Ar tikrai Kauno savivaldybė – biurokratinis cirkas?

Trys skirtingų politinių jėgų atstovai jau neslepia sieksiantys Kauno miesto savivaldybės mero posto. Tarp jų yra ir pastaruoju metu „autorinėmis“ publikacijomis viešojoje erdvėje ypač suaktyvėjęs Visvaldas Matijošaitis. Jis – stambaus kapitalo atstovas, savo įkurtos organizacijos „Vieningas Kaunas“ lyderis, 2015-aisiais pirmą kartą kauniečių rinkėjų tiesiogiai išrinktasis miesto meras.

Gal dabar, artėjant naujiems rinkimams, V. Matijošaitis vėl sugrįš prie politinio kelio pradžioje jo paties išbandyto tiesioginio bendravimo su kauniečiais „akis į akį“, neapsiribodamas pasisakymais medijose? Gal miesto savivaldybėje, kaip anksčiau, meras nustatytu laiku periodiškai priiminės gyventojus, o šie, atėję į valdžios rūmus, galės jam išdėstyti savo asmenines, nuo valstybės tarnautojų veikimo ar neveikimo priklausančias problemas?

Ir tuomet meras čia pat, vietoje, paragins tuos tarnautojus ne atsirašinėjimais, bet veiksmais problemas spręsti? Ne dėl savo ar savo šeimos narių bei draugų gerovės, bet „dėl geresnio visų kauniečių gyvenimo“. Nors, kaip neseniai perskaičiau viename psichologiniame detektyve, „kiekvienas pirmiausia galvoja apie save“.

Jei atvirai, tai kyla abejonių, ar miesto meras, likus iki rinkimų keliems mėnesiams, ims ir pakeis savo bendravimo su kauniečiais (ne iš scenos, ne iš ekrano ar medijos) būdą. Per daug jam brangus jo laikas, tai negaiš jo, išklausydamas kokio nors „eilinio žmogelio“ bėdas. Juk nėra koks politikos naujokas. Tačiau jeigu ir šįsyk, kaip meras tikisi, rinkimų rezultatai jam bus palankūs, V. Matijošaičio, kaip Kauno miesto savivaldybės vadovo, kadencija bus jau ketvirta.

Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ niekada netvirtino priešingai, bet negalime likti nuošalyje, kai savo vertinimus, nuomones, dažnai - ne pagyrimus, bet skundus, pateikia mūsų skaitytojai. Tarp pastarųjų, be jokių abejonių, yra ir tų, kurie anksčiau balsavo už „vieninguosius“ bei jų neskaitlingos politinės (ne partinės) organizacijos įkūrėją V. Matijošaitį, už abu jo sūnus ir žmoną. Akivaizdu, kad ir politikoje pavardė gali būti „prekės ženklas“...

Su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria kauniečiai, turintys reikalų „su valdiškais namais“ (su savivaldybe) ir tikintys, kad ji operatyviai imsis gyventojams palankių sprendimų, geriausiai atspindi „Kas vyksta Kaune“ skaitytojų laiškai. Atspindi ir teisiniai procesai (tarp kitko, per miesto tarybos posėdį opozicijos atstovo paklaustas, ar jų daug būna savivaldybės „kasdienybėje“, Administracijos vadovas Tadas Metelionis atsakė: vienu metu savivaldybė dalyvauja 200-300 bylų.

Pasidomėjus portale rekvizitai.vz.lt, galima sužinoti, kad daugiausia yra bylų, kur Kauno miesto savivaldybė būna atsakove. Beje, paskutinė teismo nutartis, kurią savivaldybė minimame portale paviešino, yra priimta šių metų gegužę, nors bylinėjimaisi tebesitęsia, ir naujai priimtų nutarčių vis daugėja.

O kadangi kauniečių atsiliepimai pasiekia ne vien „Kas vyksta Kaune“, bet ir kitus portalus, tad turint savivaldybėje nemažą būrį valstybės tarnautojų, mokesčių mokėtojų sudėto biudžeto lėšomis apmokamų specialistų, „Kauno vadui“ tikrai nesunku sužinoti, „kuo kauniečiai kvėpuoja“. Bet gal nėra kam pastoviai apžvelgti viešai prieinamą platų „informacinį lauką“, ir „raportuoti“ merui, kas jame reikšminga? Tuo galima patikėti, neaptikus portale rekvizitai.vz.lt nė vieno Kauno miesto savivaldybės atsakymo į išsakytą gyventojų kritiką.

Nesu tos citatos autorė, bet neretai ją girdėdavau, kai kažkada dirbau viename iš dienraščių, kuris, deja, jau nustojo gyvavęs. Viršininkas (vyr. redaktorius) neretai mums, žurnalistams, tą „tezę“ primindavo, kai teisindavomės, kodėl neatlikome vienos ar kitos mums patikėtos užduoties.

Jei atvirai, žurnalistai dabar tikrai neturi galimybių susipažinti su „vidine“ savivaldybės administracijos tarnautojų veikla ar bendravimo su kauniečiais, laukiančiais jų asmeninių (nebūtinai tik tokių) problemų sprendimo. Tačiau kai kurie „atbalsiai“ apie tai mums yra pasiekiami.

Cituojame dalį atsiliepimų ar komentarų, kuriuos rekvizitai,vz.lt paskelbė šią, 2023-ųjų pavasarį prasidėjusią ir dabar prie pabaigos artėjančią mero bei miesto tarybos kadenciją.

Šių metų liepą komentarą parašė Linas J. „Mane apvogėt, o būsto taip ir nepritaikėt...? Dėkoju“. O iš buvusio prieš keletą metų (2023-aisiais) įrašo aišku, kad tas pats asmuo bandė pagal įstatymą iš savivaldybės sulaukti jam priklausančių paslaugų. Tačiau žmogui nesisekė. Žinoma, Linas J. skundėsi, piktinosi savivaldybės tarnautoja p. E.M. (pavardės neskelbiame, konflikto esmės nežinodami, ir neturėdami galimybės išklausyti „antros pusės“ argumentus). Minėjo, kad prašymą dėl būsto pritaikymo pateikė 2019-aisiais, bet po ketverių metų jam niekas nesiteikė paaiškinti, ar jis „stovi eilėje, ar ne“. Dar šis kaunietis atsiliepime (rekvizitai…) paminėjo p. E.M. rekomenduotos jam įmonės pavadinimą, atseit, ši „paėmė pinigus, bet būsto pritaikymo nepadarė“ (tai tvirtino, kaip teigė, remdamasis turima eksperto išvada).

Savivaldybės tarnautojos viešo paaiškinimo rekvizituose... nėra, tačiau kitas kaunietis, matomai, sukaupęs nemažą patirtį iš bendravimo su Kauno savivaldybe, čia pat pataria Linui J.: „Nelaukite, kol Jums pritaikys būstą, nes iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad neverta, - tik laiką sugaišite veltui, ir reikės viską perdaryti iš naujo. Geriau samdytis meistrus ir jiems sumokėti, paskui pateikti sąskaitą, nes a) jie neturi specialistų, b) darbuotojai, kurie dirba, nemoka dirbti (greičiausiai nėra specialistai) ir neklauso kliento reikalavimų, c) padaro pigiai ir ne taip, kaip reikia...“

Šiaip tai mūsų miestas – ne kokia kunigaikštystė ar carystė, bet iš kai kurių su Lietuvos Respublikos įstatymais prasižengiančių miesto valdžios sprendimų galima įtarti, kad kažkas stengiasi įtvirtinti savus „įstatymus“.

Kai pirmą kartą V. Matijošaitis tapo Kauno meru, viena sena panemuniškė viešai „per spaudą“ jam dėkojo už sutvarkytas Panemunės gatves. Tiesa, po kelerių metų ta pati moteris paskambino į redakciją ir skundėsi, kad žiemą jos gatvelėje niekas sniego nenušluoja, nes visa technika dirba žemesnėje Panemunės dalyje, kur ir meras gyvena.

Prisipažinsiu jau šią, trečiąją mero kadenciją parašytas (rekvizitai...) kitos panemuniškės neigiamas atsiliepimas nustebino, negi meilė Panemunei jau išblėsusi?

Štai, ką parašė kaunietė Aušra: „Kaune labai prasti įstatymai, nuo kurių kenčia gyventojai.„Šaunuoliai“, per jus žmonės neturi jokio poilsio nei savaitgaliais, nei švenčių dienomis. Super poilsis Panemunėje adresu A. Smetonos al. 57a. Pats prasčiausias rajonas, nuolatinis triukšmas, netvarka, net dviračių takai ir tie prasti, skirti ir pėstiesiems, ir dviratininkams, pergrūsti ir visiškai nesaugūs. Gailiuosi, kad balsavau už jūsų daugumą, Linkiu, kad šalia jūsų būtų nuolatinis triukšmas“.

Na, kai tokie palinkėjimai, tai logiška, kad Kauno miesto meras įsitaisė dvarą Kauno rajone, kur miesto triukšmo nesigirdi...

Negalima teigti, kad visiems besiskundžiantiems kauniečiams bendravimas su jų samdomais valstybės tarnautojais baigiasi tokia patirtimi, kokią sukaupė anksčiau minėtas Linas J. Savivaldybė neretai reaguoja į gyventojų nusiskundimus ir juose minimas blogas situacijas taiso į geras. Tačiau ar tikrai?

„Kada sutvarkysite miesto važiuojamoje dalyje dunksinčius kanalizacijos šulinių dangčius? Tai tikras pragaras laukiant viešojo transporto, o juk visus miestiečius norite į jį pasodinti. Ar su triukšmu kovojate tik atsirašinėdami „paguodos“ laiškais?“ - dar vienas klausimas ta pačia triukšmo tema.

O jo su kiekvienais metais Kauno gatvėse tik daugėja, ir ne kanalizacijos šulinių dangčiai čia kalčiausi.

„Sveiki, norėčiau paklausti, kodėl mūsų savivaldybė taip nemėgsta savo gyventojų. Jūs žinote, kad automobilių parkavimas yra labai skaudi tema. Štai dar ją paskaudinot. Partizanų g. 82 Jūs atidavėt aikštelę privačiam verslui (unipark), dabar išvis nėra kur statyti automobilių, nors šita aikštele nuo liepos 1 dienos, ištisai būna tuščia, o gyventojai suka galvas kur statyti automobilius. Kodėl mūsų išrinktieji, taip tyčiojasi iš savo rinkėjų? Ačiū, Jūsų rinkėjas, Valerijus“

Ne miesto valdžios ar jos įgalioti atstovai, bet kita kaunietė, Aura, pamėgino bent iš dalies atsakyti tam „rinkėjui“: „Dėl to, kad savivaldybė pažeidinėja viešųjų pirkimų įstatymą. Nerengiami konkursai, užtikrinantys konkurencingumą, ir nėra tikrinami tiekėjų gebėjimai tinkamai atlikti paslaugas. Kitaip tariant, nėra jokio reguliavimo“…

„Sveiki, turiu nusiskundimą dėl jūsų tvarkomų kelių Savanorių pr. Kelyje duobės nemažos, o kelių eismo įspėjamieji ženklai nėra naudojami pagal paskirtį. Dėka to, buvo apgadintas automobilio ratlankis, įdomu, kas norėtų atlyginti padarytą žalą?“ – klausia kito atsiliepimo autorius, bet savivaldybės atsakymo portale neatsirado. Gal ir norinčių atlyginti padarytą žalą – irgi.

„Po eismo įvykio dėl nežymėtų duobių kreipėmės į Kauno savivaldybę dėl žalos atlyginimo. Nepaisant to, kad pagal teisę tai mums priklauso, per 5 kartus sulaukėme tik atmestinių, nepagrįstų atsakymų. Galiausiai buvome apkaltinti išgalvotu dokumentų klastojimu. Jei tikitės pagalbos, – verčiau melskitės. Ši įstaiga - biurokratinis cirkas be triukų ir be atsakomybės. Paprastam žmogui - durys užvertos. O jei esate svarbus, – jums raudonas kilimas. Visiems kitiems – spjūvis į veidą“

Sutikite, nelabai smagu turėtų būti visvaldybei, jei jos rinkėjai (ar bent vienas jų) viešai išreiškia tokią savo nuomonę apie Kauno miesto savivaldybės administracijos kasdienį, neprastai apmokamą, nepaisant rezultatų, juolab, – gyventojų atsiliepimų, darbą..

...Prieš ketvertą metų, kaip tik liepą, rekvizitai.vz.lt. buvo išspausdintas toks pakilus, lyg ištrauka iš Kauno mero politinės reklamos teksto, atsiliepimas: „Sveiki, norėjau jums padėkoti, kad ne vienų metų eigoje, būdami stambiausiais „Kauno energijos“ akcininkais, modernizavote Kauno šilumos ūkį, perėjote prie ekologiško ir pigesnio biokuro, kurio dėka visi sutaupėme ir sutaupysime, tai ypač akivaizdu ir bus tik akivaizdžiau, šių dienų geopolitinių ir ekonominių įvykių kontekste, kylančių dujų ir naftos kainų fone, tai pat dėl gero ir vis plečiamo dviračių takų tinklo. Dėkui ir sėkmingo darbo“.

„Nieko daugiau nereikia. Meras pats geriausias!“, – šių metų birželio 1-ąją savo komentare rekvizitai.vz.lt teigia „kaunietis“.

Neoficiali rinkiminė kampanija jau prasidėjo. Dabar, tikriausiai, kažkas anonimiškai padėkos merui už tiesiamus tiltus ar netoli penkių milijonų eurų kauniečiams kainavusį apžvalgos ratą. Pagaliau – už mero valia, net formaliai neprašant savivaldybės Tarybos sutikimo, iš biudžeto skirtą privačiai krepšinio komandai milijoną (greta kasmet skiriamų dviejų milijonų eurų iš dirbančių ir mokesčius mokančių gyventojų sudėto miesto biudžeto). Juk smagu, kai Kaunas turtingas ir gali samdytis užsienio žaidėjus, kad šie šlovintų ir istorinį komandos, ir paties miesto vardą? Todėl tokiame fone nelabai svarbios kažkokių „eilinių kauniečių“ problemos, turėkit kantrybės, ir jos bus išspręstos.

Tarp kitko, Kauno miesto savivaldybės (kaip įmonės) veiklos vertinimuose (portale rekvizitai.vz.lt), pelnytas balų vidurkis siekia tik 3,8 iš dešimties balų. Daugiausia toje dešimtbalėje sistemoje pelnyta „vienetų“. Tiesa, vertintojų buvo apie šimtą...

Per pastaruosius trejus metus „Kas vyksta Kaune" redakciją visais kanalais – laiškais, portalo pranešimų forma, socialiniais tinklais – pasiekė beveik penki tūkstančiai skaitytojų kreipimųsi. Tai nėra sociologinė apklausa, tačiau savotišku miesto termometru šį srautą laikyti galima: žmonės rašo ne apie tai, kas gražu, o apie tai, kas skauda.

Didžioji dalis pranešimų – operatyvūs: avarijos, gaisrai, dingusi elektra. Tačiau iškalbingiausi yra kiti, „lėtieji" kreipimaisi. Juose kartojasi tos pačios temos: pradėti ir mesti gatvių remontai, metų metus nesutvarkytos duobės, be įspėjimo dingstantis vanduo ar šiluma, nevalyti šaligatviai žiemą, iškirsti medžiai, apie kuriuos gyventojai sužino tik išgirdę pjūklą, ir parkavimo tvarka, apie kurių pasikeitimus informuojama jau gavus baudą.

Bet labiausiai šiuos laiškus vienija ne temos, o keturi pasikartojantys bruožai. Pirma – į redakciją žmonės kreipiasi ne pirmiausia, o paskiausiai: prieš tai jie jau skambino, rašė, laukė ir sulaukė geriausiu atveju atsirašinėjimo. Antra – daugelyje istorijų problema neturi šeimininko: viena įstaiga siunčia pas kitą, kita – pas trečią, ir taip ratu, kartais ne vienus metus. Trečia – įvykus gedimui ar avarijai gyventojai informacijos negauna iš atsakingų tarnybų ir jos ieško patys, dažniausiai – žiniasklaidoje. Ir ketvirta, bene iškalbingiausia: problema, kurios nepavykdavo išjudinti mėnesiais, po viešos publikacijos neretai išsprendžiama per parą.

Būtent šis paskutinis dėsningumas ir yra tikrasis atsakymas į klausimą, ar savivaldos sistema veikia. Kai vienintelė patikimai veikianti skundų nagrinėjimo procedūra mieste yra žurnalisto klausimas institucijai, redakcija nejučia tampa tuo „vienu langeliu", kurio gyventojai nerado valdiškuose namuose. Portalo darbas – apie tai rašyti; tačiau atsakyti, kodėl taip yra, turėtų ne redakcija.