Buvusių kapinių vietoje Sąjungos aikštėje įrengs poilsio erdves: archeologinių tyrimų neplanuoja

Vilijampolėje atnaujinamoje Sąjungos aikštėje nuo XIX a. pabaigos veikė katalikų kapinės, kurios XX a. 8-ajame dešimtmetyje buvo panaikintos. Nors dalis palaikų galėjo likti žemėje, rekonstrukcijos metu archeologiniai tyrimai nenumatyti. Buvusių kapinių atminimo aikštėje įamžinti neketinama.

Kaip naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ nurodė Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė, rengiant Sąjungos aikštės rekonstrukcijos projektą buvo įvertinta teritorijos istorinė raida.

„2023 m. atlikti istoriniai tyrimai (istorikas architektas Vytautas Jarutis), kuriuose nagrinėta aikštės teritorijos raida“, – nurodė R. Savickienė.

Pasak jos, tyrimuose užfiksuota, kad sovietų valdžia kapinių vietoje nusprendė įrengti memorialą komunistiniams partizanams. Jo statyba prasidėjo 1974 metais, o kapinės buvo iškeltos XX a. 8-ojo dešimtmečio viduryje.

„Dabartinės Sąjungos aikštės teritorijoje Vilijampolėje, Kaune, XIX a. pabaigoje (tiksli data nežinoma) buvo įkurtos katalikų kapinės. XX a. 7-ojo dešimtmečio viduryje tuometinė sovietinė valdžia nusprendė panaikinti šimtmetį egzistavusias katalikų kapines ir jų vietoje įrengti memorialą komunistiniams partizanams. 1974 m. prasidėjo memorialo statyba, 8-ojo dešimtmečio viduryje kapinės buvo iškeltos, dalis jų galbūt sunaikinta. Palaikų perkėlimu turėjo rūpintis patys artimieji“, – pasakojo R. Savickienė.

Atsižvelgiant į teritorijos istoriją, projektuotojai parinko sprendinius, leidžiančius kuo mažiau keisti esamą gruntą, nurodė savivaldybės atstovė.

Tikslių duomenų, kokia dalis kapų buvo perkelta ir kur palaikai perlaidoti, savivaldybė nepateikė. Istoriniai šaltiniai taip pat neleidžia nustatyti konkrečių palaidojimų vietų dabartinėje aikštėje.

Nepaisant teritorijos istorijos, prieš rekonstrukciją archeologinių tyrimų atlikti neplanuojama.

„Archeologiniai tyrimai projekte nenumatyti, nes teritorija nėra registruota kultūros paveldo vertybė ir nėra archeologinio paveldo objektas“, – nurodė R. Savickienė.

Anot jos, Sąjungos aikštė nėra įtraukta į Kultūros vertybių registrą, teritorijoje nėra kultūros paveldo objektų ar jų apsaugos zonų, todėl projektui specialieji paveldosaugos reikalavimai nenustatyti.

Savivaldybės atstovė pažymėjo, kad projektuojant buvo įvertinta istorinė teritorijos paskirtis. Jei statybų metu būtų aptikta žmonių palaikų, darbai konkrečioje vietoje būtų nedelsiant sustabdyti, o apie radinį informuota policija ir kitos kompetentingos institucijos.

„Tolesni veiksmai būtų vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka, pagal atsakingų institucijų pateiktus nurodymus ir priimtus sprendimus“, – nurodė Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.

Savivaldybės teigimu, žemės darbų gyliai numatyti techniniame projekte, atsižvelgiant į konkrečius infrastruktūros elementus ir inžinerinių tinklų poreikius.

„Rytinėje aikštės dalyje, buvusio monumento vietoje, siekiama išsaugoti esamą reljefą. Šioje vietoje numatyta ne gilinti teritoriją, o papildomu atvežtiniu gruntu užpilti esamus praėjimus ir suformuoti kalvą, kurioje bus įrengti terasiniai laiptai. Laiptų konstrukcijos bus tvirtinamos poliais“, – pasakojo R. Savickienė.

Tikslių žemės darbų gylių atskirose aikštės vietose savivaldybė atsakyme nenurodė.

Atnaujinant Sąjungos aikštę numatoma įrengti aktyvaus ir pasyvaus poilsio zonas. Jose bus vaikų žaidimų aikštelės, treniruokliai, paauglių laisvalaikio erdvės, lauko teniso ir šachmatų stalai. Taip pat planuojama atnaujinti mažąją architektūrą ir sukurti erdves bendruomenės renginiams.

Atnaujinant aikštę bus tvarkomas ir jos apšvietimas, pėsčiųjų takai, įrengtas viešasis tualetas. Gyventojų saugumui užtikrinti bus sumontuotos ir vaizdo stebėjimo kameros.

„Sąjungos aikštė nepateko į Kauno geto teritoriją. Projektuojamoje teritorijos dalyje, besiribojančioje su Neries krantinės gatve, bus išsaugomos esamos reljefo formos ir atraminės sienutės, o erdvė pritaikoma edukacinei funkcijai. Atskiro buvusių kapinių įamžinimo objekto projektas šiuo metu nenumato“, – nurodė R. Savickienė.

Paklausta, ar dėl rekonstrukcijos projekto konsultuotasi su Kauno arkivyskupija, Šv. Juozapo parapija ar Kauno žydų bendruomene, savivaldybė nurodė atskirų konsultacijų neorganizavusi.

Pasak R. Savickienės, projektiniai pasiūlymai buvo viešinami teisės aktų nustatyta tvarka. Viešas susirinkimas įvyko 2024 metų gegužės 31 dieną. Jo metu pristatyti projektiniai sprendiniai ir nagrinėtos pateiktos pastabos bei pasiūlymai.

„Atskirų konsultacijų su Kauno arkivyskupija, Šv. Juozapo parapija ar Kauno žydų bendruomene nebuvo organizuota, nes tokia pareiga teisės aktuose nėra nustatyta“, – paaiškino R. Savickienė.

Primename, kad Vilijampolėje esančios Sąjungos aikštės rekonstrukcijos darbai jau pradėti – statybvietė rangovui perduota spalio 2 dieną.

Rangos sutartis sudaryta su mažąja bendrija „Autostatyba“, darbų vertė – 6 051 001,78 Eur su PVM.

Darbų pabaiga numatyta iki 2028 metų rugsėjo 23 dienos.

Apie Sąjungos aikštės atnaujinimą kalbama jau ne vienerius metus. Kaip anksčiau rašė „Kas vyksta Kaune“, savivaldybė buvo numačiusi darbus pradėti 2026 metų pavasarį, tačiau pirmasis rangos darbų konkursas nesulaukė pasiūlymų. Vėliau buvo organizuojamas naujas konkursas.

Gegužę skelbta, kad preliminari rekonstrukcijos vertė gali siekti apie 5,2 mln. eurų. Pasirašius rangos darbų sutartį paaiškėjo galutinė sutarties suma – daugiau kaip 6 mln. eurų.