Mokinių nemokamo maitinimo plėtra – padidėjusio socialinio jautrumo demonstracija?

Šį rudenį Vyriausybės pristatytas visuomenei paketas priemonių šeimai stiprinti, anot šio projekto (akcijos?) rengėjų, į gerą pusę tikrai paveiks dabartinę demografinę situaciją Lietuvoje. Ir nors dar neseniai buvusi premjerė, atgal sugrįžusi į „tą pačią upę“, Inga Ruginienė (vėl – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovė), kurį laiką intrigavo visuomenę, išlaikydama paslaptyje, o kas tame pakete numatyta, galop „paslaptį“ paviešino.

Paskui sekė viešos diskusijos, per kurias bene daugiausia dėmesio buvo skiriama siūlymui įdiegti nemokamą maitinimą mokyklose vaikams iki vienuoliktos klasės.

2024-aisiais LR Vyriausybė „dėl ribotų finansinių galimybių“ nepritarė grupės parlamentarų siūlymui skirti nemokamus pietus visiems pradinukams. Tai buvo jau ketvirtas bandymas per tą Seimo kadenciją sugrįžti prie tokio nemokamo maitinimo, nediskriminuojant ir neskirstant vaikų į „turtingus“ ar socialiai remtinus, neakcentuojant šeimos pajamų lygio.

„Nemokamas maitinimas buvo įvestas 2020 metais Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovų Seime iniciatyva. Jis turėjo būti diegiamas etapais: nemokamai pietauti mokykloje būtų galėję ne tik priešmokyklinukai, pirmokai ir antrokai, bet ir trečiokai bei ketvirtokai. Tačiau Vyriausybė ir Seimo dauguma iniciatyvą sustabdė ties antra klase.

„Prieš trejetą metų, 2023-aisiais, siūlėme idėją įdiegti Kaune nemokamą maitinimą trečių ir ketvirtų klasių pradinukams, tačiau ji liko be atgarsio. Lėšų miestas turi daug kam – įvairiems didingiems ir menkesniems projektams, „sistemų tobulinimui“, o tokiam svarbiam dalykui, kaip palengvinti su vaikų auginimu ir ugdymu susijusią finansinę naštą šeimoms, nerandama pinigų prie milijardo eurų artėjančiame biudžete“, – kalbėjo A. Jankuvienė – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Kauno miesto savivaldybės taryboje narė.

„Neskanu, turi valgyti, kas paduota, ir maistas šaltas“ – ko ne vienu balsu žurnalistei pakartojo antradienį gatvėje užkalbinti keturi trečiokai, paklausus, ar valgo pietus mokykloje. Ilgai „nediskutavome“, nes pradinukai (trys berniukai ir mergaitė) skubėjo į šalia prekybos centro esančią dviaukštę „buterbrodinę“. Sakė, kad maistas į jų mokyklą atvežamas jau pagamintas. Iš kur – vaikai nežino. Pietūs kainuoja 3 Eur. Savaitei – 15 Eur, nors ir palieki tą maistą vos paragavęs. Tėvų pinigus vaikai maitintojams perduoda per mokytoją. „Pavalgymui ne mokykloje“, išleidžiami kišenpinigiai. Deja, ne visos šeimos išgali jų vaikams parūpinti.

Tarp kitko, diskusijoje per LRT radiją apie vaikų maitinimą kalbėta, jog ir už pinigus ne visose mokyklose moksleiviai maitinami skaniai. Savo ruožtu maitintojų atstovė teisinosi, kad produktai brangūs ir vis brangsta, bet pagrindinis kriterijus laimėti konkursą dėl mokinių maitinimo yra kaina, už kurią žadi parduoti pagamintus pietus. Reiškia, turi gaminti kuo pigiau, nors pigios žaliavos negarantuoja kokybės nei gero skonio.

Diskusijoje buvo ne sykį pakartota, kad Suomija, Estija nemokamą maitinimą tiekia visoms klasėms iki mokyklos baigimo, taip užtikrindami socialinę lygybę ir sveiką mitybą. O Švedija suskaičiavo, kad į nemokamą mokinių maitinimą investuotos lėšos valstybei grįžta dvigubai.

Ir ši idėja, liudijanti ryškų žingsnį modernaus mokinių aptarnavimo, tvarios ir sveikos mitybos link, kaip naujienų portalą „Kas vyksta Kaune“ patikino Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Žydra Narbutienė, vystoma toliau.

„Savitarnos modelis jau yra įdiegtas daugelyje rajono mokyklų (virš 25) ir sulaukė itin teigiamo mokinių, tėvų bei pedagogų įvertinimo. Švediški stalai suteikia vaikams galimybę rinktis iš kelių patiekalų ir garnyrų, atsižvelgiant į asmeninius poreikius bei skonius, susiformuoti savo „asmeninę lėkštę“ (visuomet valgykloje yra eksponuojama ir pavyzdinė rekomenduojama pietų lėkštė). Tokiu būdu vaikai patys išmoksta planuoti savo mitybą, geriau supranta, kokie maisto produktai yra sveikatai palankūs ir naudingi jų organizmui. Tai padeda skatinti mokinių sveikos ir tvarios mitybos įpročius, mažinti maisto švaistymą“, - paaiškino Ž. Narbutienė.

Pilnas švediško stalo modelis (kai mokiniai visus patiekalus įsideda patys, tam yra pritaikyta valgymo salė ir technologinė įranga) yra 19 Kauno rajono mokyklų. Dalinis modelis (kai mokiniai patys įsideda dalį patiekalų, nes pilnam įgyvendinimui nepakanka patalpų ar įrangos) yra taikomas 7 mokyklose.

Modernūs švediški stalai įrengti ir pilnas savitarnos principas taikomas šiose Kauno rajono mokyklų valgyklose: Raudondvario A. ir A. Kriauzų pradinėje mokykloje, Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijoje, Kulautuvos pagrindinėje mokykloje, Babtų gimnazijoje, Karmėlavos Balio Buračo gimnazijoje ir jos Ramučių skyriuje, Vandžiogalos gimnazijoje, Ežerėlio pagrindinėje mokykloje, Garliavos A. Mitkaus pagrindinėje mokykloje, Vilkijos gimnazijoje, Raudondvario lopšelyje-darželyje „Vyturėlis“ ir kitose ugdymo įstaigose.

Dalinis savitarnos principas yra taikomas Kačerginės, Užliedžių ir Mastaičių mokyklose-daugiafunkciuose centruose, Ringaudų pradinėje mokykloje, Šlienavos pagrindinėje mokykloje, Užliedžių lopšelyje-darželyje „Pienė“ ir kt.

2025-2026 metais nauji modernūs švediški stalai įrengti Garliavos Jonučių progimnazijoje, Lapių pagrindinėje mokykloje bei Domeikavos gimnazijoje.

Į „Kas vyksta Kaune“ žurnalistės pateiktus klausimus moksleivių maitinimo tema atsakė ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotojas Artūras Akelaitis.

– Kiek Kaune yra savivaldybės vienos ar su partneriais įsteigtų ugdymo įstaigų. ir keliose iš jų mokiniai gali rinktis ką valgyti (maitinimą organizavus savitarnos principu)? Ar toks metodas plečiamas, ar jo atsisakoma, paliekant maitinimo organizavimą verslo rankose?

– Kauno miesto savivaldybės švietimo tinkle yra 133 ugdymo įstaigos, iš kurių, šiuo metu, 82 maitinimą organizuoja pačios, 51 – maitinimo paslaugą perka.

Savitarnos („švediško stalo“) principu maitinamų mokinių skaičiaus šiuo metu patikslinti negalime, nes įstaigos vis dar vykdo maitinimo paslaugų pirkimus, duomenys dinamiški ir atnaujinami. Taip pat svarbu pabrėžti, kad maitinimo modelį – standartinį ar savitarnos („švediško stalo“) savarankiškai renkasi pačios ugdymo įstaigos, atsižvelgdamos į mokinių skaičių, valgyklos patalpų dydį ir kitas aplinkybes.

– Kiek verslo įmonių šiuo metu rūpinasi vaikų maitinimu miesto ugdymo įstaigose, ir kuriai įmonei tenka aptarnauti daugiau mokyklų?

– Kauno miesto mokykloms maitinimo paslaugas pagal sutartis teikia 17 verslo įmonių. Paslaugos perkamos, vykdant viešųjų pirkimų procedūras per CPO LT. Tais atvejais, kai pirkimas neįvyksta arba dėl kitų priežasčių, gali būti sudaromos trumpalaikės sutartys, paslaugas įsigyjant mažos vertės pirkimo būdu.

Daugiausia ugdymo įstaigų Kaune šiuo metu aptarnauja konkursų laimėtojos UAB „Sveikos mitybos partneris“ (11), UAB „Niklita“ (10) bei J. Svilčiauskaitės įmonė „Folgenda“ (6). Kiti 14 tiekėjų aptarnauja nuo 1 iki 4 įstaigų.

– Kiek Kauno moksleivių (pirmokų bei antrokų ir vyresnių, iš socialiai remiamų šeimų, valgo nemokamus pietus mokyklų valgyklose, kiek tam skiriama valstybės lėšų, o kiek jų skiria Kauno miesto savivaldybė?

– Tikslūs šių mokslo metų nemokamo maitinimo skaičiai turėtų paaiškėti spalio mėnesį.

Nuo 2026 m. sausio iki rugpjūčio pabaigos Kauno mieste nemokamą maitinimą gavo 11 645 mokiniai. Iš jų pagal pradinio ugdymo programą – 7 034 mokiniai: 3 210 pirmokų, 3 313 antrokų, 271 trečiokų ir 240 ketvirtokų. Pagal priešmokyklinio ugdymo programą nemokamą maitinimą gavo 3 149 vaikai, o socialiai remiamų mokinių grupėje buvo 388 mokiniai.

2026 m. nemokamas mokinių maitinimas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams. 2026 m. planuojama panaudoti apie 4,9 mln. Eur

– Ar daugėja mieste mokyklų, kurios turi savas virtuves ir vietoje (papildomo personalo pastangomis) gamina maistą mokiniams?

– 2026 m. (iki rugsėjo mėn.) mokyklų, kurios turi savas virtuves ir maistą gamina pačios (neperka maitinimo paslaugų) skaičius išlieka nepakitęs.

Jis suteiktas visoms Kauno rajono mokyklų valgykloms, kur veikia švediškas stalas bei kuriose maitinimo organizavimą patikrino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento specialistai.

Švediško stalo Kauno rajono mokyklose rezultatai (vertino mokyklų vadovai, mitybos specialistai, bendruomenės nariai, kontroliuojančios institucijos): mokiniai tapo savarankiškesni, mandagesni, išmoko naudotis stalo įrankiais, jiems patinka galimybė patiems pasirinkti, neišleidžia pinigų greitam maistui.

Pažymėtina, jog daugiau bendruomenės narių lankosi valgykloje. Sumažėjo socialinė atskirtis. Pagerėjo sveikos mitybos įgūdžiai, valgymo kultūra, atsakomybė už nesuvalgytą maistą. Žymiai mažiau maisto atliekų ( jų sumažėjo apie 80 proc.)!

„Kas vyksta Kaune“ atkreipia dėmesį į tai, kad vis daugiau Lietuvos mokyklų atsisako paslaugų verslo įmonių, centralizuotai maistu aprūpinančių ne vieną, o keliolika mokyklų. Dažniau sugrįžtama prie ankstesnės tvarkos, kai maistą mokyklos valgykloje gamina mokyklos papildomas personalas

Atsakydama į klausimą, kiek Kauno rajono ugdymo įstaigų jau įdiegusios tokią tvarką ir ar ji pasiteisino, šios savivaldybės administracijos valstybės tarnautoja Ž. Narbutienė teigė, kad Kauno rajone maitinimas iš viso yra organizuojamas 47 ugdymo įstaigose (kartu su skyriais – yra 55 virtuvės). Iš jų tik 9 mokyklose veikia maitinimo įmonės (pačiose didžiausiose mokyklose).

Kitose ugdymo įstaigose maitinimo organizavimas yra dotuojamas iš savivaldybės biudžeto. Jose maistą ruošia mokyklos personalas – virėjai, dietistai, sandėlininkai, pagalbiniai virtuvės darbuotojai. Visose mokyklose karštas maistas yra ruošiamas pačiose mokyklose (termosais pristatomas tik į 1 – Ramučių skyrių - iš Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos), ir jos nėra maistu aprūpinamos centralizuotai.