Pusę milijono eurų siekiančios Kauno gimtadienio šventės sutartis – po paslapties šydu

Gegužės 22-24 d. planuojama Kauno miesto gimtadienio šventė – vis dėlto, kaip ir ankstesniais metais, gyventojai neturi beveik jokių galimybių sužinoti, kokios paslaugos perkamos už mokesčių mokėtojų pinigus. Be to, panašu, jog konkursą laimėjusio tiekėjo pasiūlymas gali neatitikti techninės specifikacijos.

Šiemet už šventės organizavimą bus atsakinga bendrovė UAB „Lietuvis“ – būtent ji laimėjo savivaldybės organizuotą konkursą. „Kas vyksta Kaune“ žiniomis, konkurse dalyvavo keturi tiekėjai, aukščiausią balų skaičių surinko UAB „Lietuvis“ pasiūlymas.

Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) duomenimis, sutartis tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir tiekėjo buvo pasirašyta balandžio 13 d., sutarties vertė – 300 tūkst eurų. Visgi reali renginio kaina sieks arti pusės milijono eurų – beveik 299,6 tūkst. Eur skirs savivaldybė, dar 225 tūkst. Eur padengs tiekėjas (UAB „Lietuvis“).

Kaip ir ankstesniais metais, CVP IS sistemoje įkeltoje sutartyje nuasmeninta absoliučiai visa su tiekėjo pasiūlymu susijusi informacija. Suprantama, jog tiekėjas nusprendė uždengti vizualizacijas, nenorėdamas atskleisti šventės idėjos. Tačiau taip pat uždengta ir visa likusi informacija – kokie atlikėjai ar paslaugų teikėjai dalyvauja projekte, renginio programa, visi dokumentų priedai.

Kokie gi atlikėjai dalyvaus šventėje gegužės 7 d. galiausiai paskelbė pati savivaldybė – paaiškėjo, jog muzikinės programos dalyje koncertuos Merūnas Vitulskis kartu su orkestru, Gabrielė Vilkickytė, Rokas Yan, Martynas Kavaliauskas kartu su Kauno Rubininiu choru, „Audra“ festivalis – Katarsis, Golden Parazyth, dargana ir kiti. Tačiau vis dar lieka daug neatsakytų klausimų dėl kitų renginio aspektų.

Renginių organizavimo versle dirbantys verslininkai portalo žurnalistams aiškino, jog kai kurių duomenų uždengimas yra įprasta praktika – pavyzdžiui, saugant komercinę paslaptį, uždengiami atlikėjų honorarai. Tačiau nuasmeninti kiekvieną dokumentą nėra būtina.

Vienintelė informacija, kuri yra prieinama viešųjų pirkimų sutartyje – vadinamoji techninė specifikacija. Iš jos galime suprasti, kokius reikalavimus pirkėjas (savivaldybė) kelia tiekėjui.

Tačiau kadangi UAB „Lietuvis“ uždengė visą pasiūlymo informaciją, sunku įvertinti, ar tiekėjo pasiūlymas realiai atitinka techninę specifikaciją.

Pavyzdžiui, nors pagal techninę specifikaciją šeštadienio vakarą privalomas spektaklis arba miuziklas, šaltinių duomenimis, ši dalis bus įgyvendinta pasitelkiant atlikėją Merūną – jis turėtų atlikti kelias dainas, pasirinktas iš miuziklų. Taip pat šeštadienį 21 val. planuojamas akrobatų šou, tačiau kaip jis bus įgyvendintas Rotušės aikštėje – neaišku, mat techninės galimybės Rotušės aikštėje yra ribotos.

Tiesa, informacija apie atlikėjus galėjo būti uždengta ir dėl kitos priežasties. Anksčiau portalui „Kas vyksta Kaune“ paskelbus informaciją apie Vasario 16-osios koncertą „Žalgirio“ arenoje, redakcija sulaukė savivaldybės prašymo koreguoti informaciją, kuri nėra tiksli, nors portalas rėmėsi savivaldybės ir tiekėjo pasirašyta viešųjų pirkimų sutartimi. Paaiškėjo, jog septyni iš aštuonių planuotų muzikos atlikėjų buvo pakeisti – renginyje nepasirodė žadėti atlikėjai, tokie kaip Marijonas Mikutavičius, Jessica Shy, Monika Liu ir Free Finga.

Tad galbūt neskelbiant konkrečių atlikėjų, šį kartą siekiama išvengti panašios situacijos. Juolab tiekėjams teikiant pasiūlymus konkursui, net nebūtina pateikti įrodymus, kad pasiūlyme nurodyti tiekėjai yra suderinę dalyvavimą renginyje. Taip tiekėjams suteikia galimybė jau laimėjus konkursą, kone paskutinę minutę keisti atlikėjus gerokai mažiau žinomais vardais. Tiesa, tokius pakeitimus turi patvirtinti perkančioji organizacija.

„Kas vyksta Kaune“ anksčiau nagrinėjo atvejus, kai viešųjų pirkimų konkursų metu keliami absurdiški reikalavimai – pavyzdžiui, perkant naujus kelio ženklus, taip pat anksčiau skelbėme apie galimai neskaidrias atrankas į savivaldybės įmonių valdybas.

Portalo žurnalistai gavo dokumentus, kuriuose matoma savivaldybės sudaryta konkurso metu gautų pasiūlymų eilė. Aiškėja, jog pasiūlymams galėjo būti skiriama iki 100 balų, remiantis penkiais kriterijais.

Pirmais trimis kriterijais vertinamas idėjos ir koncepcijos atitikimas tematikai, idėjos įgyvendinimas, techninių priemonių panaudojimas idėjos išpildymui. Vien už šiuos tris kriterijus skiriama 70 balų.

Kitais dviem kriterijais vertinama, kokia dalis paslaugų finansuojama pirkėjo lėšomis ir koks yra tiekėjo indėlis, finansuojant paslaugas. Už tai bendrai skiriama 30 balų.

Tokia vertinimo sistema turi akivaizdžią skylę – jeigu tiekėjo indėlį finansuojant paslaugas galima įvertinti skaitine išraiška, tai idėjos ir koncepcijos vertinimas yra subjektyvus, atliekamas sudarytos komisija, kurią bent teoriškai turėtų sudaryti ekspertai.

„Kas vyksta Kaune“ sužinojo, jog komisiją sudarė septyni asmenys – tarp jų, komisijos pirmininkas ir Kauno miesto vicemeras Mantas Jurgutis, Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Arnoldas Bukelis, Kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė ir kiti.

Tik komisijai galiausiai vertinant ir nagrinėjant tiekėjų pateiktus pasiūlymus, du iš septynių komisijos narių nedalyvavo. Tačiau tarp dalyvavusiųjų – savivaldybės Kultūros skyriaus specialistė Viktorija Striaušaitė-Garbauskė, kuri savo „Linkedin“ paskyroje pati skelbia, jog nuo 2018 m. sausio iki 2019 m. vasario dirbo bendrovėje UAB „Lietuvis“, kuri ir laimėjo konkursą.

Išnagrinėjus dokumentus matyti, jog pirmoji vieta UAB „Lietuvis“ pasiūlymui buvo suteikta būtent dėl pirmų trijų kriterijų – bendrovei buvo skirtas maksimalus 70 balų vertinimas už idėjos ir koncepcijos atitikimą, idėjos įgyvendinimą. Jei daugiau balų būtų skiriama už kitus du kriterijus, šio konkurso UAB „Lietuvis“ nebūtų laimėjęs, mat kiti tiekėjai siūlė didesnę dalį paslaugų finansuoti savomis lėšomis.

„Kas vyksta Kaune“ žurnalistai dar balandžio pabaigoje teiravosi Kauno miesto savivaldybės, kokiu teisiniu pagrindu remiantis visa tiekėjo informacija buvo pažymėta kaip konfidenciali. Portalo žurnalistai atkreipė dėmesį į ankstesnius atvejus, kai pasirašytoje viešųjų pirkimų sutartyje buvo nurodyti visai kiti muzikos atlikėjai, nei galiausiai pasirodė renginio metu.

Tačiau po daugiau kaip savaitę trukusio susirašinėjimo, Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Visockienė galiausiai nurodė, jog savivaldybė esą įvertino tiekėjo nurodytos konfidencialios informacijos pagrįstumą ir leido po šifru „konfidencialu“ paslėpti beveik visą pasiūlymo informaciją.

Perkančioji organizacija vertino tiekėjo UAB „Lietuvis“ nurodytos konfidencialios informacijos pagrįstumą. Tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, nurodė konfidencialius dokumentus ir Perkančiosios organizacijos prašymu paaiškino, kad projekte pateikta informacija atskleidžia tiekėjo sukurtą originalią kūrybinę koncepciją, meninius sprendimus ir kūrybinę metodiką, kurie turi komercinę vertę ir gali būti naudojami įgyvendinant analogiškus projektus. Taigi tokios informacijos atskleidimas sudarytų galimybę tretiesiems asmenims perimti ar panaudoti Tiekėjo sukurtus kūrybinius sprendimus bei idėjas, taip pažeidžiant Tiekėjo teisėtus interesus ir neigiamai paveikiant jo konkurencinę padėtį.

„Šiuo atveju, atsižvelgiant į tiekėjo UAB „Lietuvis“ konfidencialios informacijos pagrindimą, perkančioji organizacija neturi teisinio pagrindo nepaisyti tiekėjo aiškiai išreikštos valios dėl pasiūlymo turinio konfidencialumo, kai tokia informacija - projekto koncepcija ir kūrybiniai sprendiniai yra tiekėjo sukurti kūrybiniai autoriniai darbai (autorių teisių objektas) ir informacijos pobūdis objektyviai leidžia ją laikyti komerciškai jautria, todėl jų turinys negali būti atskleidžiamas tretiesiems asmenims be autoriaus sutikimo.

Perkančioji organizacija, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, kiekvienu atveju vertina konfidencialumo žymėjimo pagrįstumą ir užtikrina, kad būtų viešinama ta informacija, kuri privalo būti skelbiama. Informacija apie sudarytą sutartį, įskaitant kainą (1 priedas - Kainos pasiūlymas), pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinantys dokumentai (VĮ Registrų centro pažyma), atitiktį kvalifikacijos reikalavimams patvirtinantys dokumentai (įvykdytų sutarčių sąrašas ir patvirtinantys dokumentai, specialistų sąrašas), informacija apie pasitelktus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, ir subtiekėjus (2 priedas – Projekto devizo šifras) yra paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka, kaip nurodyta VPĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose“,– teigė G. Visockienė.

„Kas vyksta Kaune“ kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) ir pasiteiravo – ar tiekėjui tikrai būtina nuasmeninti visus sutarties dokumentus?

VPT vyresnioji patarėja Evelina Butkutė-Lazdauskienė portalui „Kas vyksta Kaune“ nurodė, jog Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 20 straipsnio 2 dalį, visas tiekėjo pasiūlymas negali būti laikoma konfidencialia informacija, tačiau tiekėjas gali nurodyti, kad tam tikra jo pasiūlyme pateikta informacija yra konfidenciali.

„Konfidencialia informacija gali būti, pavyzdžiui, komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai. VPĮ neįtvirtina konfidencialios informacijos, komercinės paslapties ir konfidencialiųjų pasiūlymų aspektų sampratos. Dėl to šiems santykiams taikytinos atitinkamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos ir jų taikymo bei aiškinimo praktika. Kalbant apie jūsų minimą pirkimą, Tarnyba nėra atlikusi vertinimo, tad negalėtume komentuoti konkrečios situacijos“,– paaiškino VPT atstovė.

Konfidencialia informacija, anot VPT atstovės, negali būti laikoma sutarties vertė ir apimtis, kas perkama, kas yra laimėjęs tiekėjas, kokius partnerius, subtiekėjus ar kitų įmonių pajėgumus tiekėjas pasitelkia, dokumentai rodantys, kad tiekėjas atitinka kvalifikacijos reikalavimus ir neturi pašalinimo pagrindų, taip pat kokybės ir aplinkosaugos standartus patvirtinantys dokumentai. Išimtys galimos tik tada, jei atskleidus konkrečią informaciją būtų pažeisti tiekėjo įsipareigojimai kitoms įmonėms pagal sutartis, arba tiekėjas aiškiai ir pagrįstai įrodo, kodėl tam tikra informacija tikrai yra konfidenciali.

„Atlikėjų sąrašas, programa ar renginio koncepcija gali būti konfidenciali, jeigu tiekėjas pasigrindžia, kodėl ta informacija yra konfidenciali. Atsižvelgiant į tai, nuasmeninti visos sutarties ar jos didžiąją dalį, įskaitant priedus, be aiškaus, individualaus pagrindimo, kodėl kiekviena konkreti informacija yra konfidenciali, bei neturint realios komercinės vertės dėl slaptumo, negalima.

Informacijos įslaptinimas viešųjų pirkimų kontekste yra daugiau išimtis, o ne taisyklė. Kadangi konfidencialumas yra teisėtas būdas riboti viešumą, jis turi būti taikomas labai atsargiai ir siaurai – taip, kad nebūtų pažeisti VPĮ numatyti skaidrumo ir sąžiningos konkurencijos principai“,– pabrėžia E. Butkutė-Lazdauskienė.

„Transparency International“ Lietuvos skyrius portalui „Kas vyksta Kaune“ atsiųstame komentare nurodė, jog nuasmeninus visas tiekėjo pasiūlymo detales, gali būti sunku įvertinti, ar tiekėjo pasiūlymas atitinka konkurso sąlygas.

„Viešųjų pirkimų sistema remiasi ne tik procedūrų taikymu, bet ir visuomenės pasitikėjimu, kad mokesčių mokėtojų pinigai naudojami tikslingai ir pagrįstai. Todėl natūralu, kad didesnės vertės ar labiau matomiems savivaldybių projektams keliami aukšti skaidrumo standartai. Skaidrumas reiškia, kad visuomenė turi galimybę suprasti, ką savivaldybė perka, kas konkrečiai įsigyjama už mokesčių mokėtojų lėšas, ir kaip pasirinktas tiekėjas.

Jeigu viešai prieinamuose dokumentuose nuasmeninami beveik visi esminiai projekto elementai, kaip pavyzdžiui, atlikėjai, programa, kūrybiniai sprendimai, scenarijai, partneriai, faktiškai tampa neįmanoma įvertinti, ar pasiūlymas atitiko konkurso sąlygas ir ar lėšos naudojamos racionaliai ir pagrįstai“,– nurodoma „Transparency International“ atsakyme.

„Transparecy International“ Lietuvos skyriaus atstovai taip pat nurodė, jog jeigu nuasmeninama tiekėjo pasiūlymo informacija, tuomet tiekėjas turi aiškiai pagrįsti, kodėl taikomas nuasmeninimas.

„Nors Viešųjų pirkimų įstatymas nurodo, kad tam tikrą informaciją galima laikyti konfidencialia, visgi, visas tiekėjo pasiūlymas ir paraiška negali būti laikomi konfidencialia informacija. Todėl tokiose situacijose ypač svarbus aiškus perkančiosios organizacijos paaiškinimas, kodėl konkreti informacija negali būti atskleista ir kaip tokiu atveju užtikrinamas skaidrumo principas.

Viešieji pirkimai apskritai laikomi viena jautriausių sričių antikorupcijos požiūriu, todėl svarbu suprasti, ar panaši praktika nėra sistemiškai taikoma minimoje savivaldybėje. Europos mastu atlikti tyrimai rodo, kad net ir keli procentai papildomai paviešintos informacijos gali sutaupyti iki 10 mlrd. eurų kasmet. Kuo daugiau informacijos apie pirkimus yra vieša ir prieinama visuomenei, tuo didesnė konkurencija, atskaitomybė ir pasitikėjimas pačiu procesu“,– teigia „Transparency International“ Lietuvos skyrius.

Kaip minėjome, nors tiekėjas uždengė visą pasiūlymo informaciją, vis dar viešai prieinama renginio techninė specifikacija. Specifikacijoje nurodoma renginio tema, šiemet skambanti taip: „Kaunas – keturių stichijų miestas“.

Pagal nurodytą specifikaciją, tiekėjas privalo integruoti keturias stichijas – oro, vandens, ugnies, žemės.

Oro stichijos pasirodymai planuojami atnaujintoje Rotušės aikštėje: numatomas oro akrobatų ar šokėjų spektaklis/pasirodymas ir/ar šviesų instaliacijos, „primenančios miesto veržlumą ir atvirumą“.

Vandens stichijos pasirodymai numatomi Nemuno upėje – planuojamas pasirodymas ant vandens (šokantys fontanai, laivų paradas, koncertas ant vandens ar kt.), turintis tiesioginį ryšį su upėmis, bei kaip nurodo savivaldybė, „primenantis Kauno prekybines Hanzos šaknis ir miesto ryšį su upėmis“.

Ugnies stichiją atspindės ugnies ir/ ar pirotechnikos šou vakare, „simbolizuojantys miesto energiją, kūrybą ir šventinį įkarštį“.

Žemės stichijos pasirodymai numatomi taip pat Rotušės aikštėje bei Senamiestyje: viduramžių Hanzos turgus ir amatininkų kiemai, kviesiantys patirti miesto istoriją: tradiciniai amatai, viduramžių žaidimai, istorinių kostiumų pristatymas.

Techninėje specifikacijoje nurodoma ir preliminari programa. Penktadienį planuojama su Senamiesčio bendruomene vykdoma kaimynų / kauniečių vakarienė visoje Vilniaus gatvėje, ją organizuos savivaldybė.

Po vakarienės, visi šventės dalyviai kviečiami į Rotušės aikštę, į vakarienės pratęsimą – čia vyksta diskoteka, groja DJ ir pan. Šią dalį organizuos tiekėjas (UAB „Lietuvis“). Kauniečius iš Vilniaus gatvės Rotušės aikštės link ves žygiuojantis „Ąžuolyno“ orkestras, už šią dalį taip pat atsakinga savivaldybė.

Šeštadienį numatoma pagrindinė šventės diena. Savivaldybė organizuos tradicinį plaukimą baidarėmis ir laiveliais, taip pat Galiūnų varžybas Daugirdo amfiteatre. Rotušės aikštėje pageidautina (bet neprivaloma) tiekėjui suorganizuoti senovinių automobilių parodą, tačiau privaloma Nemuno upėje parodyti pasirodymą ant vandens.

Visą dieną planuojamos šios veiklos: prie Kauno pilies vyksianti Kauno turizmo gatvė (joje prisistatys įvairūs Lietuvos miestai), Lomoje prie Kauno pilies vyks viduramžių kovos ir kitos tradicinės veiklos, Vienybės, Nepriklausomybės aikštėse, Dainų slėnyje ir kitose miesto erdvėse planuojama jaunimo kultūros ir muzikos scena, sukurta kartu su festivalio „Audra“ komanda. Šio festivalio veiklos finansuojamos iš kultūrinių renginių programos ir į bendrą šventės sąmatą neįeina.

Taip pat visą dieną senųjų amatų mugė, gimtadienio banketas atviros virtuvės stiliumi.

Šeštadienio vakarą vainikuos privalomi šventės akcentai: spektaklis arba miuziklas 18 val., oro akrobatų spektaklis/pasirodymas 21 val., pastarasis pasirodymas susitarus su savivaldybe galės būti sukeičiamas su minėtu spektakliu.

Tiesa, techninėje specifikacijoje nurodoma, jog šiemet prekybinė mugė, tokia kaip buvo ankstesniais metais – negalima.

Tiekėjas taip pat privalės šeštadienį arba sekmadienį numatyti „šeimos dieną“ – šios dienos metus bus organizuojami užsiėmimai vaikams. Vieną arba dvi dienas Santakos parke, Nemuno saloje ar kitose tiekėjo pasirinktose vietose turės būti šeimoms skirtos edukacijos, piešimai, batutai ir t.t.