Pereiti prie turinio
Vainatrakio kapinės
Vainatrakio kapinės / Organizatorių nuotr.

Viešasis turtas privačiose rankose? Kauno krematoriumo istorija atveria platesnę koncesijų diskusiją

PolitikapagalBirutė Mačienė
Šią savaitę vykusiame Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdyje svarstytas būsimos krematoriumo koncesijos klausimas – šis objektas daugiau nei prieš metus už 3,2 mln. eurų iš mokesčių mokėtojų sudėto biudžeto lėšų buvo pastatytas miesto savivaldybės valdomose Vainatrakio kapinėse (Kauno rajone). Sprendimo projekto rengėjams Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Audronė Jankuvienė posėdyje uždavė tokius klausimus:
– Kodėl atsisakyta krematoriumą perduoti savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“, nors pradžioje buvo taip planuota?
– Projektu siekiama išsiaiškinti, ar Taryba pritaria koncesijai pagal sprendimo projekte nustatomas pagrindines sąlygas, bet jų yra tik dvi – mažiausia kaina ir didžiausia nuolaida kauniečiams. Duomenų vertinimui pasigedo ir savivaldybės kontrolierė – pvz., kokios būtų savivaldybės sąnaudos ir rezultatai organizuojant paslaugas kitu būdu?
– Vertinimui reikšmingų duomenų sprendimo projekte trūksta, todėl ar nematote rizikos siūlyti koncesiją iš tiek mažai abstrakčių duomenų?
Tiek jai, tiek konservatoriui Pauliui Lukševičiui, pasidomėjusiam, ar nebuvo logiškiau iš karto leisti privatininkui statyti krematoriumą savo lėšomis, neišleidžiant tam objektui mokesčių mokėtojų pinigų, kuriuos galima racionaliai panaudoti kitose su savivalda susijusiose srityse, kantriai paaiškinta ir apie įstatymus, ir apie savivaldybės funkcijas, apie konkurencingas paslaugas, kurių gyventojams reikia. Iš visų tų Administracijos valstybės tarnybos atstovų paaiškinimų piršosi vienintelė išvada – kitaip pasielgti Kauno miesto savivaldybė negalėjo. O gal nenorėjo?..
Balsavimo rezultatai buvo tokie: 25 miesto tarybos, kurioje valdančiąją daugumą sudaro 26 „Vieningo Kauno“ atstovai, nariai balsavo už, 4 – prieš, 9 – susilaikė.
Apžvalgos ratas brangiau atsiėjo, tai privatininko prie jo neprileis?
Jau po posėdžio Tarybos opozicijos atstovė A. Jankuvienė paviešino savo abejones dėl priimto sprendimo, paminėdama ūkiškai (komerciškai) tvarkomai Kauno savivaldybei, deja, „neįdomius“ atvejus iš kitų šalies savivaldybių, siekiančių kuo geriau valdyti joms patikėtą „viešąjį gėrį“.
„Kodėl už savivaldybės pinigus pastatyto krematoriumo savivaldybės įmonė valdyti negali, o apžvalgos ratą – gali? Kodėl analogiškas argumentas, kad iki šiol Kaune nė viena savivaldybės įmonė neteikė kremavimo paslaugų, todėl reikia atlikti konkurencingą procedūrą šios paslaugos teikėjui parinkti, nebuvo taikomas ir apžvalgos ratui? Juk iki šiol rato Kaune irgi niekas nesuko...
Ar daugiau konkurencijos paslaugų rinkoje atsiranda tada, kai tarpusavyje konkuruoja tik privatūs paslaugų teikėjai, ar kai su privačia paslauga konkuruoja ir „valdiška“? Antra vertus, įstatymo apribojimai ir koncesijos tradicija daugiau skatina rinkos monopoliją nei konkurenciją. Jau dabar Lietuvoje veikia penki krematoriumai ir visi jie yra privatūs“, – teigia politikė.
Primindama Palangos baseino istoriją, ji pažymėjo, jog Konkurencijos taryba kurorto valdžiai rekomendavo per vienerius metus paskelbti pastatyto baseino koncesijos konkursą, bet miesto meras Šarūnas Vaitkus nesutiko.
„Savivaldybė rekomendacija tikrai nepasinaudos. Kodėl mus verčia tai daryti? Kodėl už viešuosius pinigus pastatytus objektus turime atiduoti į privačias rankas ir vienai įmonei?“ – sakė Palangos meras.
Palanga pasiekė, kad įstatymas būtų pakeistas
Seimas leido tokių konkursų neskelbti, kai savivaldybių koncertų salės, muziejai, parodų rūmai, bibliotekos, kultūros namai, sporto salės, maniežai, stadionai, baseinai naudojami viešosioms paslaugoms švietimo, kultūros, sporto srityse, jeigu toks objektas yra vienintelis savivaldybės teritorijoje arba seniūnijoje.
Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ atkreipia savo skaitytojų dėmesį į tai, kad šiame sąraše krematoriumų nėra. Apžvalgos rato, beje, irgi.
Įdomu prisiminti, ką koncesijų tema pasakė tuometinis Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, dabar šalies premjeras Mindaugas Sinkevičius: „Periodiškai turime tokį reiškinį, kai privatus verslas kreipiasi į Konkurencijos tarybą, nes neva savivalda konkurenciją užkardo.
Akivaizdu, kad atsiranda nauja rūšis, kai nereikia įdėti kapitalo, investicijų. Reikia tiesiog sulaukti, kol savivalda pastatys baseiną, areną, koncertų salę, o tada juos nusavinti savotiškai. Yra toks terminas, ypač užsienyje, – skvoteriai. Tai – asmenys, kurie neteisėtai apsigyvena, perima tavo turtą, o po to net teismo sprendimais neįmanoma su jais atsisveikinti“.
Tikėtis, kad Kauno meras Visvaldas Matijošaitis dabar paatviraus, ar dar prieš priimant sprendimą už jam patikėtus valdyti viešuosius finansus pastatyti krematoriumą jam nebuvo žinomas galimas „skvoteris“, beprasmiška...
Koncesijos kažkada Kaunui prireikė dėl konkės
Koncesija – sutartis, kuria verslui išnuomojamos eksploatuoti valstybei ar savivaldybei priklausančios įmonės, žemė su teise kasti žemės turtus, statyti įmones ir t. t., – toks buvo senas koncesijos apibūdinimas. Jis kauniečiams primintas Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių skyriuje surengus (daugiau nei prieš 10 metų) parodą „Retro žvilgsnis į susisiekimą automobiliais Kaune 1923–1940 m.“. Tiesa, parodos metu jau miestas turėjo kur kas šviežesnių už tarpukarinius koncesijos pavyzdžių.
O... 1929-aisiais buvo likviduotas arklinis tramvajus, ir trys jo koncesininkai (Gustavas Braudė, Simonas Frenkelis, Juozapas Švarcas) mainais už pernelyg ilgai trukusį konkės likvidavimo procesą kaip kompensaciją gavo kitą – susisiekimo autobusais koncesiją. Jie naudojo JAV gamybos „Chevrolet“ ir G.M.C. („General Motors Company“) autobusus. Bet netrukus, kai jiems buvo iškelta byla dėl finansinių įsiskolinimų arklinio tramvajaus ir autobusų darbuotojams bei valstybei, savininkai buvo nuteisti. Todėl negalėjo tęsti panašios, kaip ligi tol, veiklos.
Sunku patikėti, kad „istorinės pamokos“ dabar sulaiko Kauno miesto savivaldybę nuo nors dalinės koncesijos viešajame transporte. Priešingai, miesto savivaldybės transportininkai raginami kuo aktyviau plėsti savo veiklos ratą už jos ribų. Tarytum tiek savivaldybė, tiek „Kauno autobusai“ jau išsprendė Kaune visas viešojo susisiekimo problemas ir niekada nesusilaukia keleivių priekaištų nei dėl maršrutų, nei reisų sutankinimo, nei dėl lengvesnio atsiskaitymo už keliones (nebūtinai iš anksto kredituojant įmonę).
2025-aisiais savivaldybė vykdė 4 koncesijų sutartis
Viena jų, beje, susijusi su viešuoju transportu, buvo sudaryta 2015 metų liepos 31 d. Priminsiu, tų metų pavasarį kauniečiai tiesiogiai pirmą kartą išsirinko meru stambaus verslo savininką Visvaldą Matijošaitį – šiuo metu patį turtingiausią iš visų 60-ies Lietuvos savivaldybių merų.
Beje, Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių suprojektavimo, įrengimo, valdymo, naudojimo ir priežiūros koncesijos sutartį 2015-aisiais pasirašiusiai UAB „Reklamos arka“ po kurio laiko prireikė bylinėtis su savivaldybe dėl savo teisėtų reikalavimų. Kadangi ši galimai norėjo koncesininką pakeisti? Bet nepavyko...
„Koncesijos sutartį Koncesininkas įgyvendina savo lėšomis ir rizika. Sukurtas turtas nuosavybės teise priklauso Koncesininkui ir apskaitomas jų balanse, o sutarčiai pasibaigus, neatlygintinai turtas bus perduotas Kauno miesto savivaldybės administracijai. Pagal sutartį Kauno miesto savivaldybės administracija suteikia leidimą Koncesininkui teikti viešąsias paslaugas ir gauti pajamas, tačiau nenustato, kokias, kam ir už kokį atlyginimą Koncesininkas turi teikti viešąsias paslaugas. Sutartis galioja 20 metų“, – apie stotelių koncesiją aiškinama viešai paskelbtoje Kauno miesto savivaldybės administracijos veiklos 2025-aisiais ataskaitoje.
Iki sutarties dėl „Žalgirio arenos“ koncesijos pabaigos – vos ketveri metai
2010 m. sausio 18 d. sudaryta Kauno pramogų ir sporto rūmų, Karaliaus Mindaugo pr. 50, naudojimo ir valdymo Koncesijos sutartis Nr. 0118 tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas bei Kauno futbolo ir beisbolo klubas.
Dera priminti, kad tais metais ir dar kiek vėliau buvo kalbama tik apie „Ūkio banką“ kaip šios koncesijos gavėją (per specialiai jo įsteigtą dukterinę įmonę). Taip pat tuometinei miesto politinei opozicijai kliuvo ir kasmetinis savivaldybės įsipareigojimas iš savo biudžeto per „Žalgirio“ rėmėją skirti metinę duoklę pelningai veikiančios arenos koncesininkui. Kai „Ūkio bankas“ bankrutavo, naujas konkursas koncesininkui surasti nebuvo skelbiamas...
„Koncesijos sutarties vykdymui įsteigta UAB „Kauno arena“, kuri vykdo veiklą Žalgirio arenoje. Koncesininkas įsipareigojo savo lėšomis ir rizika valdyti ir naudoti pramogų ir sporto rūmus, teikti viešąsias paslaugas ir padengti visas veiklos išlaidas. Turto balansinė vertė – 42 mln. 235,70 tūkst. eurų. Sutartis galioja 25 metus“, – citata iš Savivaldybės pernykštės ataskaitos.
Ne paslaptis, kad ši arena pastatyta savivaldybės bei valstybės biudžetų, skolintais ir Europos Sąjungos fondų pinigais. Skolas, žinome, privalu grąžinti. Iš ko – iš to paties biudžeto, kurį sudeda dirbantys, mokesčius mokantys gyventojai. Tie patys, kuriems nusipirkus anaiptol ne lengvatine kaina bilietus, kai eina į renginius, prie įėjimo dar apsauginiai kišenes ir rankines iškrausto, kad nei saldainio, nei obuolio net vaikas ar senolis neįsineštų, nekalbant apie vandens buteliuką...
Kiek miesto biudžetas gauna pinigų iš koncesininko valdomo šio objekto, Ataskaitoje nepaminėta.
Pernai buvo vykdoma ir 2015 m. birželio 18 d. sudaryta „Girstučio“ kultūros ir sporto rūmų, Kovo 11-osios g. 26, pramoginės dalies valdymo ir naudojimo Koncesijos sutartis tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos bei jungtinės veiklos partnerių – UAB „Sporto infrastruktūra“ ir UAB „Klaipėdos arena“. Pagal Ataskaitą, „šio turto balansinė vertė – 1 mln. 935,73 tūkst. eurų (2021 m.)“. Sutartis galioja iki 2030 metų.
Pati naujausia – legendinės sporto halės ir stadiono koncesija
2024 m. vasario 19 d. sudaryta „Kauno sporto halės ir S. Dariaus ir S. Girėno stadiono valdymo modelio įgyvendinimo“ pagal koncesiją sutartis SR-115 tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir koncesijos sutarties vykdymui įsteigtos UAB „Kauno stadionas“. Turto balansinė vertė – 22 mln. 597,55 tūkst. eurų. Sutartis galioja 15 metų.
Tarp kitko, kitą iš savivaldybės rankų nepaleistą objektą – apžvalgos ratą – valdančios viešosios įstaigos „Kaunas In“ vadovas Tadas Stankevičius vienoje iš televizijos naujienų laidų užsiminė apie prognozuojamą šios pramogos atsipirkimą per 7 metus.
Deja, su futbolu tai niekaip stadionui nepavyktų. Juolab mes žinome, kad „futbolo vardu“ pastatytame (neretai dar vadinamame rekonstruotu) stadione, jau pradėjus jį eksploatuoti, futbolui ne visada, kai reikia, atsiranda vietos. Koncertai – pelningesnis verslas. Bet meras jau prakalbo apie į šį objektą įdėtų viešųjų finansų nesusigrąžinimą net per 200 metų.
Savivaldybės dokumente (Ataskaitoje) taip pasakyta: „Kauno miesto savivaldybės 2025 metų pagrindinės veiklos rezultatas yra 100 mln. 178,77 tūkst. eurų. Įvertinus kitos veiklos rezultatą, finansinės ir investicinės veiklos rezultatą, apskaitos politikos keitimo ir esminių apskaitos klaidų taisymą bei nuosavybės metodo įtaką, grynasis perviršis yra 7 mln. 243,80 tūkst. eurų didesnis nei 2024 metais ir 2025 metų pabaigoje sudarė 152 mln. 723,95 tūkst. eurų. Iš jo tenkantis mažumos daliai – 1 mln. 392,63 tūkst. eurų, tai – prie VSS (viešojo sektoriaus subjektai – B. M.) grupės nepriklausantiems dalininkams tenkanti konsoliduojamo subjekto ataskaitinio laikotarpio grynojo perviršio ar deficito dalis“.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Populiariausi straipsniai

Loading