Šančių krantinės gatvė: į 17 puslapių bendruomenės pastabų projektuotojai atsakė dviem puslapiais

Rugsėjo 9 d. nuotoliniu būdu vykęs Nemuno krantinės gatvės antrojo etapo projektinių pasiūlymų viešas svarstymas truko beveik keturias valandas ir sutraukė apie 80 dalyvių. Praėjus savaitei po svarstymo, projektuotoja UAB „Urban Line“ Žemųjų Šančių bendruomenei ir Viešojo intereso gynimo fondui atsiuntė oficialų atsakymą į jų 17 puslapių pastabas.

Nemuno krantinės gatvės II etapo projekto viešam svarstymui pirmininkavo projekto vadovas, UAB „Urban Line“ direktorius Vitalijus Aleksandrovas. Projekto pristatymas užtruko valandą, gyventojų diskusijos su projektuotojais ir savivaldybės atstovais vyko daugiau nei tris valandas. Klausimas, kam apskritai reikalinga važiuojamoji dalis rekreacinėje pakrantėje su skvero statusu, skirtingais žodžiais skambėjo bent dešimt kartų; kiti dažniausi – kodėl nesvarstytos alternatyvos, kur statyti automobilius, jei visame ruože lieka tik trys vietos neįgaliesiems, ir kaip bus užtikrintas 20 km/val. greitis, kai pėsčiųjų perėjų antrajame etape kol kas nenumatyta.

Savivaldybės atstovai – Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis ir administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas atsakė, kad gatvė numatyta bendrajame plane ir galimybių studijoje, o šis variantas „parinktas optimaliausias“. Konkrečių argumentų iš studijos įvardyti negalėjo: „Jeigu bus toks pat klausimas, tai bus toks pat ir atsakymas“, – sakė A. Pakalniškis.

Kuo ilgiau tęsėsi svarstymas, tuo dažniau V. Aleksandrovas pertraukdavo kalbėjusius raginimais nesikartoti, gyventojų argumentus vadino „emocinio pobūdžio“, diskusiją – „turgaus lygiu“, o nesutinkantiems patarė: „Eikit, skųskit, duokit į teismą.“

Kalbėjusieji projektui buvo beveik vieningai priešiški – be išlygų palankiai pasisakė tik trys žmonės, dar keli gyrė takus ir želdynus, bet ne naują gatvę.

Antrasis etapas tęsiasi nuo Kranto 11-osios g., kur baigiasi statomas pirmasis etapas, iki Miglovaros g. Projekto inžinierė Greta Janulytė pristatė 1 km 145 m ilgio, 5,5 m pločio dviejų juostų asfalto gatvę su 20 km/val. projektiniu greičiu, 2 m šaligatvį, 3 m dviračių taką ir atskirą pėsčiųjų taką.

Numatyta pašalinti 82 medžius (108 kamienus, iš jų 28 saugotini), persodinti 82 ir pasodinti 181 naują. Triukšmo ir oro taršos vertinimas, atliktas pagal 2743 automobilių per parą srautą, ribinių verčių viršijimo nerodo: dieną prognozuojama iki 58 dB prie 65 dB normos, nors dabar triukšmas siekia 52 dB.

Rangos darbų kaina, anot A. Pakalniškio, paaiškės tik parengus techninį darbo projektą. V. Aleksandrovas pridūrė, kad kaina „nėra šito viešinimo objektas“, nors pats užsiminė, jog vien laistymo sistemai pirmajame etape skirta iki 400 tūkst. eurų.

Antrojo etapo projektavimą ir vykdymo priežiūrą savivaldybė iš „Urban Line“ nupirko 2025 m. rugsėjo 30 d. sutartimi už 198 tūkst. eurų.

Tą pačią dieną, likus kelioms valandoms iki svarstymo, advokatas Saulius Dambrauskas Žemųjų Šančių bendruomenės ir Viešojo intereso gynimo fondo vardu savivaldybei ir projektuotojams išsiuntė 95 punktų pastabų dokumentą. Jo esmė – pritarimas pakrantės sutvarkymui, takams, želdynams ir apšvietimui, bet nepritarimas naujai ištisinei gatvei, kurią siūloma keisti rekreacine pėsčiųjų ir dviračių erdve su būtinais vietiniais privažiavimais.

Be principinio nepritarimo, dokumente suformuluoti konkretūs klausimai ir reikalavimai. Pirma, bendruomenė dar 2026 m. kovo 27 d. pateikė pasiūlymą bendrojo plano keitimui – pakrantę planuoti kaip parką, o ne transporto koridorių. Savivaldybė balandžio 14 d. ir liepos 3 d. raštu atsakė, kad pasiūlymas bus nagrinėjamas bendrojo plano keitimo procese, tačiau projektavimas tęsiamas.

Bendruomenė prašo paaiškinti, kurioje stadijoje ir pagal kokius kriterijus pasiūlymas nagrinėjamas ir kaip bus užtikrinta, kad jau patirtos projektavimo išlaidos netaps argumentu alternatyvą atmesti.

Antra, poveikio aplinkai vertinimas. Pirmasis etapas po rekonstrukcijos yra 1,277 km, antrasis – 1,145 km, iš viso 2,422 km, o PAV įstatymas numato atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo tiesiant 2 km ir ilgesnius kelius. Net skaičiuojant tik naujai tiesiamą dalį, susidaro apie 1,978 km – 22 metrais mažiau nei riba.

Statybos inspekcija rugpjūčio 25 d. rašte, remdamasi Aplinkos apsaugos agentūros pozicija, jau nurodė, kad vertinant privalu nagrinėti visus funkciškai ir chronologiškai susijusius etapus, o jei projekto teritorija su priklausiniais siekia 1 ha arba gatvės sankasa formuojama apsaugai nuo potvynių, atranka privaloma. Bendruomenė suskaičiavo, kad vien kietųjų dangų antrajame etape numatyta apie 1,3 ha, ir prašo pateikti agentūros sprendimą arba kreiptis į ją.

Trečia, projekto dokumentų vidiniai prieštaravimai. Triukšmo vertinime važiuojamoji danga nurodyta trinkelių, o aiškinamajame rašte ir pjūviuose – asfalto. Aiškinamajame rašte teigiama, kad faktinis srautas bus mažesnis nei galimybių studijos 208-223 automobiliai per valandą, nes jungtys su Vokiečių ir Juozapavičiaus gatvėmis neplanuojamos, o triukšmo vertinime priešingai – jungtis per Miglovaros gatvę formuojama, todėl skaičiuota pagal 2743 automobilius per parą.

Brėžiniuose trasa nukreipiama į Miglovaros g., o aiškinamojo rašto 16 paveiksle rodoma tęsiama krantine toliau. Dalyje brėžinių skiriasi projekto numeriai. Oro taršos vertinime esamas kietųjų dalelių KD2,5 fonas viršija tame pačiame dokumente taikomą ribą, tačiau projektuotojai nusprendė fono į skaičiavimus neįtraukti, darydami prielaidą, kad ateityje tarša sumažės.

Ketvirta, architektūrinė dalis. Statybos įstatymas ir šiam projektui 2026 m. liepos 15 d. išduoti specialieji architektūros reikalavimai numato privalomą atestuoto architekto rengiamą architektūrinę dalį, tačiau viešintų pasiūlymų dalių žiniaraštyje nurodyta vienintelė dalis – bendroji. Bendruomenė prašo nurodyti, kuri byla ją sudaro ir kas jos vadovas.

Penkta, Kauno regioninės architektūros tarybos išvados. 2019 m. taryba konstatavo, kad projektas be architektūrinės dalies negali būti vertinamas, o 2023 m. gruodį projektiniams pasiūlymams nepritarė: ištisinė gatvė „nuo tilto iki tilto“ pripažinta funkciškai nepagrįsta ir galinčia daryti ilgalaikį neigiamą poveikį, rekomenduotas tranzito neformuojantis kilpinis sprendinys, atsisakymas parkavimo gatvėje ir pakoreguotų pasiūlymų pateikimas pakartotiniam svarstymui. Ribotą jungties poreikį taryba pripažino tik atkarpoje tarp Geležinkelio ir Kranto 11-osios gatvių – dabartinis etapas ją peržengia. „Urban Line“ 2024 m. rugpjūčio 16 d. rašte žadėjo, kad po viešo susirinkimo bus kreipiamasi į tarybą. Bendruomenė prašo pateikti dokumentus, kaip kiekviena rekomendacija įgyvendinta.

Dokumente taip pat prašoma pateikti želdinių balansą pagal alternatyvas, keturių lietaus nuotekų išleistuvų į Nemuną be valymo poveikio vertinimą, atitraukti trasą nuo gyvenamųjų namų tarp S. Gimžausko, M. Sederavičiaus ir A. Vytarto gatvių, perkelti lietaus šulinį nuo A. Vytarto g. ir paaiškinti, kaip pagal 2022 m. galimybių studiją numatytos trinkelės ir susiaurinimai kas 100 m virto asfaltu ir kelio ženklais.

Rugsėjo 16 d. V. Aleksandrovo pasirašytas atsakymas sutilpo į du puslapius. Jame teigiama, kad pasiūlymai parengti pagal sutartį su savivaldybe, specialiuosius reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentus, o klausimai, „nesusiję su projektinių pasiūlymų sprendiniais“, turėtų būti teikiami užsakovui.

Į pasiūlymą atsisakyti gatvės atsakyta, kad galimybių studijoje „buvo išnagrinėtos kelios alternatyvos ir vientisa gatvė pasirinkta kaip alternatyva, geriausiai atitinkanti miesto poreikius“, o kadangi gatvė numatyta bendrajame plane, „alternatyvus sprendinys, kuriuo būtų atsisakoma šios gatvės, nėra numatytas“. Kaip papildomas argumentas pateikta istorinė medžiaga, esą rodanti, kad pakrantėje buvo susiformavęs lygiagrečiai upei einantis susisiekimo koridorius.

Dėl architektūrinės dalies atsakyta, kad jos sprendiniai „įtraukti į bendrą projektinių pasiūlymų bylą“ ir detalizuoti „viešinimui reikalinga apimtimi“, o pasiūlymus pasirašė atestuoti specialistai, įskaitant architektą. Kas yra architektūrinės dalies vadovas ir kuri byla ją sudaro, nenurodyta.

Dėl trasos artumo gyvenamiesiems namams paaiškinta, kad gatvė projektuojama arčiau sklypų dėl nuovažų poreikio, o perkelti trasą reikštų daugiau kirsti želdinių ir pertvarkyti tinklus, todėl pasirinkta trasa „racionaliausia“. Dėl eismo saugumo – kad bus atliktas saugumo auditas ir ekspertizė, o priemonės papildytos techninio darbo projekto stadijoje.

Atsakymas baigiamas sakiniu, kad klausimai ir pasiūlymai „dalinai priimami“ ir į juos bus atsižvelgta rengiant techninį darbo projektą. Beveik pažodžiui ta pati formuluotė užbaigė ir 2024 m. rugpjūčio 16 d. „Urban Line“ atsakymą į bendruomenės pastabas dėl pirmojo etapo.

Pateiktame atsakyme nėra nė žodžio apie poveikio aplinkai vertinimą ir etapų sumavimą – tik bendras teiginys, kad aplinkos vertinimas atliktas ir „ribinių verčių viršijimų nenumatoma“. Nepaaiškinti dokumentų prieštaravimai dėl dangos, srauto ir trasos, nors nuo jų priklauso, ar triukšmo skaičiavimai apskritai atitinka projektuojamą gatvę. Neatsakyta, kodėl oro taršos vertinime ignoruotas ribą viršijantis fonas.

Nepateiktas želdinių balansas, išleistuvų poveikio vertinimas, architektūrinės dalies vadovas. Nepaaiškinta, kurioje stadijoje nagrinėjamas kovo 27 d. pasiūlymas dėl bendrojo plano ir kaip įgyvendintos 2023 m. architektūros tarybos rekomendacijos – atsakyme taryba iš viso neminima, nors svarstymo metu V. Aleksandrovas teigė, kad į ją bus einama, jei tokį poreikį nustatys savivaldybės Architektūros skyrius.

Teiginys, kad gatvės atsisakymas „nėra numatytas“, prieštarauja ir savivaldybės raštams, kuriuose pažadėta bendruomenės alternatyvą nagrinėti keičiant bendrąjį planą, ir Statybos inspekcijos išvadai, kad bendrasis planas nenustato vienintelio jo įgyvendinimo būdo, o prieš priimant sprendimą turi būti įvertintas plano aiškinamojo rašto 54 punktas, numatantis Žemųjų Šančių urbanistinio formavimo idėjinį projektą.

Svarstyme gyventojai priminė pirmojo etapo statybvietę: nupjautą ąžuolą, kuris projektiniuose pasiūlymuose buvo paliktas, ir dabar kylančias stačias šlaitų sienas. V. Aleksandrovas ąžuolą pripažino klaida – pirminėje laidoje nebuvo įvertinta, kad toje vietoje reikia tvirtinti šlaitą ir eina inžineriniai tinklai.

Anot jo, pagal ESO archyvinę medžiagą projektuoti dujotiekiai natūroje rasti 40 cm gylyje, todėl antrajam etapui užsakyti natūriniai tyrimai. A. Pakalniškis pridūrė, kad pušynas Lietuvos kariuomenei pagerbti pasodintas ant magistralinių nuotekų tinklų be savininkų derinimo, todėl avarijos atveju dalį medžių gali tekti iškirsti.

Statybos inspekcija rugpjūčio 25 d. rašte konstatavo, kad pirmojo etapo statybos leidimas, išduotas 2026 m. sausio 27 d., yra teisėtas ir pagrindo stabdyti darbus nėra.

Antrajame gatvės etapo procese toliau laukia projektinių pasiūlymų derinimas, statybą leidžiančio dokumento gavimas, techninio darbo projekto rengimas ir ekspertizė.

A. Pakalniškio teigimu, jei šiemet pavyktų parengti projektą ir suplanuoti finansavimą, statybos darbai galėtų prasidėti 2027 m.

Bendruomenė, atstovaujama advokato S. Dambrausko, prašo nepritarti projektiniams pasiūlymams, kol nepalygintos alternatyvos ir neįvertintas bendras visų etapų poveikis, o svarstyme informavo, kad dėl bendrojo plano reikalavimų savivaldybei jau pateiktas ieškinys.

UAB „Urban Line“ Kauno savivaldybei projektuoja ne tik naująją Šančių krantinę. Ta pati įmonė parengė ir projektą Nemuno saloje, oficialiai pavadintą pėsčiųjų takais, pagal kurį šią vasarą iškilo pamatai apžvalgos ratui.

Portalas „Kas vyksta Kaune“ nuo liepos pabaigos aiškinasi šių statybų aplinkybes: institucijų atsakymais nustatyta, kad su paveldosaugininkais buvo suderinta projekto versija be polių ir pamatų, o Statybos inspekcijai pateikta kita laida, kurioje jie atsirado jau prasidėjus darbams. Savivaldybės administracijos direktorius projektą įsakymu patvirtino rugpjūčio 11 d., kai 52 gręžtiniai poliai jau buvo sukalti, nors patvirtintame projekte polių nėra. Savivaldybė redakcijai atsisakė pateikti projekto dokumentus, todėl jos atsisakymą redakcija apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri skundą nagrinės lapkričio 3 d. Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadas dėl darbų Nemuno saloje žada spalio pabaigoje – savivaldybė paprašė pratęsti terminą dėl didelės dokumentų apimties.

Į redakcijos klausimus apie Nemuno salos projektą „Urban Line“ neatsako daugiau nei mėnesį. Todėl svarstymo pabaigoje „Kas vyksta Kaune“ žurnalistas paklausė, ar visuomenė turėtų pasitikėti pristatomu Šančių projektu, jei apie gerokai paprastesnį projektuotojai neatsako net į elementarius klausimus. V. Aleksandrovas atsakė, kad klausimas „nesusijęs su viešinamu objektu“, o pasitikėti ar ne – „jūsų valia“.