Šiandien,
gegužės 31-ąją, minima Pasaulinė diena be tabako primena, kad
rūkymas išlieka
viena didžiausių išvengiamų sveikatos problemų pasaulyje. Nors tabako gaminių
vartojimas Lietuvoje pamažu mažėja, jis vis dar viršija daugelio Europos šalių
vidurkį. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2022 m. Lietuvoje
rūkė beveik trečdalis gyventojų.
Specialistai
atkreipia dėmesį, kad nors tarp mokinių stebima rūkymo mažėjimo tendencija,
elektroninių cigarečių vartojimas tarp vaikų ir paauglių išlieka itin aktuali
problema. Skaičiuojama, kad elektronines cigaretes bent kartą yra bandę apie
pusė 15–16 metų moksleivių, o Lietuva pagal jų vartojimo paplitimą išlieka tarp
pirmaujančių Europos valstybių. Nerimą kelia ir tai, kad tarp jaunų merginų
rūkymo paplitimas kai kuriose amžiaus grupėse nemažėja ar net didėja.
Kauno klinikų
Pulmonologijos klinikos gydytoja pulmonologė doc. Deimantė Hoppenot
pabrėžia, kad visuomenėje vis dar gajus mitas apie „mažiau kenksmingą“ rūkymą,
todėl dalis jaunų žmonių neįvertina realios žalos sveikatai. „Kenkia visi
rūkymo būdai – tiek įprastos, tiek elektroninės
cigaretės ar kaitinamasis
tabakas. Mažesnis dervų kiekis ar silpnesnis karščio poveikis nereiškia, kad
žalos sveikatai nėra. Nikotinas sukelia priklausomybę, o organizmui kenkia
įkvepiamos cheminės medžiagos, degimo produktai, dervos ir karščio poveikis
kvėpavimo takams. Šiandien neturime pagrindo teigti, kad kuris nors rūkymo
būdas yra saugus“, – sako gydytoja.
Pasak doc. D.
Hoppenot, šiuolaikinės rūkymo priemonės kuriamos taip, kad būtų patrauklios
jaunam žmogui, todėl elektroninės cigaretės dažnai pateikiamos kaip
šiuolaikiškas ir mažiau žalingas pasirinkimas. „Rinka orientuojasi į jauną
žmogų, todėl kova su rūkymu tampa dar sudėtingesnė“, – teigia gydytoja
pulmonologė.
Dėl tokio
pateikimo jauni žmonės neretai neįvertina realios žalos sveikatai. Nors
organizmas ilgą laiką gali prisitaikyti prie neigiamo poveikio ir simptomai
nepasireiškia metų metus, pakitimai jau vyksta. Rūkymas tiesiogiai susijęs su
lėtine obstrukcine plaučių liga, lėtiniu bronchitu, plaučių vėžiu, širdies ir
kraujagyslių ligomis bei didesne kitų onkologinių ligų rizika. „Lėtinė
obstrukcinė plaučių liga nesivysto per vieną dieną. Dažniausiai pirmieji
požymiai yra užsitęsęs kosulys, skrepliavimas ar dažnesnės kvėpavimo takų
infekcijos. Vėliau atsiranda dusulys, mažėja fizinio krūvio toleravimas, o
dalis plaučių pokyčių tampa negrįžtami“, – aiškina gydytoja.
Pasak
gydytojos, pavojingas ne tik aktyvus, bet ir pasyvus rūkymas. Vaikų kvėpavimo
sistema formuojasi ir bręsta iki pilnametystės, todėl jie yra itin jautrūs
tabako dūmuose esančioms kenksmingoms medžiagoms. „Vaikas neturi pasirinkimo
nerūkyti, jei jo aplinkoje rūkoma. Jei rūko tėvai, iš esmės rūko ir vaikas.
Pasyvus rūkymas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems ilgainiui gali sukelti
daugelį tų pačių sveikatos sutrikimų, kurie nustatomi ir aktyviai rūkantiems
žmonėms“, – sako doc. D. Hoppenot.
Gydytoja taip
pat įspėja, kad rūkymas nėštumo metu didina priešlaikinio gimdymo riziką, o
neišnešioti kūdikiai dažniau susiduria su kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių
bei imuninės sistemos sutrikimais. „Neišnešiotiems kūdikiams ir anksčiau laiko
gimusiems žmonėms dažniau nustatoma sumažėjusi plaučių funkcija. Esant pasyvaus
rūkymo poveikiui ar pradėjus rūkyti, ji gali blogėti dar sparčiau, todėl
tokiems žmonėms ypač svarbu vengti rūkymo ir kitų plaučius žalojančių
veiksnių“, – pabrėžia gydytoja.
Pasak
gydytojos, Lietuvoje metantiems rūkyti yra gana plati pakaitinės nikotino
terapijos priemonių pasiūla, tačiau kiti veiksmingi medikamentinio gydymo būdai
vis dar nėra pakankamai prieinami. „Deja, Lietuvoje kol kas neturime
specializuotų kabinetų, kuriuose būtų konsultuojami norintys mesti rūkyti.
Didelį darbą šioje srityje atlieka šeimos gydytojai, gydytojai pulmonologai,
kardiologai ir kitų specialybių gydytojai, konsultuodami pacientus bei
skatindami juos atsisakyti žalingo įpročio. Tačiau šioje srityje dar turime
nemažai neišnaudotų galimybių. Kuo anksčiau žmogus sulaukia profesionalios
pagalbos metant rūkyti, tuo didesnė tikimybė, kad jam pavyks visam laikui
atsisakyti šio žalingo įpročio“, – pažymi doc. D. Hoppenot.
Pasaulinės
dienos be tabako proga gydytojai ragina atsakingai vertinti vyraujančias
tendencijas ir nepamiršti, kad už iš pirmo žvilgsnio patrauklių pasirinkimų
gali slypėti ilgalaikės pasekmės sveikatai, o jaučiančius užsitęsusius
kvėpavimo sistemos simptomus – kreiptis į savo šeimos gydytoją dėl išsamesnio
įvertinimo ir, esant poreikiui, gydytojo pulmonologo konsultacijos.