Nors savivaldybė aktyviai socialiniuose tinkluose dalinasi nauja Rotušės aikštės išvaizda ir vykdomais darbais, paveldosaugininkai pabrėžia, jog šiuo metu nukrypstama nuo projekto, važiuojamojoje dalyje klojami nupjauti akmenys, nors pagal projektą šioje vietoje turėtų grįžti išardyti Rotušės aikštės grindinio akmenys. Neatmetama galimybė kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Dar praėjusią savaitę Kauno paveldosaugininkai pareikalavo, kad savivaldybė stabdytų dalį Rotušės aikštėje vykdomų statybos darbų. Apie šiuos įvykius praėjusią savaitę pranešė LRT TV naujienų tarnyba.
Paveldosaugininkė Asta Naureckaitė portalui „Kas vyksta Kaune“ paaiškino, jog šiuo metu važiuojamojoje dalyje klojami nupjauti akmenys, atvežti iš kitų Kauno vietų. O taip esą nukrypstama nuo projekto, žalojamos vertingosios savybės.
„Čia turi grįžti išardyti Rotušės aikštės grindinio akmenys, nes tai yra vertingoji savybė, ji turi grįžti į vietą, kur buvo, taip buvo suderinta projekte“, – pirmadienį portalui teigė A. Naureckaitė.
Ji sako, jog KPD neatmestų galimybės kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, mat šiuo metu rangovas gali ir toliau vykdyti darbus ne pagal projektą.
„Dabar bus pasitarimas su Kultūros paveldo departamento vadovybe, direktoriumi, spręsim ką toliau daryti. Yra siūloma sudaryti žalos komisiją, taikyti laikinąsias apsaugos priemones (...).
Pavesta juristams šitą dalyką spręsti“, – paaiškina A. Naureckaitė.
Savivaldybė laikosi savo
Savivaldybė su paveldosaugininkų argumentais nesutinka.
Dar penktadienį savivaldybė išplatino pranešimą spaudai – jame be kita ko pabrėžiama, jog darbai leis užtikrinti „vientisą ir funkcionalią erdvę tiek gyventojams, tiek verslams“, rangovas „Autokausta“ darbus atlieka pagal grafiką.
Nors paveldosaugininkai turi svarių pastabų, savivaldybė teigia, jog nukrypimų nuo projekto nėra, esą visi darbai vykdomi pagal galiojančius teisės aktus ir Kultūros paveldo departamento (KPD) pateiktas rekomendacijas.
„Vadovaujamės gegužės mėnesį gautu KPD raštu ir rekomendacijomis. Aikštės dangos turi atitikti Statybos techninį reglamentą dėl prieinamumo žmonėms su negalia bei kultūros paveldo apsaugos principus“, – išplatintame pranešime spaudai teigia Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.
Savivaldybės atstovai taip pat tikina, jog važiuojamojoje dalyje klojami iš kitų miesto vietų surinkti akmenys – neva todėl nėra naikinamos vertingosios savybės.
„Nesant galimybės įgyvendinti STR reikalavimus naudojant autentiškus Rotušės aikštės akmenis, važiuojamojoje dalyje klojami iš kitų miesto vietų surinkti akmenys, kurių dalis pagal poreikį gali būti nulyginti. Vertingosios Rotušės aikštės akmenų savybės ar autentika nepažeidžiama, kadangi jie išsaugomi ir nekeičiami“, – aiškina P. Keras.
Visgi paveldosaugininkų savivaldybės argumentai visai neįtikina – A. Naureckaitė pabrėžia, jog važiuojamojoje dalyje privalo būti grąžinti akmenys, kurie dabar saugomi aerodrome.
„Savivaldybės argumentai, kad nesužalotos vertingosios savybės, nes čia vežama iš kažkur kitur tie akmenys ir jie pjaunami, (...) na tai (daroma, aut.) ne pagal projektą.
Čia turi grįžti iš Rotušės aikštės išimti akmenys, kurie sandėliuojami S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome“, – pabrėžia paveldosaugininkė.
Paskelbė apklausą
Penktadienį savivaldybės paviešintame pranešime spaudai taip pat paskelbta ir apklausa.
Savivaldybės internetiniame puslapyje apsilankiusiems kauniečiams užduodami du klausimai:
Kaip vertinate Rotušės aikštėje klojamą granitinį grindinį?
Kaip vertinate naujai pradėtą kloti dangą važiuojamoje Rotušės aikštės dalyje?
Tiesa, kauniečių neklausiama, ar šiuo projektu bus tinkamai išsaugomos kultūros paveldo vertingosios savybės.
Kol kas apklausos duomenys rodo, jog virš 80 proc. kauniečių atliekamus darbus vertina teigiamai, tačiau apklausa yra anoniminė, nereprezentatyvi. Be to, straipsnio rašymo metu, apklausoje dalyvavo vos 170 kauniečių.
Įdomu ir tai, jog begalę statybos darbų vykdančios bendrovės vadovas sekmadienį sulaukė savivaldybės palaiminimo –
minint Lietuvos valstybės dieną, UAB „Autokausta“ vadovui Juozui Kriaučiūnui buvo įteikta „Laisvės kario“ statulėlė už „svarų indėlį įgyvendinant sudėtingus nacionalinės reikšmės infrastruktūros objektų projektus Kaune“.
Tai jau ne pirmas apdovanojimas J.Kriaučiūnui iš Kauno miesto mero rankų. 2021.06.23 specialusis potvarkis nurodo, kad jam skirtas 2-ojo laipsnio Santakos garbės ženklas, kuriuo apdovanojami Kaunui nusipelnę asmenys, pasižymėję ypač uoliu ir sąžiningu darbu ir visuomenine veikla. 2022-ųjų kovą sulaikius tuometį Kauno savivaldybės administracijos direktorių Vilių Šiliauską, minėtos įmonės vadovas šmėžavo kyšių istorijoje, tačiau jokie kaltinimai jam nebuvo pareikšti.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, jog ginčai dėl senamiesčio grindinio akmenų kyla ne pirmą kartą. Jie buvo ir prieš kelerius metus, kai buvo tvarkoma Vilniaus gatvė.
Centrinė Kauno senamiesčio gatvė rekonstrukcijai visiškai uždaryta 2021 m. liepos viduryje. Gruodį ji vėl atverta pėstiesiems, tačiau be dangos. Darbai ten sustojo kilus ginčui, ar kloti nugludintus, ar natūralius akmenis.
https://kaunas.kasvyksta.lt/2022/09/11/miestas/kauno-visuomenininkai-nepakeite-teismo-sprendimo-del-vilniaus-gatves-akmenu/
KPD specialistai teigė, kad akmenys į senamiestį turėtų grįžti tokie patys, kokie buvo, tik tvarkingai sukloti. Savivaldybė ir neįgaliųjų atstovai tvirtino, jog tai neužtikrins sklandaus judėjimo. Rangovo, bendrovės „Autokausta“, darbuotojai teigė atsisakantys dėti negludintus akmenis, nes tokiu atveju negalėtų garantuoti grindinio ilgaamžiškumo.
Tąkart savivaldybės ir paveldosaugininkų ginčas persikėlė į teismus, tačiau vėliau pavyko sutarti, kad Vilniaus gatvėje būtų klojami ir autentiški nugludinti, ir senieji akmenys.