Buvęs kultūros ministras, dabar Seimo narys
Simonas Kairys sureagavo į Kauno mero Visvaldo Matijošaičio viešą kritiką dėl valstybės finansavimo didiesiems kultūros projektams. Politikas atmetė mero priekaištus, kad Vilniuje statoma Nacionalinė koncertų salė finansuojama visos Lietuvos lėšomis, o Kaune kylantis
M. K. Čiurlionio koncertų centras statomas vien tik miesto gyventojų pinigais.
Socialiniame tinkle paskelbtame komentare S. Kairys teigė, kad Kauno meras nuolat kalba apie nepakankamas valstybės investicijas į Kauną, tačiau esą nutyli jau skirtą finansavimą.
„Meras vis verkia dėl to, kad valstybės investicijos aplenkia Kauną. Šį kartą ištraukiamas Čiurlionio koncertų centras ir priešinamas su Nacionaline koncertų sale ant Tauro kalno“, – rašo buvęs kultūros ministras.
Pasak jo, 2020–2024 metais vien kultūros srityje į Kauno miesto kultūros infrastruktūrą buvo nukreipta mažiausiai 74 mln. eurų valstybės investicijų.
S. Kairys vardijo, kad beveik 33 mln. eurų buvo skirta Kauno centriniam paštui ir M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Žilinsko galerijai. Valstybės finansavimą taip pat gavo Ąžuolyno biblioteka, Lietuvos aviacijos muziejus, IX fortas, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Vaikų literatūros muziejus, Kauno arkikatedra bazilika, Sruogų ir Grušo namai-muziejai bei kiti objektai.
Priminė skirtingą projektų finansavimo modelį
Buvęs ministras taip pat paaiškino, kodėl Vilniuje statomai Nacionalinei koncertų salei buvo skirtas valstybės finansavimas.
Pasak jo, projektas ant Tauro kalno buvo įtrauktas į Valstybės investicijų programą dar gerokai anksčiau, todėl jam finansavimas buvo numatytas iš anksto.
„Nacionalinė koncertų salė buvo Valstybės investicijų programoje, todėl jai buvo dar senesniuose planuose numatytas finansavimas, o pati programa įstatymu buvo uždaryta be galimybės pildyti naujais projektais“, – teigė S. Kairys.
Politikas pridūrė, kad Kauno meras šias aplinkybes puikiai žino, todėl dabartinis dviejų projektų priešpriešinimas esą yra manipuliatyvus.
Priminė ir Čiurlionio centro pradžią
S. Kairys teigė, kad tuo metu, kai jis vadovavo Kultūros ministerijai, M. K. Čiurlionio koncertų centro projektas dar buvo ankstyvoje stadijoje.
Anot jo, savivaldybė tuo metu sprendė įvairius teritorijos planavimo ir kitus su projekto vystymu susijusius klausimus, todėl apie valstybės finansavimo paieškas kalbėti buvo sudėtinga.
Buvęs ministras taip pat pareiškė neprisimenantis aktyvių Kauno savivaldybės pastangų siekiant valstybės paramos šiam projektui.
„Niekada nepamenu, kad Kauno meras kažkaip rimtai būtų šį klausimą koordinavęs, nei važiavo į ministerijas, nei į Vyriausybę pristatinėti, tartis. Jokio rimtesnio pristatymo 2020–2024 metais nesu pastebėjęs“, – rašė S. Kairys.
Jis taip pat klausė, kas trukdo dėl projekto finansavimo tartis su dabartine Vyriausybe.
V. Matijošaitis kritikavo valstybės prioritetus
Primename, kad praėjusią savaitę Kauno miesto savivaldybė išplatino mero V. Matijošaičio komentarą, kuriame jis suabejojo didžiųjų kultūros projektų finansavimo principais Lietuvoje.
Meras atkreipė dėmesį, kad Vilniuje statoma Nacionalinė koncertų salė kainuos apie 121 mln. eurų, o didžiąją projekto dalį finansuoja valstybė. Tuo tarpu Kaune statomas M. K. Čiurlionio koncertų centras, anot jo, įgyvendinamas tik miesto lėšomis.
V. Matijošaitis taip pat kritikavo projekto ant Tauro kalno išlaidas, teigdamas, kad Vilniaus projektas yra gerokai brangesnis nei Kaune statoma koncertų salė, nors abiejų objektų dydis ir talpa yra panašūs.
Mero teigimu, susidaro įspūdis, kad nacionalinės reikšmės projektus Lietuvoje gali įgyvendinti tik sostinė, o kitų miestų iniciatyvos valstybės paramos nesulaukia.
Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, dėl M. K. Čiurlionio koncertų centro projektavimo ir statybos darbų šiuo metu yra pasirašyta sutarčių už 81,76 mln. eurų.