Ekspertai sunerimę: pagal elektroninių cigarečių vartojimą – lietuviai tarp lyderių Europoje

„Anksčiau rūkymas turėdavo labai aiškią veiksmų seką – cigaretės būdavo rūkomos su intervalais, žmogus galėdavo suskaičiuoti jų skaičių. Dabar situacija pasikeitė iš esmės. Elektroninės cigaretės yra mažesnės, patogesnės, dažnai saldaus kvapo ar visai bekvapės, todėl pats vartojimas tampa beveik nepastebimas. Dėl to žmonės dažnai net nebejaučia, kaip dažnai jie vartoja nikotiną“, – sako Audrius Zinevičius, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas.

2024 m. tyrimų tarnybos „Eurobarometras“ paskelbti duomenys rodo, kad elektronines cigaretes Lietuvoje naudoja apie 8 proc. gyventojų – pagal šį rodiklį Lietuva yra tarp pirmaujančių Europos Sąjungos valstybių. Tuo metu kaitinamojo tabako vartotojų skaičius Lietuvoje per metus išaugo nuo 4 iki 7 proc. gyventojų.

A. Zinevičius atkreipia dėmesį, kad dar ryškesni pokyčiai matomi tarp jaunimo. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos 2021-2022 m. tyrimu, Lietuvoje elektronines cigaretes 15 metų amžiaus grupėje rūko kiek daugiau nei trečdalis berniukų ir mergaičių – tai didžiausias rodiklis iš visų 44 tyrime dalyvavusių valstybių.

„Stebime liūdną tendenciją – daliai žmonių, ypač jaunimui, elektroninės cigaretės jau nebeatrodo kaip žalingas įprotis. Jos dažnai suvokiamos kaip technologinis aksesuaras ar kasdienio gyvenimo dalis, ir tai reikšmingai mažina psichologinį barjerą pradėti vartoti nikotiną“, – pažymi A. Zinevičius.

Pasak eksperto, vienas didžiausių pokyčių – tai pakitusios ir neretai išsitrynusios rūkymo ribos. Jei tradicinės cigaretės turi tam tikrą rūkymo ciklą, šiuolaikiniai nikotino produktai leidžia vartoti praktiškai be sustojimo.

„Dažnas elektronines cigaretes naudoja automobilyje, namuose, darbo metu ar eidamas gatve. Dėl to nikotino vartojimas tampa fragmentiškas, tačiau nuolatinis. Organizmas jo poveikį gali patirti praktiškai visą dieną“, – sako A. Zinevičius.

Anot jo, papildomą riziką kuria ir pats šių produktų pateikimas rinkoje – spalvingas dizainas, įvairūs skoniai bei technologinis įvaizdis mažina natūralų žmonių atsargumą.

„Kai produktas nebeturi nemalonaus dūmų kvapo ir nebeatrodo pavojingai, atsiranda iliuzija, kad ir žala mažesnė. Tačiau svarbu suprasti, kad nikotinas niekur nedingo – jis išlieka stiprią priklausomybę sukeliančia medžiaga“, – pabrėžia ekspertas.

Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad ilgalaikis elektroninių cigarečių poveikis sveikatai vis dar aktyviai tiriamas. Tačiau jau dabar aišku, kad nikotinas turi neigiamo poveikio nervų sistemai, širdies ir kraujagyslių veiklai, miegui bei emocinei sveikatai.

„Didžiausia rizika šiandien yra ne tik pats nikotinas, bet ir tai, kad priklausomybė tampa normalizuota. Kai žalingas įprotis atrodo estetiškas, modernus ir socialiai priimtinas, visuomenei darosi sunkiau atpažinti jo keliamą pavojų“, – sako A. Zinevičius.

Pasak eksperto, būtent todėl vis svarbesnė tampa ne tik prevencija, bet ir galimybė laiku pasirūpinti savo sveikata bei greitai gauti reikalingą specialistų pagalbą.

„Priklausomybės dažnai formuojasi palaipsniui, todėl žmonės linkę ignoruoti pirmuosius signalus – pavyzdžiui, kvėpavimo sutrikimus, miego problemas, padidėjusį nerimą ar kitus simptomus. Tokiose situacijose labai svarbu neatidėlioti konsultacijų ir kreiptis pagalbos kuo anksčiau. Galimybė greitai patekti pas specialistus ar pasikonsultuoti dėl sveikatos būklės šiandien tampa itin svarbi“, – teigia A. Zinevičius.