Helovinas kaimynystėje: vieniems saldainių kibirėliai, kitiems – prašymas nesibelsti į duris

Kol vieni Giraitės, Vijūkų, Romainių ir Užliedžių gyventojai dėkojo mažiesiems persirengėliams už geras emocijas, kiti prašė gerbti ramybę ir neužsukti į kiekvieną kiemą. Socialiniuose tinkluose pasidalytos patirtys atskleidė skirtingus lūkesčius: ar nepapuošti namai reiškia, kad vaikai čia nelaukiami, ir kaip švęsti, kad vakaras būtų malonus abejose durų pusėse.

„Esam naujakūriai, labai smagu buvo sulaukti šiandien visų personažų ir pavaišinti skanumynais!“ – vietos bendruomenės grupėje džiaugėsi vienas gyventojas. Nors namai nebuvo itin išpuošti, sulaukti svečiai, pasak įrašo autoriaus, suteikė daug gerų emocijų.

Panašių padėkų pateiktuose įrašuose netrūko. Vieni džiaugėsi vaikų įspūdžiais ir pilnais saldainių kibirėliais, kiti jau kvietė sugrįžti kitais metais. Gyventojai iš anksto skelbė, kur lauks persirengėlių: komentaruose minėtos Vilties, Kedrų, Ąžuolyno, Girios, Liucernų ir kitos gatvės. Prie vaišinančiųjų jungėsi ir vietos verslai.

Tačiau po šventės kilo diskusija ne tik apie saldumynus.

Atskirame įraše vienas bendruomenės narys paprašė tėvų paaiškinti vaikams, kad šie eitų į jų laukiančius, papuoštus namus, o nesibelstų į visas duris iš eilės. Įraše teigta, kad kai kuriuose namuose auga maži vaikai, kuriuos persirengėliai gąsdina.

„Būkim kultūringi ir supratingi vieni kitų atžvilgiu“, – ragino įrašo autorius.

Dalis komentavusiųjų šiam prašymui pritarė. Jie priminė, kad ne visi švenčia Heloviną, o vakaro ramybės gali reikėti ir sergantiems ar prieš naktinį darbą besiilsintiems žmonėms.

Vis dėlto kitų gyventojų patirtys parodė, kad vien puošmenomis pasikliauti sudėtinga. Ne vienas komentatorius rašė namų nepuošęs, tačiau saldainių pasiruošęs ir vaikų labai laukęs.

„Pirmą kartą girdžiu, kad galima eiti tik pas tuos, kurie pasipuošę. Visada labai laukiu vaikų“, – komentavo Goda Mykolaitytė. Ji pridūrė kitais metais būtinai pasipuošianti, nes iki šiol nemanė, kad dekoracijų nebuvimas gali atbaidyti lankytojus.

Nemažai gyventojų persirengėlius gyrė už mandagumą: vaikai sveikinosi, dėkojo, saldainius rinkosi po vieną, o kartais juos net reikėjo paraginti pasiimti daugiau.

Tačiau buvo ir kitokių pasakojimų. Vienas komentatorius teigė su vaikais susitikęs jau namų viduje, šiems nelaukus, kol bus atidarytos durys. Kiti minėjo saldainių griebimą saujomis ir gatvėse paliktus popierėlius. Viena gyventoja skundėsi dingusiais dekoratyviniais moliūgais.

Tai – atskirų komentatorių liudijimai, tačiau jie primena, kad kvietimas pasivaišinti taip pat turi ribas: palaukti šeimininkų, pasiimti saikingai ir gerbti svetimą aplinką.

Diskusijoje atsirado ir praktiškų sprendimų. Gyventojai pasakojo ant durų ar langų palikę aiškius pranešimus, kad svečių nelaukia arba saldainiai jau baigėsi. Pasak jų, tokius ženklus vaikai suprato ir nebesibeldė.

Gyventoja pasidalijo kitu pasiteisinusiu būdu – ant palangės palikti kibirėlį saldainių ir lapą su prašymu nesibelsti bei pasiimti po tris saldainius. Komentatorė džiaugėsi girdėjusi, kaip vaikai sąžiningai skaičiuoja savo saldumynus.

Šios patirtys rodo, kad aiškus susitarimas gali padėti labiau nei spėlionės, ką reiškia tamsus langas ar prie durų nepadėtas moliūgas.

Gerokai skaudesnė diskusija kilo grupėje „Jonavos skelbimai“. Grupės dalyvė paskelbė, kad jos brolį, vaikščiojusį su draugais prašyti saldainių, moteris esą sužalojo smūgiu šluota į galvą.

Pateiktoje medžiagoje nėra policijos ar medikų patvirtinimo, todėl įvykio aplinkybės ir sužalojimo pobūdis lieka nepatikrinti.

Komentaruose gyventojai ragino kreiptis į policiją ir medikus. Nors dalis diskusijos vėl krypo į šventės kilmę bei tėvų atsakomybę, kiti pabrėžė: nenoras dalyvauti šventėje nepateisina smurto prieš vaiką.