Kaune padaryta daugiau nei 42 tūkst. eurų žala Neries upei: kreiptasi į policiją

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai šių metų balandžio 16 d. kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl galimai ne pagal projektą atlikto upės vagos gilinimo statant pėsčiųjų tiltą per Nerį Kaune. Nustatyta, kad ne pagal projektą išgilinus natūralią upės vagą buvo padaryta didelė žala aplinkai, kuri siekia daugiau nei 42 tūkst. eurų.

2025 m. rugpjūčio 24–25 d. gauti keli fizinių asmenų pranešimai apie pėsčiųjų tilto statybos darbus Neries upėje, galimai pažeidžiančius aplinkos apsaugos reikalavimus. Įvertinus, kad darbų vieta patenka į „Natura 2000“ teritoriją ir gali būti pažeistos teisės normų saugomos vertybės, tą pačią dieną pradėtas neplaninis įmonės, vykdančios darbus, patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad įmonė vykdydama darbus nepaisė projekte numatytų veiklų apimties ir atliko Neries upės gilinimo darbus.

Norint tiksliai įvertinti poveikį upės hidromorfologijai, ypač upės vagai ir krantų morfologijai, buvo pasitelkti ekspertai. Remiantis patikrinimo duomenimis ir Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto parengta tyrimų ataskaita nustatyta, kad vykdyti darbai tirtoje atkarpoje neabejotinai pakeitė upės hidrodinaminį bei upės vagos dugno reljefą ir kranto liniją.

Dėl šių darbų pažeista natūrali upės vaga ir padaryta didelė žala aplinkai – 42 452,28 EUR. Žala apskaičiuota taikant galiojančią žalos aplinkai skaičiavimo metodiką.

Atsižvelgdamas į patikrinimo metu surinktus duomenis ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 str. 2 d. departamentas kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas teigia, jog tokie veiksmai ne tik pažeidžia aplinkosaugos reikalavimus, bet ir kelia pavojų upės ekosistemai.

„Aplinkos apsauga yra mūsų prioritetas, ir tokie pažeidimai negali būti paliekami be atsako. Tai ne tik pažeidžia gamtosaugos taisykles, bet ir kelia grėsmę upės ekosistemai. Aplinkos apsaugos departamentas atliks visas reikalingas priemones siekiant užtikrinti atsakomybę ir tinkamą teisinį procesą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė K. Žuromskas.

Ministro teigimu, projekto užsakovas yra Kauno miesto savivaldybė, o darbus vykdė statybos bendrovė „Autokausta“.