Kaune keičiasi šildymo tvarka: kada šils radiatoriai – jau aišku

Nuo spalio 1-osios keičiasi šildymo sezono pradžios tvarka – dalyje Kauno daugiabučių nebereikės laukti atskiro savivaldybės sprendimo. Modernizuotus automatizuotus šilumos punktus turinčiuose namuose šildymo sezonas prasidės spalio 1 dieną, tačiau patys gyventojai galės nuspręsti šildymą įjungti kitu metu.

Kaip praneša „Kauno energija“, nuo spalio 1 dienos įsigalios Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, keičiantys šildymo sezono pradžios ir pabaigos tvarką.

Iki šiol sprendimą dėl šildymo sezono pradžios priimdavo savivaldybės, atsižvelgdamos į faktinę lauko oro temperatūrą. Įsigaliojus pakeitimams, daugiabučiuose, kuriuose įrengti modernizuoti, automatizuoti šilumos punktai, šildymo sezonas prasidės spalio 1 dieną ir baigsis ne anksčiau kaip balandžio 30-ąją, nelaukiant savivaldybės sprendimo.

„Kauno energijos“ duomenimis, Kauno regione ir Jurbarke tokie šilumos punktai įrengti beveik 80 proc. bendrovės aptarnaujamų objektų.

Nustatytu šildymo sezono laikotarpiu pastato vidaus šildymo sistemų prižiūrėtojas privalės įjungti šildymo sistemą, o reikiama temperatūra patalpose bus palaikoma automatizuotais šilumos punktais.

Tai nereiškia, kad visuose tokiuose daugiabučiuose radiatoriai būtinai pradės šilti spalio 1-ąją. Modernizuotus automatizuotus šilumos punktus turinčių daugiabučių gyventojai galės nuspręsti šildymo sezoną pradėti kitu metu, jeigu tam pritars dauguma – 50 proc. ir vienas gyventojas.

Šildymo sezonas taip pat galės prasidėti anksčiau nei spalio 1 dieną, jeigu tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra bus žemesnė nei 10 laipsnių.

Kitokia tvarka išliks pastatuose, kuriuose šilumos punktai nėra modernizuoti arba nėra tarpinio šilumokaičio. Jiems, kaip ir savivaldybei pavaldžioms įstaigoms, šildymo sezono pradžią ir pabaigą savivaldybė nustatys atsižvelgdama į faktinę lauko oro temperatūrą.

Privačioms įstaigoms, organizacijoms, verslo centrams ir kitiems savivaldybei nepavaldiems šilumos vartotojams šildymo sezonas taip pat bus skaičiuojamas nuo spalio 1-osios iki balandžio 30-osios. Šiuo laikotarpiu šilumos tiekėjas turės būti pasirengęs tiekti šilumą, tačiau kada ją faktiškai įjungti, spręs pastato valdytojas.

„Kauno energija“ pažymi, kad nuo spalio 1 dienos jos pareiga bus užtikrinti pasirengimą tiekti šilumą Kauno regione ir Jurbarko rajone. Pačiuose pastatuose šildymą įjungia ir jo tiekimą reguliuoja vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai.

Pernai šildymo sezonas Kaune prasidėjo spalio 2 dieną ir baigėsi 2026 metų gegužės 6-ąją. Jurbarko rajone jis truko nuo spalio 1-osios iki balandžio 30 dienos.

Nors naujausiame pranešime „Kauno energija“ išsamiai paaiškino, kada ir kokia tvarka šiemet bus pradedamas šildymo sezonas, apie kitą gyventojams ne mažiau aktualų klausimą – kiek už šilumą teks mokėti – neužsimenama.

„Kas vyksta Kaune“ jau skelbė, kad bendrovės Finansų direktorius Virgilijus Motiejūnas, kalbėdamas apie artėjantį šildymo sezoną, nurodė, jog šilumos kainą sudaro pastovioji ir kintamoji dalys. Pastaroji sudaro apie 60-70 proc. kainos ir priklauso nuo biokuro, gamtinių dujų, elektros bei iš nepriklausomų gamintojų perkamos šilumos kainų.

„Kauno energijos“ pateiktais duomenimis, šilumos gamybai daugiausia naudojamo biokuro kaina šiuo metu siekia apie 32 eurus už megavatvalandę – tai yra 75 proc. daugiau nei praėjusių metų rugsėjį. Gamtinių dujų kaina, bendrovės teigimu, išaugo daugiau nei du kartus.

„Šie kainų pokyčiai turės tiesioginės įtakos šilumos kainai“, – anksčiau portalui teigė „Kauno energija“.

Kokia konkrečiai bus spalio mėnesio šilumos kaina, bendrovė tuomet neįvardijo. Pasak jos, kintamoji kainos dalis bus apskaičiuota ir paskelbta rugsėjo pabaigoje – tik tuomet turėtų paaiškėti galutinė spalio mėnesio šilumos kaina.

Apie brangesnį šildymo sezoną jau perspėja ir Lietuvos energetikos agentūra (LEA).

Kaip anksčiau skelbė „Kas vyksta Kaune“, LEA vadovė Agnė Bagočiutė teigė, kad dėl aukštų biokuro ir gamtinių dujų kainų šį sezoną už šilumą turėtų tekti mokėti daugiau nei praėjusį.

„Tikrai turime pasiruošti visi – tiek gyventojai, tiek verslas – didesnėms kainoms. Šią žiemą tikrai mokėsime už energijos išteklius daugiau“, – perspėjo A. Bagočiutė.

LEA duomenimis, gamtinių dujų kaina didmeninėje rinkoje tuo metu siekė apie 74 eurus už megavatvalandę – 2,3 karto daugiau nei prieš metus, kai ji siekė apie 32 eurus.