
Asociatyvi / Upinis bebras Nemuno krantinėje / stop kadro nuotr.
Bebrai Kaune: savivaldybė planuoja graužikus gaudyti ir iškeldinti
Kauno miesto savivaldybė patvirtino – reaguojant į gyventojų pranešimus apie bebrų apgraužtus medžius Panemunės šile, planuojama imtis priemonių ir mažinti šių graužikų populiaciją mieste. Taip pat paaiškėjo, kad dalį pažeistų medžių dėl gyventojų saugumo teks pašalinti.
Primename, kad naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ ne kartą rašė apie skaitytojų užfiksuotus bebrų darbus Panemunėje, o socialiniuose tinkluose neseniai pasirodė nuotraukos, kuriose matyti metaliniais tinklais apjuosti medžių kamienai.
Taip pat skaitykite
„Panemunės parke tuoj neliks medžių“, – spalį ironizavo su portalo redakcija nuotraukomis pasidalijęs skaitytojas.
Situaciją pakomentavo Kauno miesto savivaldybės atstovas.
Bebrus ketina gaudyti ir perkelti
Kaip portalui nurodė Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus pavaduotojas Svajūnas Urbonavičius, dėl susidariusios situacijos savivaldybė konsultuojasi su gamtininkais, gyvosios gamtos bei medžiotojų draugijų atstovais.
Pasak savivaldybės atstovo, planuojamas bebrų populiacijos mažinimas – graužikus ketinama gaudyti ir perkelti į tolimesnes nuo miesto, jiems saugias teritorijas.
Dalį medžių teks pašalinti, sveikus saugo tinklais
S. Urbonavičius patvirtino, kad problema Panemunės šile savivaldybei yra žinoma, o teritorijoje nuolat vykdoma stebėsena.
Nors tiksli nugraužtų medžių inventorizacija nebuvo atlikta, o tiksli padaryta žala nenustatyta, jau aišku, kad dalį apgraužtų medžių dėl lankytojų saugumo bus reikalinga pašalinti.
Taip pat oficialiai patvirtinta anksčiau socialiniuose tinkluose pasirodžiusi informacija – sveiki medžiai nuo aštrių bebrų dantų saugomi jų kamienus apjuosiant metaliniais tinkleliais.

Metaliniu tinklu apjuostas medis / soc. tinklų nuotr.
Pastebimi ir kitose miesto vietose
Savivaldybės atstovo teigimu, Panemunės šilas nėra vienintelė vieta Kaune, kurioje fiksuojama šių vandens graužikų veikla.
Bebrai mieste taip pat pastebimi ties Jiesia, Nemuno saloje bei Neries pakrantėse.
Primename, kad upinis bebras (Castor fiber) – didžiausias Lietuvos graužikas ir unikalus aplinkos inžinierius.
Kaip nurodo Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, šie gyvūnai atlieka neįkainojamą ekologinį vaidmenį formuojant bei išlaikant vandens ekosistemas. Nors šiltuoju metų laiku jie daugiausia tenkinasi žoline augalija, rudenį jų elgsena iš esmės pasikeičia.

Upinis bebras / R. Gečo / VMU nuotr.
Remiantis Medžiotojų klubo „Tauras“ pateikiama informacija, rudenį bebrai tampa ypač aktyvūs: jie dirba ne tik temstant ar ryte, bet ir visą naktį, o kartais net dienos metu. Pagrindinis šio suaktyvėjimo tikslas – pasiruošimas žiemai. Bebrai tvirtina bei remontuoja savo užtvankas ir trobeles, užtikrindami, kad vandens lygis telkinyje išliktų aukštas, o įėjimai į būstus atsidurtų saugiai po vandeniu ir neužšaltų.
Kaip pažymi Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, bebrai yra vertinami kaip „kertinė rūšis“, gebanti iš esmės pakeisti kraštovaizdį savo statiniais. Rudenį jie intensyviai verčia ir graužia pakrančių lapuočius medžius (ypač drebules bei karklus).
Tuo metu medžiotojų klubo „Debeikiai“ biologinėje apžvalgoje akcentuojama, kad šakas, žievę ir stiebus bebrai plukdo po vandeniu įrengtais kanalais ir krauna tiesiai prie trobelės ar urvo išėjimų. Viena bebrų šeima šaltajam periodui po vandeniu gali sukaupti net iki 10 kubinių metrų šakų atsargų – šis povandeninis „sandėlis“ leidžia jiems maitintis medžių žieve net ir tuomet, kai vandens telkinį padengia storas ledo sluoksnis.
Plojimai 0Lankytojai 0











