mankienė taip pat akcentavo aktyvius pirmuosius aukštus – pasak urbanistės, pirmuose aukštuose turėtų būti numatomos vitrinos ir įėjimai, skirti komercinei ar visuomeninei veiklai. Taip pat kiekviename kvartale užtikrinama funkcinė įvairovė – gyvenamoji, komercinė ir viešoji paskirtis. Siekiama, kad švietimo, sveikatos, kultūros paslaugos pasiekiamos per 15 min.

Kalbėdama apie estetinius aspektus, skyriaus vedėja ypač pabrėžė statinio ryšį su miesto aplinka.

„Sulaukiame projektų ir juose visiškai nevertinamas kontekstas. Mes [projektų autorių] tikimės analizės, kaip objektas susijęs su miesto aplinka“, – teigė K. Mankienė.

Savivaldybės urbanistai taip pat ragina rinktis vieną dominuojančią medžiagą (pvz.: plytą, tinką, betoną, medį), o papildomų medžiagų įvedimą derinti su aplinka. Taip pat siūloma fasadams rinktis šviesius tonus, o tamsius tonus naudoti fasado elementams.

Keturios urbanistinės ir architektūrinės kryptys užfiksuotos 29 punktų klausimyne. Kaip portalui raštu paaiškino K. Mankienė, pagal dabar formuojamą vyr. architekto poziciją, šį klausimyną pildys ir pirminį vertinimą atliks patys projektuotojai.

„Toks modelis pasirinktas sąmoningai, nes viena svarbiausių metodikos funkcijų yra ne tik vertinti, bet ir padėti projektuotojams dar projektavimo proceso metu įsivertinti siūlomų sprendinių kokybę. Tai leistų dar iki projektinių pasiūlymų pateikimo savivaldybei identifikuoti galimus trūkumus ir užtikrinti aukštesnę projektų kokybę ankstyvoje stadijoje“, – komentuoja savivaldybės specialistė.

Vertinimas bus pateikiamas šviesoforo principu:

Vienuolika klausimyno klausimų yra pažymėti kaip esminiai – kaip nurodoma savivaldybės administracijos parengtame sprendimo projekte, šie klausimai „tiesiogiai apibrėžia svarbiausius miesto formavimo principus ir turi didžiausią įtaką architektūros ir urbanistinės aplinkos kokybei“.

„Esminiai klausimai atrinkti todėl, kad apima tuos architektūros ir urbanistikos aspektus, kurie turi didžiausią įtaką miesto architektūrinei ir urbanistinei kokybei. Rengiant metodiką, buvo siekiama identifikuoti ne visus įmanomus architektūrinius kriterijus, o tuos principus, kurie, savivaldybės vyriausiojo architekto G. Barčausko vertinimu, yra esminiai formuojant kokybiškas, tvarias ir žmogui patrauklias miesto erdves. Todėl tarp esminių klausimų atsirado kriterijai, susiję su urbanistine struktūra, užstatymo formavimu, gatvės erdve, viešųjų ir privačių erdvių santykiu, teritorijų tankumu, pėsčiųjų judumu ir kitais miesto kokybę lemiančiais veiksniais“, – kaip savivaldybė pasirinko esminius klausimus, paaiškina K. Mankienė.

Projekto sprendiniams pritariama, kai vertinimo klausimyne ne mažiau kaip 70 proc. vertinimų (nevertinant klausimų, pažymėtų „neaktualu“ žyma) yra įvertinti žalia spalva, nė vienas esminis klausimas nėra įvertintas raudona spalva ir savivaldybės vyriausiasis architektas nepateikia neigiamo vertinimo.

Esminiai klausimai gali būti įvertinti geltona spalva, o kiti likę vertinimo klausimyno klausimai gali būti įvertinti geltona arba raudona spalva. Jeigu bent vienas klausimas įvertintas geltona arba raudona spalva, projekto rengėjas turi pateikti argumentuotą sprendinių pagrindimą, kuriam pritaria savivaldybės vyriausiasis architektas.

Po K. Mankienės pristatymo sekė klausimų dalis. Didžioji dalis klausimų buvo susiję su parengtu klausimynu – savivaldybės atstovai susilaukė ir komplimentų, ir kritiškų pastabų.

Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Kauno skyriaus pirmininkas Nerijus Stanionis gaires vadino aiškiomis, principus teisingais ir atskirai pagyrė 10 punktą, kuriame numatoma, kad apželdinimas neturėtų apsiriboti tik žolės pasėjimu, bet apželdinant turėtų būti pasitelkiamos bent trys vietinės augalų rūšys.

Vienas iš RAT posėdyje dalyvavusių architektų stebėjosi, jog net ir surinkus aukštą įvertinimą, vyr. architektas projektui vis tiek galėtų nepritarti.

„Jeigu architektas peržiūri sprendinius, gali gauti 100 proc. vertinimą, bet architektas vis tiek gali nepritarti. Tai gal [vertinimas] neturėtų priklausyti tik nuo architekto, jeigu jau atitinki metodiką, tai turėtų pritarti, – pastebėjo dalyvis.

K. Mankienė portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė, kad pagal LR Architektūros įstatymo nuostatas, savivaldybės vyriausiasis architektas dalyvauja vertinant projektinius pasiūlymus ir teikia pritarimą. Tad projektiniams pasiūlymams nepakanka vien surinkti nustatytą žalių vertinimų procentą ar išvengti neigiamų įvertinimų esminiuose klausimuose – būtinas ir vyriausiojo architekto pritarimas. Visgi pasak specialistės, vyr. architekto nepritarimas turėtų būti aiškiai motyvuotas ir tikslas nėra ginčyti klausimyno rezultatus.

„Tačiau tai nereiškia, kad vyriausiasis architektas gali nepritarti projektui remdamasis vien subjektyviu vertinimu. Net ir tuo atveju, jei projektas surinktų 70 proc. žalių įvertinimų, galimas nepritarimas turėtų būti aiškiai motyvuotas, argumentuotas ir pagrįstas konkrečiais architektūriniais, urbanistiniais ar viešojo intereso aspektais.

Jeigu vyriausiasis architektas projektui nepritartų, projektuotojams būtų pateikiami konkretūs argumentai ir pastabos, o projektas galėtų būti tikslinamas. Nepritarimo pagrindas negali būti abstraktus vertinimas, pavyzdžiui, kad „projektas negražus“. Turi būti aiškiai įvardyti konkretūs trūkumai ar neatitikimai, pavyzdžiui, neišlaikoma užstatymo linija, netinkamai formuojama gatvės išklotinė, nesukuriama aiški viešųjų ir privačių erdvių struktūra, nepakankamai atsižvelgiama į aplinkinį urbanistinį kontekstą ar kitus architektūros kokybės kriterijus.

Vyriausiojo architekto vaidmuo šiuo atveju yra ne paneigti klausimyno rezultatus, o užtikrinti, kad formaliai surinkti balai atitiktų ir bendruosius architektūros kokybės, miesto formavimo bei viešojo intereso principus. Būtent tokios pozicijos laikosi Kauno miesto savivaldybės specialistai ir vyriausiasis architektas G. Barčauskas, – teigė savivaldybės specialistė.

Kiti architektai išsakė pastabų dėl numatomo tankumo. Gyventojų tankis numatomas ketvirtame klausime ir šis klausimas yra pažymėtas kaip esminis. Taigi, teoriškai šiuo klausimu sulaukus raudono vertinimo, projektui būtų nepritariama.

Ketvirtame klausime nurodoma, jog siekiamybė būtų ne didesnis nei 300 gyventojų hektarui arba maždaug 140 būstų hektarui tankis.

Architektai pastebėjo, jog šis reikalavimas taikomas visam miestui, nors tankumas tarp centro ir periferijos skiriasi iš esmės. Daugelio mikrorajonų (Dainavos, Eigulių, Šilainių) gyventojų tankis siekia apie 120-150 gyventojų hektarui, tačiau kaip pastebėjo pristatyme dalyvavę architektai, miesto centre jau dabar egzistuoja kvartalai, kuriuose gyventojų tankis yra didesnis. Remiantis Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano 2024–2025 m. sprendinių įgyvendinimo stebesėnos ataskaitos duomenimis, kai kuriuose kvartaluose viršijama 300 gyventojų/ha tankis, viename nedideliame 3 ha plote užfiksuotas net 450 gyventojų/ha tankis. Tuo tarpu naujai vystomose periferijose net ir 300 gyventojų/ha gyventojų tankumo pasiekti gali būti neįmanoma.

"Jeigu į 140 būstų hektarui nepataikai, gaunasi, kad tu jau nebe žalias, o geltonas, – pastebėjo vienas architektas.

Į šį klausimą K. Mankienė atsakė, kad „vien į skaičių koncentruotis nereikėtų“. Pasak specialistės, dėl šios priežasties Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus ekspertai svarstė skirtingoms miesto teritorijoms apibrėžti skirtingus kriterijus, bet greitai suprato, jog tai būtų per daug sudėtinga, o gairės ko gero išvis nebūtų parengtos.

Vėliau raštu savivaldybės atstovė komentavo, kad 4 klausime nurodytas ne didesnis kaip 300 gyventojų/ha tankis (apie 140 būstų/ha) yra „siektinas tvarios urbanistinės plėtros rodiklis“. Tačiau anot K. Mankienės, tai savaime nereiškia, kad jį viršijus ar priešingai, nepasiekus, projektas automatiškai negautų pritarimo.

„Esminė sąlyga yra ne konkretus skaičius, o tai, ar siūlomas tankumas yra tvarus ir pagrįstas konkrečios teritorijos kontekstu“, – teigia ji.

K. Mankienė pridūrė, jog visiškai įmanoma, kad savivaldybė pritartų ir didesniam tankumui.

"Šio klausimo esmė nėra mechaniškai taikyti vieną skaitinę ribą. Net ir esant didesniam tankumui, projektas galėtų būti vertinamas teigiamai, jei projektuotojai pagrįstų, kad teritorija turi arba numatoma sukurti pakankamą socialinę ir inžinerinę infrastruktūrą, viešąsias erdves, susisiekimo sistemą bei kitas sąlygas, leidžiančias užtikrinti kokybišką gyvenamąją aplinką.

Tokiais atvejais klausimas galėtų būti vertinamas geltona spalva, pateikiant argumentuotą paaiškinimą. Kadangi net ir esminiams klausimams numatyta galimybė taikyti tarpinį vertinimą, vien tik siektino rodiklio viršijimas savaime nereikštų neigiamo galutinio projekto įvertinimo. Vis dėlto toks sprendimas turėtų būti aiškiai, logiškai ir išsamiai pagrįstas“, – paaiškino skyriaus vedėja.

Portalo žurnalistams paprašius paaiškinti, kaip buvo gautas šis skaičius, ji nurodė, jog naujai patvirtintose Teritorijų planavimo normose taip pat rekomenduojama planuojant naujas gyvenamąsias teritorijas neviršyti 300 gyventojų/ha tankio, taip pat vertinti įvairūs gyvenamieji kvartalai Europoje.

"Nustatant šį rodiklį, savivaldybės urbanistikos ir architektūros specialistai, vadovaujami vyriausiojo architekto G. Barčausko, analizavo aukštos urbanistinės kokybės gyvenamųjų kvartalų patirtį Europoje. Buvo vertinami Nyderlanduose vystomas IJburg kvartalas, Royal Exchange kvartalas Kingston upon Thames mieste Londone bei Kauno miesto teritorijų vystymo pavyzdžiai, ypač Žemosios Fredos atvejis. Analizės tikslas buvo rasti pusiausvyrą tarp efektyvaus žemės naudojimo, gyvenamosios aplinkos kokybės ir infrastruktūros pajėgumų“, – teigė Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus architektūros poskyrio vedėja.

Parengtam gairių sprendimo projektui dar turės pritarti savivaldybės taryba. K. Mankienės teigimu, savivaldybės administracija siekia architektūros kokybės gairių projektą Kauno miesto savivaldybės tarybai pateikti svarstyti dar šiais metais.

„Tačiau konkretus projekto pateikimo terminas priklausys nuo gairių rengimo proceso eigos, reikalingų derinimų, diskusijų su Tarybos nariais bei turimų žmogiškųjų išteklių. Kadangi tai naujas ir ilgalaikę reikšmę miesto architektūros kokybės vertinimui turėsiantis dokumentas, svarbu užtikrinti, kad prieš teikiant jį miesto tarybai būtų išsamiai išdiskutuoti visi klausimai ir pasiekti kuo kokybiškesni sprendiniai“, – teigė K. Mankienė.

Su klausimynu ir parengtu sprendimo projektu susipažinti galima čia.