Kauno meras
Visvaldas Matijošaitis teigdamas, kad iki šiol negali susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje jam metami kaltinimai, kelia klausimus dėl teisės į gynybą, informacijos prieinamumo ir vienodo įstatymų taikymo. Portalas „Kas vyksta Kaune“ pateikia Kauno miesto savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus išplatintą komentarą.
„Yra toks gražus terminas – teisinė valstybė. Skamba solidžiai, europietiškai ir tvarkingai. Jis turėtų reikšti, kad visi esame lygūs prieš įstatymą ir kad žmogus turi realias, o ne popierines teises. Kad kaltinimai grindžiami įrodymais, o ne paskalomis ir skambiomis antraštėmis.
Deja, praktikoje būna atvirkščiai. Užtenka vieno interviu ar (ne)tyčia „nutekintos“ tyrimo medžiagos, kelių skambių citatų ir turi „prilipintą etiketę“, kurią teks dar ilgai gramdyti.
2023-iaisiais žiniasklaidoje pasirodė straipsniai, kuriuose publikuotos nuotraukos iš ikiteisminio tyrimo medžiagos. Jose teismo nuteistas didžiausio kyšio Lietuvos istorijoje savininkas, buvęs Kauno savivaldybės administracijos direktorius
Vilius Šiliauskas pažėrė kaltinimų man, mano šeimai ir kitiems asmenims – apie neva padarytus nusikaltimus. Šmeižtas vos per kelias minutes tapo skambiomis antraštėmis.
Lietuvos apeliacinis teismas 2024 metų vasarį V. Šiliauskui skyrė daugiau kaip 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Dėl dangiškos apvaizdos ar kitų priežasčių jau 2025 metų pabaigoje šis veikėjas buvo laisvėje. Tuo tarpu man iki šiol neleidžiama susipažinti su jo pasakomis ir melais, kuriuos jis sugebėjo prikalbėti pareigūnams.
Kreipiausi į prokuratūrą dėl teisės gauti informaciją, siekdamas apsiginti nuo melagingų kaltinimų, kuriais tariamai grindžiami šie „parodymai“. Man atsisakė ją teikti, neva neturėjau baudžiamojo proceso dalyvio statuso.
Vis dėlto logikos ir racionalumo grūdą šį mėnesį surado Vyriausiasis administracinis teismas. Jo nutartyje iš esmės pasakyta, kad žmogus turi teisę gauti informaciją apie save iš valdžios institucijų. Byla sugrąžinta į pirmąją instanciją: trukt už vadžių, vėl iš pradžių.
Kai reikia paskleisti susikompromitavusio ir savo kailį bandančio gelbėti valdinininko kaltinimus – informacija „praslysta“. Kai reikia žmogui, kurį viešai tampo po purvą, susipažinti su tais „parodymais“ pilna apimtimi – neleidžia.
Dar šiandien prisiminus kyšininkavimo maestro V. Šiliausko viražus, nuostabą kelia teisėjas Audrius Meilutis, priėmęs palankius sprendimus rezonansinėje byloje. Sunku suprasti, ką jis po šiai dienai veikia Kauno apygardos teismo teisėjo kėdėje.
Tuo metu kiti žinomi kyšininkavimo entuziastai Vytautas Gapšys, Raimondas Kurlianskis ar Eligijus Masiulis vis dar atlieka realias laisvės atėmimo bausmes. Nevertinu jų bylų, kaltės ar nekaltumo – sprendimą priėmė teismai. Bet skirtumas akivaizdus: vienu atveju griežtumas, o kitu – nepaaiškinamas švelnumas. Natūraliai kyla klausimas: ar nėra čia dvigubų standartų?
Tikroje teisinėje valstybėje yra aiškios ir vienodos taisyklės visiems. Jei viešai paskleidžiami kaltinimai, žmogus turi turėti realią galimybę su jais susipažinti ir apsiginti. Tikiu, kad vis dar gyvename laisvoje ir demokratinėje Lietuvoje“, – rašoma Kauno savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus išplatintame mero V. Matijošaičio komentare.