Nuo V. Matijošaičio vadovavimo pradžios, su „Autokausta“ sudaryta sutarčių už beveik 600 mln. eurų

Panašaus pobūdžio skaičiavimus „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai atliko 2022 m. To meto paskaičiavimais, nuo „Vieningo Kauno“ vadovavimo miestui pradžios iki 2022 m. kovo mėnesio Kauno savivaldybė su „Autokausta“ sudarė sandorių už beveik 218 mln. eurų.

Vis dėlto nuo to laiko bendra sandorių suma išaugo ženkliai. Centrinės Viešųjų pirkimų informacinės sistemos duomenimis, 2022-2025 m. laikotarpiu „Autokausta“ su savivaldybe sudarė sandorių už daugiau nei 390 mln. eurų.

Praėjusiais metais minėtai statybų įmonei galiausiai buvo suteiktas leidimas pradėti M. K. Čiurlionio koncertų centro H. ir O. Minkovskių gatvėje statybas, kurių vertė siekia 76,6 mln. eurų. Tiesa, su šia sutartimi tiek „Autokausta“, tiek Kauno miesto savivaldybė turėjo problemų, nes konkurso rezultatai buvo skundžiami teismuose.

Statybos projektų kaina koncertų centras nusileidžia tik Kėdainių tiltui, kurio rangos darbų vertė siekia 115 mln. eurų. Būtent pastarojo viešojo pirkimo laimėjimas lėmė, kad 2023 m. statybų įmonei būtų patys sėkmingiausi. Tais metais sudarytų sutarčių vertė siekė net 182,7 mln. eurų.

Per paskutinius 11 metų antri sėkmingiausi viešųjų pirkimų konkursuose metai buvo 2025-ieji – pernai savivaldybės ir „Autokaustos“ sudarytų sandorių vertė siekė 112,4 mln. eurų. Labiausiai prie sumos prisidėjo jau anksčiau minėto M. K. Čiurlionio koncertų centro ir pėsčiųjų tilto, jungsiančio Brastos ir Jonavos gatves, laimėti pirkimai.

Centrinės Viešųjų pirkimų informacinės sistemos duomenimis ir portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistų skaičiavimais, V. Matijošaičio komandai prieš vienuolika metų atėjus į valdžią, bendros su „Autokausta“ pasirašytų sutarčių sumos svyravo tarp kelių ir šimtų milijonų eurų.

2015-aisiais įmonei už įvairius darbus miestas įsipareigojo sumokėti maždaug 21,1 mln. eurų, 2016 m. – 2,1 mln. eurų, 2017 m. – 17,5 mln. eurų, 2018 m. – 25 mln. eurų, 2019 m. – 20,8 mln. eurų, 2020 m. – 78,9 mln. eurų, 2021 m. – 36,1 mln. eurų, 2022 m. – 61,6 mln. eurų, 2023 m. – net 182,7 mln. eurų., 2024 m. – 34,3 mln. eurų, o 2025 m. – 112,4 mln. eurų.

2022 m. vasario 24 dieną prasidėjusi plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą reikšmingai paveikė ir statybų rinką Lietuvoje. Sustabdžius kai kurių statybinių produktų sertifikavimą ir importą iš Rusijos bei Baltarusijos, stipriai pasikeitė statybinių medžiagų ir žaliavų kainos. Dėl to statybos rangovai, įskaitant ir „Autokaustą“, su Kauno savivaldybe pasirašė ne vieną susitarimą, kuriame buvo perskaičiuoti darbų įkainiai.

Tais pačiais metais Kauno savivaldybei dėl viešųjų pirkimų kainų kritikos turėjo ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Vienoje svarbiausių pastabų STT atkreipė dėmesį į per didelę pirkimo iniciatoriaus diskreciją nustatant infrastruktūros projektų vertę. Savivaldybės atstovai su tokiu vertinimu nesutiko ir aiškino, kad STT stebėsenos metu statybų kainos buvo stipriai išaugusios dėl karo Ukrainoje, todėl projektų skaičiuojamosios vertės nebeatitiko rinkos kainų. Dėl to kai kuriuos konkursus teko skelbti iš naujo, o tai, savivaldybės teigimu, yra įprasta praktika atvirose viešųjų pirkimų procedūrose.

Pavyzdžiui, 2022 m. balandžio 31 d. Kauno savivaldybė pasirašė du naujus susitarimus dėl Kauno miesto susisiekimo komunikacijų remonto ir rekonstrukcijos darbų, kuriais miestas įsipareigojo „Autokaustai“ sumokėti beveik 10 mln. papildomų eurų. Tokio pobūdžio sutarčių statybų įmonė ir Kauno savivaldybė 2022 m. pasirašė bent 14.

Įdomus pastebėjimas, kad tarp abiejų šalių tais pačiais metais pasirašytų naujų sutarčių vertė siekė 33,7 mln. eurų, o kainų perskaičiavimai bei papildomi darbai statybų įmonės biudžetą papildė beveik 28 mln. eurų (21,2 mln. eurų už perskaičiuotas kainas ir 6,7 mln. eurų už papildomai atliekamus darbus).

Kitaip tariant, papildomai Kauno savivaldybės statybų bendrovei išmokėti pinigai sudarė 45 proc. metinių šalių sandorių vertės.

Už papildomus darbus 2023 m. Kaunas statybų įmonei pridėtinai sumokėjo apie 4 mln. eurų, 2024 m. – 7,4 mln. eurų, 2025 m. – 10,5 mln. eurų.

Kauno miesto meras praėjusių metų liepos 6 d., minint Valstybės dieną, įteikė daugiau nei 30 apdovanojimų Kaunui nusipelniusiems piliečiams. Tarp apdovanotųjų – Viliaus Šiliausko kyšininkavimo byloje figūravęs statybų bendrovės „Autokausta“ vadovas Juozas Kriaučiūnas.

Kaip skelbė Kauno miesto savivaldybė, J. Kriaučiūnui už „svarų indėlį įgyvendinant sudėtingus nacionalinės reikšmės infrastruktūros objektų projektus Kaune“ buvo įteikta „Laisvės kario“ statulėlė.

Sulaukęs kritikos dėl minėto sprendimo tąkart Kauno meras teigė, kad „Autokaustos“ vadovo bendradarbiavimas su teisėsauga padėjo išaiškinti „didįjį Lietuvos kyšininką“, o už tai J. Kriaučiūnas „vertas atskiro apdovanojimo“.

Praėjus vos keliems mėnesiams statybų įmonės atstovams buvo įteiktas dar vienas apdovanojimas. Už indėlį į Kauno sporto mokyklos „Bangpūtys“ bazės statybą „Autokaustai“ rugsėjo 6 d. suteikta „Tauro“ statulėlė.

Dar sausio mėnesio pabaigoje „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai parengė tyrimą apie kelių eismo taisyklių neatitinkančius pėsčiųjų perėjų ženklus Kauno mieste. Tą kartą rinkdami medžiagą tyrimui žurnalistai pastebėjo, kad Kauno miesto savivaldybei pavaldi ir viešuosius pirkimus organizavusi įmonė „Kauno gatvių apšvietimas“ į CVP sistemą nebuvo įkėlusi didžiosios dalies būtinų dokumentų, kas neleidžia greitai ir išsamiai susipažinti su viešų pinigų naudojimu.

Šį kartą nagrinėdami CVP IS duomenis žurnalistai pastebėjo neatitikimų, susijusių su netinkamai nurodytomis sutarčių vertėmis.

Geriausias to pavyzdys – 2022 m. rugsėjo 19 d. sutartis tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir statybų įmonės „Fegda“. Sistemoje nurodyta sutarties vertė siekė net 634,7 mln. eurų. Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad 2022 m. Kauno miesto biudžetas buvo mažesnis nei minėtos sutarties vertė – 478,4 mln. eurų.

Vis dėlto patikrinus rangos darbų sutartį paaiškėjo, kad tikrojo Romainių g., Šilainių pl. ir Raudondvario pl. rekonstravimo rangos darbų vertė siekė 6 mln. eurų, o ne sistemoje nurodytus 634,7 mln. eurų.

Tokio pobūdžio neatitikimų „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai sudaro ir nagrinėdami Kauno savivaldybės bei „Autokaustos“ sandorius. Kai kuriais atvejais prie sutarčių nurodyta darbų vertė viršijo, o kai kuriais atvejais – nesiekė tikrosios rangos darbų sutarties vertės.

Tie patys viešųjų pirkimų sutarčių neatitikimai atsispindi ir projekto „Skaidrinam 2.0“ duomenų bazėje, kur pateikiama išsami informacija apie Lietuvoje pasirašytas viešųjų pirkimų sutartis.

Nėra aišku, ar klaidos bus ištaisytos, bet kol kas žurnalistams ir kitiems specialistams ganėtinai sunku gauti tikslius duomenis apie pasirašytas ir įvykdytas sutartis bei perkamų papildomų darbų apimtis.