Baras Rotušėje sunkiai alsuoja, bet verslininkai dar jo neuždaro: bando išgyventi iš kitų veiklų

Kauno senamiesčio širdimi vadinamoje Rotušės aikštėje, kaip jau ne kartą savo skaitytojus informavo naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“, keitėsi ir keičiasi barų pavadinimai, nes keičiasi savininkai. „Senbuvių“ mažai belikę, net ir miesto mero šeimos verslui (panemunės vietovės Vičiūnai pavadinimu) priklausančios senovinių mūrų patalpos, kažkada gal tarnavusios į Kauną atvykdavusiems Hanzos pirkliams, turi kitus šeimininkus - nuomininkus.

Galima švelniai ironizuoti, kad Hanzos „ryšiai“ nuo Kauno senamiesčio per „Vičiūnus“ šiais laikais siekia net saulėtąją Meksiką. Bet tai nereiškia, kad egzotiniai meksikiečių valgiai Rotušės aikštėje dabar domina didelius būrius kauniečių ar jų svečių labiau nei europiniai. Gal ir domintų, tik sunku iki jų prieiti.

Tai ir neina, ir nebūtinai dėl to, kad didžiuma klientų gal net nežino, jog Motiejus Valančius, kuriam skirtas paminklas stovi Rotušės aikštėje, kažkada yra sakęs: „Maža tauta, kad nenori išmirti, turi, šiukštu, neimti to, kas - ne jos genties“...

„Mums teko atleisti visus darbuotojus, vos vieną pasilikome, kad klientai nepamirštų vietos, kurioje mėgo lankytis. Durų dar neužveriame ir baro iškabos nenuimame. Kai buvo maitinimo verslui panaikinta pridėtinės vertės mokesčio lengvata, ir teko branginti paslaugas, tai lankytojų, kaip ir pas visus, sumažėjo ir „Klimo“ bare. O dar tas Rotušės aikštės remontas, kuris nežinia kada iš tikrųjų pasibaigs?

Smulkusis verslas visame Senamiestyje susitraukė. Žmonės dabar, jei ir eina Vilniaus gatve iki aikštės, tai kai atsiduria prie tvoros, nemato reikalo ko nors už jos ieškoti. Tačiau ir aikštės renovacijai pasibaigus, be jokios abejonės, mes čia visi dar ilgai be jokių pelnų dirbsime, besistengdami klientus susigrąžinti“, - šią savaitę „Kas vyksta Kaune“ žurnalistei sakė minimą barą įkūrusios UAB „Ginvest“ direktorius Gediminas Velička.

Nors visoje Lietuvoje pastaraisiais metais jau įvyko ne vienos maitinimo įmonės bankrotas, „Klimas“ laikosi. Nes, kaip teigė G. Velička, vienais verslais kompensuojami kitų verslų patirti nuostoliai. UAB „Ginvest“ verslo sritys – barai, klubai, restoranai, renginių organizavimas, o taip pat – nekilnojamasis turtas. Įmonei, kaip nurodo rekvizitai.vz.lt. priklauso verslo centras „Gaižiūnų 4“ (biuro ir patalpų nuoma).

Vienas iš naujesnių NT objektų buvo „Ginvest“ pastatytas daugiabutis Birštone, statybų projektai vystyti ir kituose kurortuose ar mažesniuose Lietuvos miestuose. Buvo planų, susijusių su statybomis ir Kaune, bet bendra verslo situacija keitėsi, todėl jų atsisakyta.

Valstybinei mokesčių inspekcijai įmonė, pernai turėjusi netoli pusketvirto milijono eurų pajamų, nėra skolinga. Tiesa, 2024-uosius „Ginvest“ baigė, galima sakyti, su nedideliu minuso ženklu, - grynasis nuostolis – apie 24 tūkst. eurų. Maždaug dvigubai didesnę sumą 2023-aisiais bendrovė prisiteisė iš buvusio kolegos, kuriam patikėjo saugoti kai kurias savo įsigytas prekes, tačiau jis jų nenusaugojęs, visai neskuba atlyginti nuostolių...

Toks žingsnis jau aptartas su Kauno miesto savivaldybės administracija, ir sprendimą šiuo klausimu priims vietos politikai.

„Mums priklausė senas kompleksas buvusios Rokų keramikos gamyklos teritorijoje. (J. Borutos g. 23). Tris metus čia nuomavomės žemės sklypą. Buvusios gamyklos administracinio pastato turėjome tik pusę. Dalį savo pastatų Rokuose pardavėme su pelnu, dalį – be jo. Pernai rugpjūtį pardavėme viską. Yra ten kultūros paveldo, pavyzdžiui, išlikusi keramikos krosnis – istorinis objektas. Kas imsis ją atstatyti ir kaip naudos (eksponuos) – jau ne mūsų rūpestis“, - aiškino žurnalistei G. Velička – UAB „Ginvest“ vadovas.

Miesto tarybos sprendimą parengusių valstybės tarnautojų iš Kauno savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus duomenimis, 6,5466 ha ploto valstybinės žemės sklypas J. Borutos g. 23 buvo suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2012 m. birželio 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu. Vėliau dalis žemės sklypo buvo perleista privačion nuosavybėn, kita dalis – 5,1434 ha nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir valdoma Kauno miesto savivaldybės patikėjimo teise.

2022 m. rugsėjo 5 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi, pakeista 2023 m. lapkričio 14 d. susitarimu, žemės sklypo dalis – 1,7198 ha buvo išnuomota UAB „Ginvest“ nuosavybės teise turimiems statiniams (jų dalims, patalpoms) eksploatuoti. Vėliau šią teisę įmonė perleido kitiems asmenims. Todėl įmonei buvo paaiškinta, kad sklypą administruojanti Kauno savivaldybė nežada jai toliau nuomoti valstybinės žemės pagal 2022-ųjų sutartį. 2025 metų liepos 7 d. UAB „Ginvest“ paprašė nutraukti nuo 2022-ųjų turėtą sklypo Rokuose nuomos sutartį. Taip sakant, šalių susitarimu.

Beje, nelaukdama tokio prašymo, savivaldybė toje teritorijoje jau kūrė savus planus, kad tik žemės nuomininkas nesugalvotų jos subnuomuoti ir gauti pajamų iš tų, kuriems savo pastatus pardavė.

2024-ųjų spalio 10 d. Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio potvarkiu patvirtinus žemės sklypo J. Borutos g. 23 detaliojo plano korektūrą, 6,5466 ha ploto teritorija pertvarkyta padalijimo būdu į 13 žemės sklypų. Ar tiek pat bus sudaryta ir valstybinės žemės nuomos sutarčių su naujais nekilnojamojo turto šioje Rokų teritorijoje savininkais, spręs savivaldybė.

„Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.562 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad žemės nuomos sutartis baigiasi šalių susitarimu. Parengtas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektas dėl 2022 m. rugsėjo 5 d. valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo. Pritarus šio sprendimo projektui, galės būti realizuojamos naujojo (-ųjų) pastatų (jų dalių, patalpų) savininko (-ų) teisės ir teisėti lūkesčiai, išsinuomojant ar išsiperkant valstybinės žemės sklypus (jų dalis) iš valstybės.

Išnuomojus žemės sklypus (jų dalis), Kauno miesto savivaldybė gaus lėšas už žemės sklypų (jų dalių) nuomą“, - miesto politikams skirtame Aiškinamajame rašte teigia savivaldybės administracijos tarnautojai.

Jų patikinimu, „nepritarus šio tarybos sprendimo projektui, bus neįgyvendinti valstybinės žemės sklypų (jų dalių) nuomininkų teisėti lūkesčiai, bus pažeistos dabartinio valstybinės žemės nuomininko teisės (neturint statinių, yra sudaryta žemės nuomos sutartis, mokamas žemės nuomos mokestis ir pan.)“. Sprendimas šiuo klausimu bus priimtas rudenį.

P.s. naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ pastebėjimu, nuo praėjusių metų, kai Kauno miesto savivaldybei buvo perduota administruoti jos teritorijoje daugiau nei 5000 ha valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės, didžiuma vietos politikų viešai sprendžiamų klausimų yra susiję su sklypų ar kito NT nuomos, pardavimo ar panašiomis sutartimis. Tačiau sprendimams daug laiko nesugaištama, jie priimami ko ne „urmu“. Kai kada net nepaminint (pristatant sprendimo projektą tarybos posėdyje, kuris transliuojamas internetu), apie kokį konkretų turtą ir kurioje konkrečiai miesto gatvėje esantį, kalbama.

...liepos 8-ąją vykusio paskutinio šią vasarą Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio dienotvarkėje buvo 118 klausimų. Jų sąraše, pradedant 34-uoju ir baigiant paskutiniuoju, buvo Nekilnojamojo turto skyriaus specialistų parengti sprendimų projektai, kurių kiekvieną politikai be jokių diskusijų patvirtino bendru sutarimu.