Įregistruotas naujas politinis komitetas „Kuriantis Kaunas“, kaip keitėsi balsavimo rezultatai Kaune?

Likus kiek daugiau nei pusmečiui iki savivaldos rinkimų, Kaune atsirado dar vienas potencialus rinkimų žaidėjas. Registrų centro duomenimis, rugpjūčio 20 d. Juridinių asmenų registre įregistruotas politinis komitetas „Kuriantis Kaunas“. Kaip nurodyta įstatuose, jis įsteigtas dalyvauti Kauno miesto savivaldybės tarybos ir (arba) mero rinkimuose.

Steigiamasis naujo komiteto suvažiavimas vyko rugpjūčio 7 d. Teisingumo ministerijos išvadoje nurodyta, kad komitetas surinko 377 steigėjus – daugiau nei įstatymo reikalaujamas minimumas Kaunui - 312. Pavadinimas registre rezervuotas rugpjūčio 5 d.

Komiteto pirmininku ir valdybos pirmininku išrinktas Karolis Valenta – asociacijos „LitBOAT“ įkūrėjas. Be jo, valdybą sudaro šeši asmenys: Irma Dzikaitė-Rimkė, Austėja Jociūtė, Aivaras Krasuckas, Jonas Paulauskas, Remigijus Sergiūnas ir Vytautas Skulščius.

Įstatuose tarp komiteto tikslų išskirta sporto plėtra ir sporto infrastruktūros gerinimas, taip pat ekonomika, investicinė aplinka, švietimas, sveikata ir kultūra. Sprendimą dėl kandidatų sąrašo į tarybą ir kandidato į merus pagal įstatus priima komiteto valdyba.

Portalui „Kas vyksta Kaune“ pasiteiravus apie organizacijos tikslus, komitetas pateikė trumpą komentarą. Jame teigiama, jog „Kuriantis Kaunas“ telkia skirtingų sričių žmones, sukaupusius profesinės patirties Lietuvoje ir užsienyje bei norinčius savo žiniomis, idėjomis ir patirtimi prisidėti prie Kauno ateities.

Komiteto atstovai sako, kad šiuo metu formuojama organizacijos struktūra: numatoma taryba ir atskiroms miesto gyvenimo sritims skirti skyriai, į kuriuos bus kviečiami savo sričių profesionalai.

„Sprendimui dėl dalyvavimo artimiausiuose Kauno miesto savivaldybės tarybos rinkimuose dar turime laiko. Tačiau „Kuriantis Kaunas“ savo veiklos nesieja vien su mandatais taryboje“, – nurodo komitetas.

Politinių komitetų registravimo tvarka Lietuvoje sugriežtinta 2022 m.: juos privaloma steigti kaip juridinius asmenis, o steigėjų skaičius susietas su savivaldybės dydžiu. Tuomet tokiu būdu persiregistravo ir Kauną valdantis „Vieningas Kaunas“. Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks ateinančių metų kovą.

Rinkimų komitetai Kaune nėra naujiena, tačiau per keturis rinkiminius ciklus sėkmė kol kas lydėjo tik „Vieningą Kauną“ ir vieną kartą – Kęstučio Pūko „Kaunas – kitokia Lietuva“.

Judėjimą „Vieningas Kaunas“ Visvaldas Matijošaitis įkūrė 2010 m., prieš 2011 m. savivaldos rinkimus.

Tuomet, kai atskirų komitetų dar nebuvo, V. Matijošaičio suburta koalicija „Vieningas Kaunas“ surinko 8,88 proc. balsų ir gavo 5 mandatus iš 41. Tarybą tuomet valdė 12 mandatų turėję konservatoriai, „Vieningas Kaunas“ liko opozicijoje. Rinkimuose dalyvavo vos 40 proc. rinkėjų.

2015 m. per pirmuosius tiesioginius merų rinkimus, „Vieningas Kaunas“ tapo pirmu sąrašu su 29,64 proc. balsų ir 16 mandatų iš 40, konservatoriai liko antri (23,19 proc., 13 mandatų). Tais metais komitetų Kaune dalyvavo net keturi. Be „Vieningo Kauno“, į tarybą pateko tik Kęstučio Pūko „Kaunas – kitokia Lietuva“ (4,69 proc., 3 mandatai). „Kaunas plius Puteikis“ ir Gintauto Labanausko „Dirbam Kaunui“ liko už tarybos ribų, surinkę po kiek daugiau nei 3 proc. Tai iki šiol paskutinis atvejis, kai kitas komitetas, ne „Vieningas Kaunas“, Kaune laimėjo mandatą.

2019 m. „Vieningas Kaunas“ pasiekė piką surinkdamas 65,80 proc. balsų ir 32 mandatus iš 40. Dar į tarybą pateko tik konservatoriai su 8 mandatais. Kiti komitetai rinkimuose apskritai nedalyvavo.

2023 m. valdančiųjų rezultatas susitraukė iki 48,26 proc., taryboje atsirado „valstiečiai“ (4 mandatai) ir socialdemokratai (3). Vis dėlto „Vieningas Kaunas“ išlaikė 26 mandatus iš 41 – beveik du trečdalius vietų. Skirtumą lėmė rinkimų aritmetika, nes mandatai skirstomi tik tarp barjerą peržengusių sąrašų, o 2023 m. jo neįveikė 8 iš 12 dalyvavusių. Už juos balsavo 27,6 tūkst. kauniečių – kas penktas rinkėjas – ir šie balsai mandatų neskirstė. Komitetas ir vėl buvo vienintelis: po sugriežtintos registravimo tvarkos nė viena kita visuomeninė jėga Kaune nesiregistravo.

Tiesioginiai merų rinkimai įvesti 2015 m., ir jau pirmieji parodė, ką komitetas gali duoti jo lyderiui. V. Matijošaitis pirmajame ture surinko 37,81 proc. balsų – gerokai daugiau nei jo sąrašas (29,64 proc.), bet mažiau nei pusę, todėl prireikė antrojo turo su tuometiniu meru konservatoriumi Andriumi Kupčinsku (25,22 proc.).

Antrajame ture, V. Matijošaitis laimėjo su 63,49 proc. balsų prieš 36,51 proc. Tais metais į merus kandidatavo dar trys komitetų atstovai: Kęstutis Pūkas (5,73 proc.), Gintautas Labanauskas (3,51 proc.) ir Eligijus Dzežulskis-Duonys (2,75 proc.).

2019 m. antrojo turo jau nebereikėjo. Tuomet V. Matijošaitis laimėjo su 80,75 proc. galiojančių balsų, antra likusi konservatorė Jurgita Šiugždinienė gavo 12,86 proc.

2023 m. rezultatas menkesnis, bet vis dar užtikrintas pirmajame ture – 59,66 proc. Antras liko „valstietis“ Aurelijus Veryga (12,77 proc.), trečias konservatorius Vytautas Juozapaitis (9,83 proc.). Nė vienas kitas kandidatas neperžengė 5 proc. ribos.