Vilijampolės rajono gyventojai jau keletą mėnesių pastebi moterį, nakvojančią ant parko suoliuko. Manoma, jog ši moteris neturi namų, tačiau savivaldybei pavaldžios įstaigos niekuo padėti negali.
Apie vis dažniau viešose vietose nakvojančią moterį Vilijampolės gyventojai dalinosi ir feisbuke.
„Visas dienas, pastoviai sėdi ant suoliuko moteriškė. Matyt, be gyvenamosios vietos. Gal yra kokios tarnybos, kurios suteiktų pagalbą?“, – feisbuke dar sausio pradžioje klausė kaunietis.
Keli kiti Vilijampolės gyventojai teigė, lauke nakvojančią moterį mato ne pirmą kartą, tik ji aptinkama skirtingose vietose. Gyventojams tebėra neramu, jog moteris lauke gali sušalti ar kitaip sunegaluos jos sveikata.
Nors kaunietis įrašą paskelbė dar sausio pradžioje, po įrašu aptiksime ir pastarosiomis dienomis parašytų komentarų, taigi tikėtina, jog moteriškė vis dar neturi gyvenamosios vietos.
„Kas vyksta Kaune“ žiniomis, gyventojai ne kartą kreipėsi į savivaldybei pavaldaus Socialinių paslaugų centro (SPC) socialinius darbuotojus, tačiau šie nieko padaryti negali, nes moteris atsisako pagalbos.
Pagalbos atsisako gana dažnai
„Kas vyksta Kaune“ žurnalistai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę ir pasiteiravo – kaip dažnai savivaldybės darbuotojai susiduria su asmenimis, kuriems akivaizdžiai reikia pagalbos, tačiau jie jos atsisako?
„Kauno mieste nuolat susiduriama su situacijomis, kai asmenims akivaizdžiai reikalinga pagalba, tačiau jie jos atsisako. Tokiais atvejais socialinių paslaugų srities darbuotojai, veikdami pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir savo kompetencijos ribose, gali siūlyti socialines paslaugas, motyvuoti asmenį priimti pagalbą, tarpininkauti dėl gydymo ar apgyvendinimo, organizuoti mobilių komandų darbą gatvėje, tačiau paslaugos negali būti teikiamos prieš pilnamečio asmens valią, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus“, – atsakė Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Jolanta Baltaduonytė.
Jolanta Baltaduonytė / Jolanta Baltaduonytė / Kaunas.lt nuotr.
J. Baltaduonytė nurodė, jog savivaldybės, Kauno SPC darbuotojai bei mobili socialinio darbo gatvėje komanda nuolat reaguoja į gaunamus gyventojų pranešimus ir vyksta į vietas, kur asmenims reguliariai siūloma įvairi pagalba: laikino apnakvindinimo paslaugos, transportas į nakvynės vietą, higienos paslaugos, tarpininkavimas dėl gydymo bei kita socialinė pagalba.
Taip pat teiravomės, kokių veiksmų savivaldybė gali imtis, jei asmuo atsisako pagalbos. Savivaldybė nurodė, jog socialinių paslaugų darbuotojai esant poreikiui gali iškviesti greitąją pagalbą ar policijos pareigūnus, taip pat asmeniui atsisakius pagalbos įteikiama kontaktinė informacija, jei asmuo persigalvotų.
„Tačiau būna atvejų, kai asmenys sistemingai atsisako siūlomų paslaugų ir bendradarbiavimo.
Nepaisant to, gavus informaciją apie asmens buvimo vietą ar galimą pavojų jo sveikatai ir gyvybei, Kauno miesto socialinių paslaugų centro darbuotojai kiekvieną kartą reaguoja, vyksta į vietą, siūlo pagalbą bei, esant poreikiui, kviečia greitąją medicinos pagalbą ar policijos pareigūnus.
Siekiant sudaryti sąlygas asmenims ugdyti ir (ar) stiprinti gebėjimus savarankiškai spręsti socialines problemas, itin svarbu užtikrinti kokybiškų, individualius asmens poreikius atitinkančių socialinių paslaugų organizavimą ir teikimą. Tačiau ne mažiau svarbi yra paties asmens motyvacija, paslaugų ir pagalbos priėmimas, geranoriškas bendradarbiavimas su socialinių paslaugų srities darbuotojais, siekiant teigiamų pokyčių asmens situacijoje. Kai asmuo nesutinka gauti pagalbą, jam įteikiama Kauno miesto socialinių paslaugų centro darbuotojų kontaktinė informacija, jeigu asmuo nuspręstų dėl socialinės pagalbos reikalingumo“, – teigė J. Baltaduonytė.
Benamystė Lietuvoje
Oficiali statistika rodo, jog
Lietuvoje benamystę patiria palyginti nedaug žmonių, nors paskutinio gyventojų
ir būstų surašymo metu, benamių skaičius buvo kiek didesnis, nei ankstesniais
metais.
2021 m. gyventojų ir būstų
surašymo duomenimis, 1380 gyventojų Lietuvoje buvo
benamiai.
Palyginimui, 2011 m. tokių žmonių buvo 857, 2001 m. – 1250. Tiesa, su benamystę
patiriančiais asmenimis dirbantys socialiniai darbuotojai pabrėžia, jog šie
skaičiai parodo tik ledkalnio viršūnę.
Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“
laikinųjų namų vadovė A. Karčiauskienė portalui „Kas vyksta Kaune“ pasakojo,
jog žvelgiant į statistiką, 2023 m. dažniausiai įvardijama benamystės
priežastis buvo tiesiog būsto neturėjimas. Tai sudarė apie 70 proc. atvejų.
Kitos priežastys, kaip grįžimas iš
įkalinimo įstaigų, smurtas artimoje aplinkoje ir t.t buvo įvardijamos kaip
šalutinės. Visgi „Carito“ atstovė pabrėžia, jog ši statistika ne visai
reprezentatyvi.
Apie benamystės problemą vis
dažniau kalbama ir Europos mastu - nors Europos Parlamentas dar 2020 m.
įsipareigojo iki 2030 m. panaikinti benamystę, vis dar sunku patikėti, kad
pavyks tai padaryti.
Mat 2024 m. paskelbtoje Europos
nacionalinių organizacijų, dirbančių su benamiais, federacijos (FEANTSA)
ataskaitoje nurodoma, jog 2024 m. Europoje buvo beveik 1,3 mln. benamių asmenų,
gyvenančių prieglaudose, nakvynės namuose, laikinuose būstuose.
Be Kauno savivaldybės finansuojamo
Kauno SPC, Kaune veikia ir kiti laikino apgyvendinimo centrai. 2025 m. sausį
laikino
apgyvendinimo namus Kauno Vilijampolės rajone atvėrė VšĮ „Gerumo
rankos“, Kaune taip veikia Kauno arkivyskupijos „Caritas“ dienos centras
„ATEIK“, skirtas benamystę ar sunkias gyvenimo sąlygas patiriantiems asmenims.