Trūks – plyš, bet Kauno valdžia mokyklą netoli bravoro pastatys?

Ir jei nepavyko prieš porą metų visvaldybei teisme įrodyti, kad kur kas didesnis sklypas, nei užimtų vaikų darželis (pirmasis bandymas „imti“ buvo kaip tik dėl jo), o taip pat nebaigta statyti „turgaus halė“ bei kiti apgriuvę pastatai būtini „visuomenės poreikiams“, tai dabar, patikslinus Kauno savivaldybės tarybos ankstesnį politinį sprendimą, jo projekte išvardinti ir papildomi argumentai. Jais sekant, tai prieš keliasdešimt metų pradėto statyti, bet taip ir nebaigto, didžiąja dalimi miesto savivaldybei priklausančios UAB „Stoties turgaus“ Šiaulių g. 30 teritorija reikalinga ir dėl geležinkelio infrastruktūros (gal siaurukas nuo stoties rūmų iki alaus daryklos ar naujos mokyklos bus tiesiamas?), ir kitiems visuomenės poreikiams. O svarbiausias jų – jau ne vaikų darželis, bet kitokio profilio (stambesnė) švietimo įstaiga – daugiafunkcis centras.

Viešai paskelbtame Kauno tarybos sprendimo projekte nurodoma, jog keičiamas 2023 m. sprendimo punktas.

Prabėgus daugiau nei trims „kovos“ metams, dabar naujuoju variantu siūloma 2023-aisiais išrinktiems vietos politikams, kurių valdančiąją daugumą sudaro mero Visvaldo Matijošaičio suburto „Vieningo Kauno“ atstovai, „Pritarti paimti visuomenės poreikiams (nutraukti naudojimosi teisę) žemės sklypą Šiaulių g. 30, Kaune, ir jame esančius statinius, reikalingus socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti; daugiafunkciam švietimo paslaugų centrui statyti (įrengti) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, magistraliniams vamzdynams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams – I. B. Volfo ir F. Engelmano gatvei, stovėjimo aikštelei įrengti ir eksploatuoti.“

Kas iš kauniečių išrinktų politikų besigilins, ar tiek daug visko ten reikia ir pagaliau, ar tai, kas išvardinta, tilps toje dar praeitą tūkstantmetį numatytoje komercijai teritorijoje? Juk vasara – ne tas rūpi. Juolab, kai ir žiemą ar rudenį panašūs miesto valdžios siekiai sulaukia formalaus pritarimo be jokių diskusijų…

Poreikių gausybė keičiant politinį sprendimą dėl objekto Šiaulių gatvėje, naujame jo variante (projekte) atsirado, atsižvelgiant į privalomus dokumentus – teisės aktus, žinoma, ir į teismų sprendimus. O svarbiausias „koziris“ dabar – mero V. Matijošaičio vadovaujamos savivaldybės užsakymu atlikta Sąnaudų ir naudos analizė. Nežinau, kokia užduotis buvo suformuluota užsakymo vykdytojai UAB „Eurointegracijos projektai“, tačiau ji operatyviai įvykdyta.

Dabar skubama reikalus tvarkyti toliau, nes po 2027-ųjų pradžioje vyksiančių savivaldybių tarybų rinkimų miesto politinėje valdžioje gali susiklostyti kitoks jėgų santykis, ir merui paklusnios daugumos gali nebebūti...

Analizė parengta 2026 metų birželio mėnesį. Paskutinis prieš vasaros atostogas Kauno tarybos posėdis numatytas liepą. Ir jeigu jame opozicinės pajėgos (Tėvynės sąjunga bei Lietuvos krikščionių demokratų sąjunga) mėgins kliudyti, prašys skirti daugiau laiko pasigilinti į naują „perspektyvą“ UAB „Stoties turgui“ kažkada išnuomotoje teritorijoje Šiaulių g. 30, tai „vieningiesiems“, net daliai jų atostogaujant, tikrai pakaks narių teigiamam sprendimui priimti. Juk tam tereikia vos 21 politiko balso.

„Kas vyksta Kaune“ primena, kad Taryboje – 41 narys, pagal 2023-aisiais patobulintą Vietos savivaldos įstatymą merai ir vicemerai nėra tarybos nariai. O be to, ką čia slėpti, juk visos „imamų“ objektų „perspektyvos“ ne prieš metus ir ne prieš du sudėliotos Kauną valdančios šeimos atstovų, kurių net keturi reikalus sprendžia savivaldybėje, galvose.

Taip nutiko ir likviduojant buvusią šimtametę Žaliakalnio pradinę mokyklą Savanorių prospekte. Keista, kad iki šiol jos medinukas, politikų valia „išmestas“ iš kultūros paveldo objektų sąrašo, dar nenugriautas? Ar vis nesuveikia kombinacija „kaip saviems paimti“ tą brangioje Žaliakalnio žemėj stovintį, gerai investicijai tinkamą objektą?

Ne vienerius metus nenaudojami ir daugiau nei šimtmetį Laisvės alėjoje kauniečiams tarnavusios Raudonojo Kryžiaus ligoninės pastatai. Meras V. Matijošaitis tik vienoje televizijos žinių laidoje „paatviravo“, jog ten „galima įrengti 300 gerų butų“.

Oficialiai šis turtas priklauso Kauno miesto savivaldybei. Ši, kaip sakoma, „neatsiklaususi kauniečių“, už mokesčių mokėtojų pinigus pastatė naują ligoninės korpusą Kauno pakraštyje. Tai gal dabar numato SOCIALINIUS BUTUS jaunoms šeimoms įrengti buvusiuose ligoninės pastatuose? Tuo pačiu stengdamasi, kad kurtųsi šeimos, gimdytų, augintų vaikus? Kad Kaune, pagaliau, nustotų mirčių skaičius būti didesnis už gimimų? Pasvajokim, ir... praeis.

Kai dėl UAB „Stoties turgus“, kurios 51 proc. akcijų priklauso Kauno miesto savivaldybei, o likusios akcijos yra privataus kapitalo, teritorijos Šiaulių g. 30 vietos politikai priims sprendimą, tuo pačiu savivaldybės administracijos direktorius bus įgaliotas pateikti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyriui prašymą ir dokumentus dėl žemės sklypo ir jame esančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams (naudojimosi teisės nutraukimo). Taip pat direktorius įgaliojamas pasirašyti sutartis dėl nuostolių, susijusių su statinių paėmimu visuomenės poreikiams atlyginimo ir kitus dokumentus. O kai NŽT vadovas priims sprendimą dėl NT paėmimo procedūros pradžios, tą procedūrą organizuos savivaldybės administracijos direktorius.

Pravartu žinoti, jog direktoriaus įsakymu, „paėmimo“ vaikų darželiui, gatvelei ir aikštelei, procedūra buvo pradėta dar 2024-ųjų vasarą, bet gruodį Regionų administracinis teismas, iš dalies tenkindamas UAB „Stoties turgus“ skundą, panaikino NŽT direktoriaus įsakymą, palankų Kauno savivaldybei.

Savivaldybė neketino sudėti rankų, bylinėjosi toliau – juk ir Teisės bei konsultavimo skyrių nemažą turi (algas jiems moka kauniečiai mokesčių mokėtojai), ir dar nesidrovi už biudžeto lėšas samdytis nepigius advokatus. Tačiau šių metų balandį Vyriausiasis Administracinis Teismas nutartimi pareiškėjo UAB „Stoties turgus“, atsakovų NŽT, Kauno miesto savivaldybės administracijos bei trečiojo suinteresuoto asmens - Kauno miesto savivaldybės - apeliacinius skundus atmetė ir paliko galioti nepakeistą Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimą.

Naujo Kauno miesto tarybos sprendimo projektą lydinčiame Aiškinamajame rašte teigiama, jog „iš esmės teisminiuose procesuose konstatuota, kad Savivaldybė, kaip paėmimu suinteresuota institucija, nepagrindė, koks konkretus visuomenės poreikis egzistuoja, ir kad tokio poreikio tenkinimui reikalingas konkretus žemės sklypas, o kitos alternatyvos to neužtikrina“.

Bet NT „ėmėjų“ įsitikinimu, „realus visuomenės poreikis ugdymo įstaigai steigti neišnyko“. Todėl savivaldybės administracijos iniciatyva UAB „Eurointegracijos projektai“ šią vasarą parengė sąnaudų ir naudos analizę, „kurioje identifikuotas ir konkretizuotas visuomenės poreikis 988 ugdymo vietų daugiafunkcio švietimo paslaugų centrui pastatyti ir eksploatuoti su reikalinga susisiekimo infrastruktūra. Pagrindinė planuojamo centro funkcija – ugdymas pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas.

Planuojamas pajėgumas neviršija 1000 vaikų / mokinių ir sudaro 988 ugdymo vietas: 160 ikimokyklinio ugdymo, 60 priešmokyklinio, 288 pradinio ir 480 pagrindinio ugdymo vietų.

Kai tūkstančiai mažų ir didesnių kauniečių mokslo metais kasdien migruoja po miestą, nes ne visada jiems pavyksta rasti vietą mokytis arti namų, Kauno savivaldybė šiuosyk susirūpino gyvenančiais Centro bei Aleksoto seniūnijose. Tai dėl jų gerovės šalia transporto intensyvumu pasižyminčių gatvių ir pramoninių statinių numatyta statyti naują mokyklą.

Priminsim, iš Žaliakalnio pradinės, kurią lankė ir kalno apačioje gyvenančių šeimų atžalos, mokinukai iškraustyti 2018-aisiais, bet tie laikai politikų galvose jau „labai seni“. Mokyklos Verkių gatvėje pastatas ne vienerius metus buvęs Kauno miesto savivaldybės privatizuojamo viešuose aukcionuose nekilnojamojo turto sąraše, iš jo jau senokai išbrauktas, tačiau apleistas ir tuščias tebestovi dar ir dabar. Nepaisant to, kad atkurti jame švietimo įstaigą prašo nemažai naujakurių šeimų, apsigyvenusių netoliese vis smarkiau augančiame mikrorajone...

Globalaus žvilgsnio į miesto švietimo įstaigų lokaciją bei į numatytus jos pokyčius viešai skelbiamuose savivaldybės dokumentuose „Kas vyksta Kaune“ žurnalistei nepavyko aptikti.

Beje, kaunas.lt (ir Seimo) interneto svetainėse yra Aiškinamasis raštas, kuriame minimi atnaujinti 2020–2025 m. duomenys. Taip sakant, proginiai, sukaupti kaip tik tam vieninteliam dabar reikalingam sprendimui priimti. Ar jie tikslūs, tikrai nežinia…

Pagal juos „Centro seniūnijoje ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų skaičius nuo 2022 m. išlieka stabilus, tačiau vietų skaičius 2020–2025 m. sumažėjo nuo 734 iki 720 vietų. Nors 2025 m. nepatenkintų prašymų skaičius Centro seniūnijoje sumažėjo, laukiančių vaikų skaičius išlieka reikšmingas.

Aleksoto seniūnijoje esamos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vietos yra beveik visiškai užimtos, todėl ši teritorija neturi reikšmingo laisvo pajėgumo papildomam poreikiui absorbuoti“. Kartu Centro seniūnijoje pradinio ir pagrindinio ugdymo įstaigose besimokančių mokinių skaičius 2020–2025 m. išaugo nuo 3181 iki 4211 mokinio.“

Ir štai – reikalinga išvada: „Nepatenkintų prašymų, laukiančių vaikų ir mokinių skaičiaus duomenys patvirtina, kad analizuojamoje teritorijoje egzistuoja ne tik faktinis mokinių skaičiaus augimas, bet ir nepatenkinta švietimo paslaugų paklausa, kuri pagrindžia planuojamą 988 ugdymo vietų poreikį. Papildomi priėmimo į arčiausiai planuojamos Šiaulių g. teritorijos esančias ugdymo įstaigas duomenys rodo, kad pradinio ir pagrindinio ugdymo vietų trūkumas yra pasikartojantis: 2022–2026 m. laikotarpiu kasmet fiksuota nuo 407 iki 611 nepatekusių mokinių. Todėl planuojamas 288 pradinio ir 480 pagrindinio ugdymo vietų pajėgumas laikytinas pagrįstu atsaku į pasikartojančią nepatenkintą paklausą ir nepertekliniu planuojamo sprendinio komponentu“.

Ir dar tyrėjai pabrėžė, kad „atsižvelgiant į švietimo paslaugų pasiekiamumą, mokinių ir vaikų srautus, Centro, Žaliakalnio ir Aleksoto / Fredos teritorijų funkcinę sąsają bei Fredos / Aleksoto teritorijos plėtros kryptį, sąnaudų ir naudos analizėje poreikis vertinamas ne tik pagal formalią Centro seniūnijos ribą, bet ir pagal su ja funkciškai susijusias teritorijas“.

Tokiu atveju visuomenei turėtų kilti pagrįstas klausimas, ar su Centro seniūnija „funkciškai susijusiose teritorijose“, pvz. Aleksote arba Fredoje, jau visi sklypai išdalinti (įsisavinti), ir savivaldybei tikrai neliko nė plotelio laisvos valstybinės žemės, kurioje tilptų nauja mokykla, kurioje galėtų mokytis tose vaizdingose Kauno vietovėse gyvenantys vaikai – Kauno ateitis?

Teisybės dėlei reikia paminėti, jog UAB „Eurointegracijos projektai“ įvertino ir alternatyvas (galimas). Pasirodo, buvo išanalizuoti savivaldybei nuosavybės teise priklausantys ar jos valdomi pastatai, patalpos ir žemės sklypai Centro, Žaliakalnio bei Aleksoto seniūnijose. Aiškintasi, ar įmanoma ten „sutalpinti visą daugiafunkcio centro funkcijų visumą ir įgyvendinimo apibrėžtumą“.

Bet kai galimybių nenustatyta, tai apsistota prie to, ko Kauno miesto savivaldybei šiuo metu labiausiai reikia – teritorijos Šiaulių gatvėje. Jeigu be mokyklos šis tikslas nebus pasiektas, tiek to – statysim naują mokyklą. Pagaliau, kiek vėliau, kol dar projektas neparengtas, nesunku bus paanalizuoti, ar tikrai vieta bei jos aplinka tinka švietimo įstaigai. Jei ne, tai sklypas tikrai tuščias neliks – juk pats centras.

Tačiau kol kas, anot Tarybos sprendimo projekto rengėjų, „visuomenės poreikiams siekiamas paimti 14 347 kv. m (1,4347 ha), Šiaulių g. 30 žemės sklypas „grindžiamas ne vien ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vietų poreikiu, o integruoto daugiafunkcio švietimo centro modeliu ir detaliuoju planu suplanuota socialinės bei susisiekimo infrastruktūros visuma. Iš šio paimamo sklypo 12 714 kv. m skiriama daugiafunkciam švietimo paslaugų centrui, o apie 1 633 kv. m patenka į susisiekimo ir aptarnavimo infrastruktūros sprendinius.

Todėl teritorijos poreikis siejamas su visu funkcijų kompleksu: ugdymo pastatu ar pastatais, klasėmis ir specializuotomis ugdymo erdvėmis, lauko ugdymo ir žaidimų zonomis, sporto ir judėjimo erdvėmis, skirtingų amžiaus grupių vaikų ir mokinių srautų organizavimu, saugiais privažiavimais, aptarnavimo infrastruktūra, automobilių ir dviračių stovėjimo vietomis bei želdynais“. (Pavydėkit esamos mokyklos, kurių mokinių realūs poreikiai vis dar laukia „išsipildymo“)...