Kyla klausimų dėl Kauno miesto gimtadienio konkurso: prašoma paviešinti laimėtojo projektą

Šią savaitę renginių organizatorius „Medusa Concert“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę prašydamas pateikti informaciją apie Kauno miesto gimtadienio konkurso laimėtojo projektą bei jo įgyvendinimą. Su pateiktu raštu susipažino ir portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai.

Pasak jų, faktiškai įvykęs renginys daugeliu esminių dalių neatitiko konkurso metu vertintų sprendinių ir keliamų reikalavimų. Taip pat pažymima, kad į ankstesnius paklausimus savivaldybė atsakydavo remdamasi konfidencialumo argumentu, nors pagal įstatymus visa konkursui teikiama informacija negali būti laikoma konfidencialia, kai renginys finansuojamas viešosiomis lėšomis.

Didžiausi klausimai keliami dėl to, kad dalis programos elementų buvo pakeisti, supaprastinti arba apskritai neįgyvendinti, nors būtent pagal šiuos sprendinius konkurso metu buvo skiriami maksimalūs balai.

„Jeigu konkurso laimėtojas išrenkamas pagal konkrečią programą ir koncepciją, kyla natūralus klausimas – kaip po konkurso galima iš esmės keisti projektą, pagrindinės scenos vietą, scenografiją, programos dalis ar net atsisakyti kai kurių pagrindinių akcentų“, – teigiama savivaldybei pateiktame paklausime.

Vienas pagrindinių ginčo objektų – konkurso sąlygose numatytas miuziklo pastatymas. Miuziklas yra vientisas scenos kūrinys, apimantis dramaturgiją, režisūrą, scenografiją, vaidybą ir muzikinį pasakojimą, todėl kelių atskirų kūrinių atlikimas negali būti laikomas miuziklo pastatymo įgyvendinimu pagal konkurso sąlygas.

Organizatorių teigimu, renginio metu vietoje miuziklo buvo atliktos tik kelios pavienės dainos iš miuziklų repertuaro, kas, jų vertinimu, atrodo kaip akivaizdus bandymas sutaupyti lėšas vietoje pilnaverčio miuziklo pastatymo, kuris pareikalautų žymiai didesnių finansinių, techninių, scenografinių ir atlikėjų kaštų.

Klausimų keliama ir dėl bendros projekto vertės. Organizatorių teigimu, įvertinus realiai įvykdytą programą – trumpą muzikinę dalį, nedidelį atlikėjų skaičių, programoje nedalyvaujant aukšto biudžeto ar tarptautinio lygio atlikėjams, sumažintą viduramžių programą (nebuvo raitų riterių turnyro, kuris ankstesniais metais būdavo viena įspūdingiausių programos dalių), bei praktiškai nevykdytą reklaminę kampaniją – daugiau nei 500 tūkst. eurų tokio renginio vertė kelia pagrįstų abejonių.

Taip pat abejojama dėl reklaminės kampanijos masto. Pagal techninę specifikaciją turėjo būti vykdoma labai konkrečiai pirkimo sąlygose nurodyta plataus masto nacionalinė reklamos kampanija televizijoje, radijuje, spaudoje, viešajame transporte ir internete, tačiau, organizatorių vertinimu, realiai matyta tik minimali komunikacija socialiniuose tinkluose.

Atskirai išskiriama ir fontanų bei specialiųjų efektų programa. Pasak paklausimo autorių, konkurso metu jų siūlyti sprendiniai – muzikinis fontanų šou, specialiai į Lietuvą pirmą kartą planuoti atvežti pirotechniniai sprendimai su dronais, lazerių ir specialiųjų efektų integracija – buvo kritikuojami kaip „nepakankamai inovatyvūs“, nors toks kompleksinis fontanų, dronų ir specialiųjų efektų šou Kauno miesto gimtadienio renginyje būtų buvęs įgyvendintas pirmą kartą Lietuvoje.

Tačiau renginio metu buvo pasirinktas akivaizdžiai panašus, tik gerokai mažesnės apimties variantas su pakankamai primityviais ugnies efektais, kurie plačiai naudojami vestuvėse, įmonių vakarėliuose ir kituose nedidelio masto renginiuose, todėl sunkiai gali būti laikomi išskirtiniu ar inovatyviu sprendimu tokio masto miesto šventėje.

„Susidaro aiškus įspūdis, kad buvo bandoma atkartoti kitų dalyvių pasiūlymuose pateiktus sprendinius, juos supaprastinant ir atsisakant esminių elementų“, – teigiama rašte.

Organizatorių teigimu, tai kelia papildomų klausimų ne tik dėl vertinimo objektyvumo, bet ir dėl konfidencialumo principo laikymosi viešojo pirkimo metu.

Savivaldybės taip pat prašoma pateikti:

Paklausimo autoriai pabrėžia, kad konkurso būdu laimėjusi programa negali būti laikoma konfidencialia informacija, nes renginys jau yra įvykęs ir finansuotas viešosiomis lėšomis.

„Pagal įstatymą savivaldybė privalo pateikti prašomą informaciją arba motyvuotai paaiškinti atsisakymo ją pateikti priežastis“, – teigiama kreipimesi.

Organizatorių teigimu, visiškai nesuprantama, kodėl savivaldybė vengia išsamiau vertinti susidariusią situaciją, nors būtent perkančioji organizacija turi kontroliuoti, kaip vykdomi konkurso metu prisiimti įsipareigojimai, vertinti galimus neatitikimus bei užtikrinti, kad ateityje panašios situacijos nepasikartotų.

Jie tikisi, kad visa informacija bus pateikta artimiausiu metu, o situacija bus įvertinta skaidriai ir objektyviai. Pasak jų, tai būtų svarbu ne tik šio konkurso kontekste, bet ir ateities viešųjų pirkimų bei konkursų skaidrumui užtikrinti.

Atkreipiamas dėmesys, kad konkurso laimėtoju tapusi UAB „Lietuvis“ Kauno miesto organizuojamuose renginių konkursuose laimi ne pirmą kartą ir dažniausiai sulaukia maksimalių komisijos vertinimo balų.

Viešojoje erdvėje taip pat keliami klausimai dėl galimų interesų konfliktų, nes buvusi šios įmonės darbuotoja šiuo metu dirba Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyriuje.

Tuo metu portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai, susipažinę su pasirašyta sutartimi, buvo kreipęsi į miesto savivaldybę dėl renginių viešųjų pirkimų skaidrumo. Žurnalistai prašė paaiškinti, kodėl visas pasiūlymas pažymėtas konfidencialumo žyma.

Analizuojant viešojo pirkimo sutartį, portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistams kilo pagrįstų abejonių, kad pirkimo laimėtojai ir miesto savivaldybė, prisidengdami komercine paslaptimi, slepia informaciją, dėl ko tampa neįmanoma analizuoti pasirašytos sutarties, už kurią iš miesto biudžeto įsipareigota sumokėti maždaug 300 tūkst. eurų.

Panašių neatitikimų portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai, jų teigimu, yra aptikę ir anksčiau, kai renginių organizatoriai neįgyvendindavo sutartyse numatytų įsipareigojimų.

Vienas tokių atvejų – Vasario 16-osios renginys. Portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai atkreipė dėmesį, kad 9 iš 12 atlikėjų pakeitimas (75 proc.) negali būti laikomas smulkiu pakeitimu – jų vertinimu, tai yra esminis sutarties pakeitimas.

Taip pat keliamas klausimas, ar pakeisti atlikėjai objektyviai buvo lygiaverčiai pirminiams ir kodėl, pakeitus didžiąją dalį programos dalyvių, nebuvo mažinama sutarties vertė.

Portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistų teigimu, atlikta rinkos apklausa rodo, kad pakeistų atlikėjų honorarai galėjo skirtis keliais kartais ar daugiau. Dėl to savivaldybės teirautasi, ar pirminis atlikėjų sąrašas buvo vertinamas konkurso metu ir ar už jį buvo skiriami papildomi balai.

Taip pat klausta, ar tiekėjo vertinimas nebūtų buvęs mažesnis, jeigu konkurso metu būtų pateiktas vėliau renginyje pasirodžiusių atlikėjų sąrašas.

Kitas klausimų blokas buvo susijęs su Kauno gimtadienio konkurso konfidencialumu. Portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai teigė suprantantys, kad pasiūlymo konfidencialumas apsunkina galimybę stebėti viešojo pirkimo sutartis bei analizuoti tiekėjų pasiūlymus, tačiau teiravosi, kaip viso pasiūlymo įslaptinimas prisideda prie skaidresnio biudžeto lėšų naudojimo ir viešųjų pirkimų proceso.

Taip pat papildomai klausta, kodėl konfidencialiais dokumentais laikoma pasiūlymo dalis, kurioje pateikiama neįgaliųjų patekimo į renginį schema ar generatorių išdėstymo planas.

Į šiuos klausimus portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistams atsakė Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė.

Jos teigimu, pirminis atlikėjų sąrašas buvo vertinamas pagal pirkimo sąlygose nustatytus kriterijus, įskaitant meninės programos kokybę ir renginio koncepcijos atitikimą.

Pasak A. Augonės, vertinant pasiūlymus nebuvo skiriami atskiri balai už konkrečių atlikėjų komercinę rinkos vertę ar honorarų dydį – buvo vertinama visa pasiūlyta programa kaip visuma.

Ji taip pat pažymėjo, kad viešajame pirkime tiekėjai konkuruoja pateikdami bendrą pasiūlymą, todėl vertinamas ne pavienių atlikėjų „kainynas“, o bendras renginio sprendinys, jo meninė vertė, techninis įgyvendinamumas bei kiti konkurso dokumentuose numatyti kriterijai.

Anot jos, vien prielaida, kad tam tikrų atlikėjų rinkos honorarai galėjo būti mažesni, savaime nereiškia automatinio balų sumažėjimo.

A. Augonė nurodė, kad atlikėjų pakeitimai buvo svarstomi atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes ir renginio įgyvendinimo tęstinumą. Vertinta, ar siūlomi pakeitimai leidžia užtikrinti renginio meninį lygį bei konkurso sąlygų tikslų įgyvendinimą.

Pasak jos, sutarties pakeitimai buvo atlikti vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, kurios leidžia tam tikrus pakeitimus nekeičiant bendro sutarties pobūdžio.

Savivaldybės atstovė taip pat akcentavo, kad savivaldybė neturi teisinio pagrindo remtis neoficialiomis rinkos interpretacijomis ar viešojoje erdvėje minimais galimais honorarų dydžiais, jei jie nėra patvirtinti oficialiais duomenimis ar sutartiniais dokumentais.

Pasak jos, vertinimai dėl atlikėjų „pigumo“ ar „brangumo“ yra subjektyvūs ir priklauso nuo daugelio aplinkybių: renginio formato, repertuaro, techninių reikalavimų, transliacijos teisių, logistinių sąnaudų, repeticijų apimties ir kitų kompleksinių paslaugos elementų.

Komentuodama klausimus dėl konfidencialumo, A. Augonė teigė, kad dokumentų konfidencialumo apimtį viešuosiuose pirkimuose pirmiausia nustato pats tiekėjas, teikdamas pasiūlymą ir pažymėdamas informaciją, kurią laiko konfidencialia pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.

Pasak jos, perkančioji organizacija kiekvienu atveju vertina tokių žymėjimų pagrįstumą ir sprendžia dėl informacijos atskleidimo teisės aktų nustatyta tvarka.

Ji taip pat pažymėjo, kad techninių schemų, infrastruktūros išdėstymo ar organizacinių sprendinių atveju tiekėjai neretai remiasi argumentais, susijusiais su organizaciniais, saugumo ar komerciniais aspektais.

Savivaldybė, anot jos, nagrinėdama prašymus dėl informacijos pateikimo, privalo laikytis teisės aktuose nustatytos pareigos neatskleisti informacijos, kuri teisėtai pripažinta konfidencialia, kol nėra priimtas kitoks teisinis vertinimas.