Europos modernistams prilyginamo skulptoriaus R. Šulskio stelos ieško kelio namo (foto)

1979-1980 m., plečiant Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejų Laisvės alėjoje, architektai Alfonsas Keturka ir Kostas Zykus, siekdami pagyvinti projektuojamą fasadą ir Laisvės alėjos erdvę, patikėjo jaunam skulptoriui Rimantui Šulskiui sukurti skulptūrinį akcentą gyvūnijos motyvais. Todėl fasade buvo įkomponuota skulptūrinė juosta, horizontali niša.

... nors skulptorius R. Šulskis specialiai muziejaus fasadui sukūrė įspūdingą septynių bareljefų (stelų) ciklą „Fauna“, vaizduojantį galingus, antropomorfinius fantastinius paukščius bei žvėris, jų tarpusavio kovą ir gaivališką žmogaus bei gamtos energiją.

Kauno Petrašiūnuose tuomet gyvavusioje „Centrolito“ įmonėje skulptorius spėjo iš bronzos visiškai išlieti tik keturias stelas iš septynių, o likusios trys liko gipsinių modelių pavidalu. Trys liejimui paruošti darbai taip ir nebuvo išlieti, o jau išlietus keturis bareljefus uždrausta kabinti Laisvės alėjoje.

Nes ne visiems kompartijos fukcionieriams „toks menas“ atrodė tinkamas trikdyti visuomenės ramybę „socialistinio realizmo“ kūriniais pripildytoje erdvėje. Todėl projektas buvo brutaliai nutrauktas sovietinio režimo. Trys didžiuliai liejimui paruošti gipsiniai modeliai dingo be žinios, o keturios bronzinės stelos buvo paslėptos sandėlyje, tikintis jas pasmerkti užmarščiai.

Tiesa, gerokai vėliau joms surasta, kaip tuomet aiškinta, „gimininga aplinka“, – dalis „Faunos“ ciklo bareljefų iškilo Radvilėnų plente, Ąžuolyno pakraštyje, prieš Lietuvos zoologijos sodą...

Šią savaitę LRT televizijos laidoje „Daiktų istorijos“ jos vedėjas – menotyrininkas, kultūrininkas Saulius Pilinkus pasakojo ir apie R. Šulskio sukurtų stelų likimą. Pasirodo, kai jos buvo sukurtos, vienas iš Lietuvos kompartijos CK sekretorių Lionginas Šepetys palankiai atsiliepė apie modernius skulptoriaus R. Šulskio darbus. Bet vietinių kompartijos ir miesto vykdomojo komiteto vadukų nuomone, „toks menas“ Laisvės alėjoje nebuvo ideologiškai priimtinas. Vadukams radus pritarimą Centro Komitete, jų nuomonė tapo sprendimu.

Beje, toje pačioje Laisvės alėjoje yra ir daugiau meno kūrinių, išlietų „Centrolite“ – tai „Žinia“ ties transporto stotele prie alėjos sankirtos su K. Donelaičio gatve, taip pat – keturios nugalėtų svetimtaučių karių figūros Vytauto Didžiojo paminklo postamente, greta Kauno miesto savivaldybės.

Šie meno kūriniai išlieti (o garsioji „Laisvės“ skulptūra, sugrįžusi į Karo muziejaus sodelį, buvo restauruota) „Centrolite“, jau Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Deja, pati įmonė laisvoje rinkoje neišsilaikė. Todėl galima sakyti, kad viešose erdvėse stovintys įvairių skulptorių skirtingais laikais sukurti bei „Centrolite“ išlieti kūriniai dabar yra ne tik menininkų, kūrėjų, bet kartu ir šios liejyklos meistrų darbo įvertinimas bei gražus ir prasmingas palikimas Kaunui ir Lietuvai.

„Rimantas Šulskis – mano grupiokas, pabendraudavome ir po studijų. Tikėjau, kad jo kūriniai (stelos) tikrai sugrįš į jiems skirtą vietą“, – naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistei šią savaitę sakė skulptorius prof. Stasys Žirgulis. Kauniečiai jį ne sykį buvo išrinkę į miesto savivaldybės tarybą. Joje dirbdamas, skulptorius nemažai pastangų skyrė miesto viešųjų erdvių sutvarkymui, tinkamos aplinkos meno kūriniams „eiti į žmones“ sukūrimui.

Šių eilučių autorė prisimena dalyvavusi 2011 metais Architektų namuose posėdyje, kai architekto Gintaro Balčyčio siūlymu, Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (KAUET) pritarė iniciatyvai įkomponuoti bareljefus į muziejaus fasadą.

Paremdama šią iniciatyvą, Kauno miesto taryba, vadovaujama konservatoriaus Andriaus Kupčinsko, priėmė sprendimą grąžinti visą skulptoriaus Rimanto Šulskio kūrinį į jam deramą vietą, išliejus iš bronzos dar tris trūkstamas ciklo dalis. „Kodėl tai nebuvo iki šiol įgyvendinta, man nėra žinoma“, – šį rudenį sakė senokai iš aktyvios politikos pasitraukęs skulptorius S. Žirgulis.

Gal šiandien į tai galėtų atsakyti Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, 2010-aisiais debiutavęs dar su keliais savo „autorinės“ nepartinės organizacijos atstovais municipalinėje politikoje kaip Tarybos narys, o 2015-aisiais tiesiogiai išrinktas savivaldybės vadovu, ir kol kas nežadantis niekam užleisti savo posto? Juk būtent jo valdymo laikotarpiu miesto erdvės, kaip niekad anksčiau, pildomos įvairiais paminklais bei skulptūromis (dažnai – be jokių ekspertų vertinimo ar plačiosios visuomenės pritarimo)...

Meno tyrinėtojų teigimu, Rimantas Šulskis (1943–1995) – dar ne visiems atrastas, tačiau unikalumu ir kūrybos apimtimi jis prilygsta didiesiems Europos modernistams. Tai – vienas originaliausių ir įdomiausių šiuolaikinių skulptorių. Jis ištobulino vario kalstymo techniką – unikalią ne tik Lietuvos, bet ir pasaulinio meno mastu. R. Šulskio kuriamas pasaulis – daugiasluoksnis, mitologinis, ekspresyvus, savyje koduojantis tiek tautinę pasąmonę, tiek šiuolaikinio žmogaus būties įtampas.

Kai kurie meno žinovai tvirtina, kad jo kūryba – unikalus atvejis Europos, o gal net ir pasaulinėje dailėje. „Niekas taip tobulai ir meistriškai nekala vario, kaip R. Šulskis (…)," - Šulskio meistriškumą a.a. profesorius Juozas Kėdainis lygino su garsiuoju Mikelandželu.

„Skulptūros „Fauna“ stelų sugrąžinimas būtų ne tik architektūrinės idėjos išbaigimas, bet ir pagarbos ženklas miesto kultūrinei atminčiai“, – yra sakęs ilgametis Tado Ivanausko Zoologijos muziejaus vadovas Ramūnas Grigonis.

„Stelų atkūrimas tampa ne tik vieno kūrinio restauravimu, bet ir platesnės modernistinės miesto tradicijos puoselėjimu UNESCO kontekste“, – teigia architektas Gintaras Balčytis, vienas iš kūrinio sugrąžinimo į vietą, kuriai jis buvo sukurtas, projekto palaikytojų.

Rimanto Šulskio paramos ️fondo, kurį įsteigė skulptoriaus duktė, iniciatyva buvo atkurti visi trys dingę natūralaus dydžio stelų modeliai.

Pagal juos Šveicarijoje, „Perseo Art Foundry“ – vienoje prestižinių Europos meno liejyklų –, kur liejamos ir pasaulinio garso menininko Salvador Dalí skulptūros, jau išlietos dvi trūkstamos bronzinės stelos, o trečiosios liejimą planuojama užbaigti iki šių metų pabaigos.

„Muziejus bendradarbiauja su fondu, ir mes jau pasirengę stelų integravimui. Mes, kaip muziejus, visa širdimi esame „už“, – nuoširdžiai laukiame, kol stelos atkeliaus ir bus pritvirtintos prie muziejaus fasado, joms seniai paskirtoje vietoje, Laisvės alėjoje“, – „Kas vyksta Kaune“ sakė neseniai Tado Ivanausko zoologijos muziejaus vadovu tapęs Rokas Cicėnas.

Žurnalistės paklaustas, ar pastato siena atlaikys nemažą meno kūrinio svorį, vadovas patikino, kad siena tam specialiai sutvirtinta, ekspertai patikrino jos stiprumą, ir dėl jo jokių problemų nekils. Jo nuomone, dabar svarbu, kad Rimanto Šulskio paramos fondo užmegzti ryšiai su Kauno miesto savivaldybe leistų, ilgiau nedelsiant, sėkmingai įgyvendinti visą projektą.

Na, taip, ciklo „Fauna“ bareljefai puoš ne tik Zoologijos muziejaus pagrindinį fasadą, bet ir miesto viešąją erdvę – Laisvės alėją. Tad fondas dabar derina reikalus su Kauno miesto savivaldybe.

Jos administracijos Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus vedėjas Saulius Rimas naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ patvirtino, jog Kauno savivaldybė yra gavusi fondo vadovės prašymą dėl keturių stelų perkėlimo iš dabartinės jų vietos Radvilėnų plente į Laisvės alėją, kur jos būtų montuojamos prie Tado Ivanausko zoologijos muziejaus pastato fasado, virš pagrindinio įėjimo į šią įstaigą.

„Prašymas dabar nagrinėjamas, sprendimą priims savivaldybės vadovai“, – aiškino S. Rimas.

Kada nagrinėjimą numatoma baigti? – teiraujasi žurnalistė. „Lapkričio viduryje“, – atsakė skyriaus vedėjas.

Į meno kūrinių ilgos „kelionės namo“ situaciją, tebelaukiant prieš 15 metų duoto vietos politikų pažado virsmo gerais darbais, įsigilinusi Kauno miesto savivaldybės tarybos narė iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Audronė Jankuvienė „Kas vyksta Kaune“ taip pakomentavo šią „istoriją“:

„Nuoširdžiai tikiu, kad Kauno savivaldybė ne tik pritars ar leis prieš daugybę dešimtmečių skulptoriaus Rimanto Šulskio sukurtas stelas sugrąžinti į joms skirtą vietą. Bet ir jau šiais laikais, nuo 2011-ųjų, „užsigulėjusį“ projektą įtrauks į kokią nors savo programą, per kurią dabar labai daug meno kūrinių „praeina“. Gal – į „Kauno akcentus“ ar kokią nors kitą?

Tuo pačiu pasirūpins, kad Laisvės alėjos erdvei papuošti sukurtas „akcentas“ gautų ir savivaldybės finansavimą. Nes nuo Zoologijos prieigų nuimtas stelas gali tekti restauruoti, o tai – jau išlaidos. Kitą vertus, dera dalintis su fondu jo lėšomis išlietų bareljefų atgabenimo iš Šveicarijos bei jų visų sumontavimo vietoje kaštus. Žinant, jog tai - ir mūsų miesto gyventojų, ir Europos kultūros sostine neseniai buvusio Kauno svečių labui“.