Po penkerių metų – antrasis „Kaunas Pride“: organizatoriai papasakojo daugiau detalių

Rugsėjį planuojamos antrosios LGBT bendruomenės eitynės Kaune – jų organizatoriai tvirtina, jog eitynių reikalavimai išliks panašūs, mat per paskutinius penkerius metus LGBT bendruomenės situacija esmingai nesikeitė. Tiesa, šį kartą Kauno miesto savivaldybė buvo geranoriškesnė ir leidimą eitynėms išdavė greitai ir be didelių pykčių.

Apie rugsėjo 12 d. planuojamas eitynes neseniai buvo paskelbta socialiniuose tinkluose, Kauno miesto savivaldybė jau išdavė leidimą eitynėms. Savivaldybės atstovai portalui lrt.lt tvirtino, jog renginyje vienu metu galės dalyvauti iki 5 tūkst. gyventojų.

Šiemet suderintas kone identiškas maršrutas kaip ir praėjusį kartą – eitynės prasidės aikštėje prie Soboro, dalyviai eis viena Laisvės alėjos puse iki E. Ožeškienės g. ir atgal grįš kita puse. Eitynės pasibaigs susirenkant aikštėje tarp Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios ir Mykolo Žilinsko dailės galerijos.

„Pride“ eitynės reikalingos norint parodyti bendruomenės balsą – Lietuvoje nėra didelės protestų kultūros, tad tai yra vienas iš būdų masiškai parodyti, kad nesame patenkinti esama situacija“, – kodėl „Pride“ svarbu, paaiškino vienas iš organizatorių, bendravęs su portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistais.

Anot organizatorių, eitynes Kaune siekiama suorganizuoti dėl kelių priežasčių – viena vertus, siekiama visapusiškos bendruomenės reprezentacijos ir atkreipti dėmesį, jog LGBT asmenys gyvena ne tik sostinėje.

Tačiau esama ir logistinių priežasčių – organizatoriai pastebi, jog žmonėms iš regionų būtų paprasčiau atvykti į Kauną, negu į Vilnių, be to, tikimasi, jog Kauno pavyzdys gali įkvėpti ir kitų mažesnių miestų gyventojus.

Pasak vieno iš organizatorių, per pastaruosius penkerius metus LGBT bendruomenės padėtis Lietuvoje esmingai nesikeitė – visuomenės požiūris išlieka panašus.

Tiesa, kaip pastebi organizatoriai, praėjusi Vyriausybė buvo įgyvendinusi kelis pokyčius, susijusius su translyčių asmenų teisėmis – tuometinis Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys priėmė įsakymus, kurie suteikė translyčiams asmenims prieigą prie medicininės tranzicijos, taip pat buvo supaprastinta vardo pakeitimo tvarka.

„Bet kol kas nėra atskiro įstatymo, kas sukuria daug problemų – žmonės turi keisti dokumentus per teismą, mokėti pinigus, tai yra nepatogu, ilgai užtrunka“, – teigia pašnekovas.

Kitas svarbus pokytis – Konstitucinis Teismas (KT) praėjusiais metais paskelbė, kad partnerystė Lietuvoje turi būti leidžiama ir tarp tos pačios lyties žmonių, o nesant specialaus įstatymo jas registruoti galės teismas.

Tačiau šiemet Teisingumo ministerija apeliacine tvarka ėmė skųsti teismų sprendimus registruoti partnerystes.

„Tai reiškia, jog realiai nežinoma, kada žmonės įregistruos partnerystes. Visas biurokratinis procesas dar labiau išsitęs“,– tvirtina vienas iš organizatorių, pabrėžęs, jog Teisingumo ministerijos sprendimas tik dar kartą primena, kodėl LGBT bendruomenei svarbu garsiai kalbėti apie problemas.

Nors organizatoriai dar nėra paskelbę eitynių metu keliamų reikalavimų, tikėtina, jog jie išliks panašūs, kaip ir ankstesniais metais.

„Sakyčiau, reikalavimai bus išdėstyti panašiu formatu kaip ir 2021 m., manifesto forma, įtrauksime partnerystės klausimą ir visus kitus (…).

Pokyčiai nėra žymūs, tad kartais atrodo, kad kiekvienais metais galime prašyti to paties“, – juokauja vienas iš organizatorių.

Šiemet renginiui pasirinktas šūkis „Buvom, esam, būsim“ referuoja į ankstesnį „Kauno Pride“ šūkį „Mes esame visur“ – kaip teigia organizatoriai, šiemet bus siekiama išlaikyti panašią atmosferą, kaip ir prieš penkerius metus. Taigi, eitynės bus organizuojamos horizontaliai, savanoriškumo principais.

„Kolektyvas gana žymiai pasikeitė, vieni turi daugiau laiko, kiti mažiau. Dydžio prasme sunku palyginti [su ankstesniais metais], nes žmonės dar jungiasi, kai kurie gal supranta, kad nebegali prisidėti. Suteikiama laisvė prisijungti prie vieno konkretaus organizacinio darbo ir toliau veikloje nebedalyvauti, tad tikslų organizatorių skaičių įvardyti sunku“, – paaiškina pašnekovas.

Kaip minėjome anksčiau, leidimas eitynėms jau gautas, šį kartą didelių problemų siekiant gauti leidimą nekilo.

„Leidimas gautas, nebuvo jokių problemų, tikimės, kad bendraujant su savivaldybe ir toliau neturėsime problemų“, – tikisi organizatoriai.

Organizatoriai pastebi, jog tik žiniasklaidai paskelbus apie eitynes, socialiniuose tinkluose buvo pastebėta nemažai neapykantos kupinų komentarų, tačiau ankstesnių metų eitynių metu įvykusio susistumdymo siekiama išvengti.

„Labai dažnas atvejis, kai bet kas, susijusio su LGBT žmonių teisėmis, yra atakuojama. Reikia tikėtis, kad gyvai nepasikartos tai, kas nutiko praėjusiais metais. Tai labai sunku sukontroliuoti – tikimės, kad turėsime pagalbos iš savivaldybės pusės dėl saugumo, jei bus rimtų problemų, teks remtis į policijos pareigūnus“, – viliasi vienas iš organizatorių.

Organizatoriai taip pat tikisi šalia LGBT teisių įtraukti ir kitas socialinio teisingumo temas.

„Planuojame kalbėti apie situaciją Ukrainoje, Gazoje. Bendrai matoma tendencija, kad daug šalių linksta į dešinę ar kraštutinę dešinę, ypač JAV. Visgi tai paveikia ir mus Lietuvoje, esame globalaus pasaulio dalis“, – tvirtina pašnekovas.

Pirmosios ir kol kas vienintelės LGBT bendruomenės eitynės Kaune įvyko 2021 m. rugsėjo 4 d., organizatorių teigimu, renginyje dalyvavo apie 2 tūkst. dalyvių.

2025 m. su portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistais bendravę renginio organizatoriai pasakojo, jog mintis surengti „Pride“ eitynes kilo COVID pandemijos kontekste – tuo metu LGBT bendruomenė viešojoje erdvėje susilaukė daug neapykantos, anot organizatorių, priešišką atmosferą kurstė tuo metu išpopuliarėjęs „Šeimų maršas“ – jo dalyviai protestavo prieš tos pačios lyties asmenų partnerystes.

Savo ruožtu Kauno miesto savivaldybės administracija vengė išduoti leidimą eitynėms, argumentuodama Laisvės alėjos rekonstrukcija. Organizatoriai savo ruožtu siūlė ir kitus maršrutus, tačiau savivaldybė atmetė visus pasiūlytus alternatyvius maršrutus. Ginčas tarp organizatorių ir savivaldybės persikėlė į teismus – Regionų administracinio teismo Kauno rūmai įpareigojo savivaldybę suderinti maršrutą, o vėliau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė savivaldybės skundą. Galutinis sprendimas buvo priimtas likus mažiau nei parai iki eitynių pradžios.

Prieš renginį internete ir socialiniuose tinkluose buvo kalbama apie galimus protestus, kiaušinių ar kitų daiktų mėtymą į dalyvius. Šalimais Laisvės alėjos fontano agresyviai nusiteikę asmenys buvo užblokavę kelią eisenai, todėl įsikišo policija ir „Aro“ pareigūnai.

Tačiau 2021 m. vykusių eitynių organizatoriai jas įvardijo kaip sėkmės istoriją ir tikėjosi, jog tai nebus paskutinė bendruomenės šventė Kaune.