Kamuoliukai, skanduotės ir finalo įtampa: šeštadienis Kauno beisbolo tribūnose

Debesuotą rugsėjo 19 d. šeštadienį Kauno beisbolo klubo „Lituanica“ sirgaliai susibūrė palaikyti savosios komandos Lietuvos čempionato finale. Ji susigrūmė su Utenos „Titanų“ ekipa ir galiausiai šventė pergalę pirmajame serijos iki dviejų pergalių susitikime. Aikštėje netrūko įtemptų momentų, o tarp sirgalių – geros nuotaikos ir skanduočių.

Žiūrovai čia rinkosi ne tik stebėti beisbolo, bet ir kartu praleisti šeštadienio popietę. Kol aikštėje žaidėjai ruošėsi rungtynėms – mėtė ir gaudė kamuoliukus, lavino smūgius bei atliko tempimo pratimus, – už aikštės ribų jau virė savas gyvenimas: susirinkusi beisbolo bendruomenė šnekučiavosi, juokavo, žaidė ir laukė rungtynių pradžios.

Vienas iš tokių – kovinio sporto atstovas Ignas Pauliukevičius, kuris atvyko palaikyti komandoje rungtyniaujančio brolio Domo.

„Aš pats lankiau beisbolą 7 metus. Mokykloje pamačiau, užsikabinau ir tai mane sudomino. Dabar labiau ateinu palaikyti brolio nei dėl beisbolo“, – pasakojo kovotojas.

Sportininkas taip pat pabrėžė, kad, jo akimis, su metais Lietuvoje beisbolas po truputį auga.

„Beisbolo situacija gerėja. Visų pirma atsirado visiškai nauja profesionali aikštė. Kai aš buvau vaikas, tai čia tiesiog laukas buvo. Be to, daugėja rėmėjų, komunikacijos internete apie beisbolą ir vaikų, lankančių šį sportą. Manau, per tiek metų daug kas pasikeitė į gerąją pusę“, – tikino Ignas.

Rungtynės vyko dar tik prieš 3 metus atsidariusiame Vytauto Didžiojo universiteto Prezidento Valdo Adamkaus sporto aikštyne. Lietuvoje yra vos dvi visus Europos standartus atitinkančios beisbolo aikštės, ir būtent viena iš jų stūkso Kaune.

Savo artimojo atvyko palaikyti ir Marija – komandoje žaidžia jos vyras. Tačiau beisbolą jai patinka stebėti ne tik dėl to.

„Pavyzdžiui, lyginant, tai futbolas ar krepšinis man yra tiesiog kamuolio vaikymasis, o tuo tarpu beisbolas yra pastovus veiksmas, intriga, kas kaip pasisuks. Labai įdomu žiūrėti, pergyventi, ar pataikys, ar nepataikys į kamuoliuką, – pasakojo Marija. – Beisbolą aktyviai stebiu antrus metus, vaikystėje pati aktyviai žaidžiau beisbolą, galvojau, Lietuvoje net nebėra šios sporto šakos, bet sutikau savo vyrą ir užsikabinau vėl.“

Tribūnoje akimirkai galėjai pamiršti, kad atėjai į sporto varžybas – už beisbolo aikštės nebuvo nei pastatų, nei miesto šurmulio, tik miško žaluma, suteikusi finalui neįprastai jaukią atmosferą. Taip pat rungtynių metu virš stadiono vis skraidžiojo maži iš Dariaus ir Girėno aerodromo pakilę lėktuvėliai.

Rungtynių metu skambėjo muzika, plevėsavo Kauno vėliavos, buvo pučiamos dūdos, kiekvienas sėkmingas momentas palydimas sirgalių palaikymu bei šūksniais. Keletą kartų veiksmas persikėlė ir už aikštės ribų – atmušti kamuoliukai skriejo tiesiai tribūnų link, priversdami žiūrovus trumpam sukrusti. Vos kamuoliukui nukritus už aikštės ribų, mažieji sirgaliai kaipmat pasileisdavo jo ieškoti.

Be to, miniai užsikūrus, aidėjo skanduotės „Kaunas, Kaunas“ ir „Lituanica, Lituanica“. Ištikimiausi sirgaliai buvo pasidabinę geltonos spalvos marškinėliais ir dėvėjo tradicines beisbolo kepuraites.

Rungtynės prasidėjo ramiai. Abi komandos patikimai gynėsi, todėl pirmuosius kėlinius švieslentėje laikėsi nuliai. Ledus trečiajame kėlinyje pralaužė kauniečiai, pelnę pirmąjį rungtynių tašką. Šeštajame kėlinyje komandos apsikeitė taškais, tad intriga niekur nedingo. Nors didžiąją rungtynių dalį rezultatas išliko kuklus, tribūnose ramybės buvo gerokai mažiau – sirgaliai reagavo į kiekvieną sėkmingą smūgį, pagautą kamuoliuką ar pasiektą bazę.

Tačiau galiausiai aštuntajame kėlinyje „Lituanica“ pakilo ir tiesiog nušlavė savo priešininkus iš Utenos, per kėlinį surinkusi 8 taškus ir taip jiems nebepalikdama jokių vilčių. Devintajame kėlinyje kauniečiai sutvarkė formalumus ir uždarė rungtynes rezultatu 10:1.

„Toli gražu tai nebuvo pačios geriausios mūsų rungtynės. Šiandien buvo labai sudėtingas grajus. Treneris stengėsi, kūrė visų rungtynių metu, bet neišėjo taip, kaip norėjosi. Aštuntajame kėlinyje kažkaip pralaužėme – kai pavyksta pelnyti vieną, tada pavyksta užsukti ir daugiau taškų“, – po rungtynių pasakojo komandos žaidėjas Domas Kamandulis.

Po rungtynių žaidėjai susibūrė į ratą ir trumpai tarpusavyje pasidžiaugę atėjo padėkoti fanams, prieš juos nukeldami savo kepuraites. Renginio atmosfera džiaugėsi ir ilgamečiai komandos fanai.

„Labai smagu, kad susirinko tiek daug žiūrovų, muzika groja, tikra beisbolo nuotaika ir finalo įtampa jaučiasi. Stipresnė komanda šiandien nugalėjo, nors Utena žaidė labai gerai, buvo labai sudėtinga. Bet mes komandoje turėjome labai gerą metiką, kuris puikiai kontroliavo rungtynes, neleido pelnyti taškų ir tai buvo lemiamas momentas“, – pasakojo ilgametis beisbolo sirgalius Sigitas.

Nors kauniečiai užtikrintai įveikė uteniškius, tačiau, Sigito nuomone, nosies užriesti dar nereikėtų.

„Kiekviena diena yra skirtinga ir neperšokus griovio negali sakyti „op“. Net neabejoju, kad bus atkakli kova. Tikimės pergalės, aišku, bet kita diena – kita istorija“, – aiškino vyras.

Lietuvos beisbolo čempionato finalas vyksta serijos principu iki dviejų pergalių. Taigi, kauniečiams iškovojus pirmąją pergalę, antrosios jie bandys siekti rugsėjo 20 d. 16 val. Utenoje. Jei prireiks trečiųjų rungtynių, jos bus žaidžiamos rugsėjo 26 d.