Pranešėjo apsauga – skamba gražiai, o kokia yra realybė Kaune?

Kaip ir kitose savivaldybėse, Kauno savivaldybėje veikia vadinamasis vidinis pranešėjo kanalas – teoriškai šiuo kanalu valstybės tarnautojams sudaroma galimybė konfidencialiai pranešti informaciją apie korupciją, kliudymą teisėsaugos institucijoms atliekant tyrimus ir kitas negeroves, tačiau praktika yra kur kas sudėtingesnė.

2017 m. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą – šis įstatymas pirmą kartą sistemiškai įtvirtino pranešėjo statusą Lietuvoje, nustatė, kad kompetentinga institucija (prokuratūra) gali asmenį pripažinti pranešėju. Taip pat sukurti apsaugos mechanizmai, o įstatymo 16 straipsnis numato, jog, vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka, institucijose turi būti sukuriama vidinių kanalų sistema.

Iki šio įstatymo priėmimo Lietuvoje nebuvo atskiro, nuosekliai sureguliuoto „pranešėjo statuso“ instituto – teisės aktuose egzistavo pavienės nuostatos pranešti apie nusikaltimus ar korupciją, įstaigos ar institucijos taikė vienokias ar kitokias vidaus taisykles ar antikorupcines priemones.

Pagal įstatymą, informacija apie pažeidimus gali būti teikiama dėl pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, pavojaus aplinkai, kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams, neteisėtos veiklos finansavimo, neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo bei daugelio kitų veikų – visos jos numatomos įstatyme.

Pranešėjų apsaugos įstatymas įsigaliojo 2019 m. – kaip portalą „Kas vyksta Kaune“ informavo savivaldybių asociacija, šiuo metu visos savivaldybės bent teoriškai turi veikiantį pranešėjo kanalą.

Kauno miesto savivaldybės puslapyje apie pranešėjų apsaugą rašoma atskirame puslapyje – čia taip pat nurodoma, jog buvusio savivaldybės administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko įsakymu, savivaldybėje yra numatyta tvarka, kaip pranešti apie pažeidimus pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą.

Puslapyje nurodoma, jog pranešėjai apie pažeidimus gali pranešti vidiniu kanalu tiesiogiai atvykus į savivaldybę Laisvės al. 96, šiuo adresu atsiunčiant paštu pranešimą raštu su žyma „KOMPETENTINGAM SUBJEKTUI ASMENIŠKAI“, ar atsiunčiant pranešimą Savivaldybės elektroniniu paštu adresu [email protected], taip pat tiesiogiai kreipiantis į prokuratūrą.

Apie pažeidimus vidiniu kanalu gali pranešti ne tik savivaldybės darbuotojai, bet ir kai kurių savivaldybės įstaigų darbuotojai. Įstaigų sąrašas nurodomas savivaldybės puslapyje, tačiau į jį patenka ne visos savivaldybės įmonės – daugiausia lopšeliai-darželiai, taip pat kelios kultūros įstaigos, UAB „Centrinis knygynas“ ir Kauno savivaldybės įmonė UAB „Kauno planas“.

Taip yra todėl, jog nemažai kitų savivaldybės įmonių naudoja savo vidinius, o ne savivaldybės kanalus. Pavyzdžiui, apie tokią galimybę nurodoma „Kauno švaros“, „Kauno autobusų“ ir kitų savivaldybės įmonių internetiniuose puslapiuose.

Taip pat asmenys, norintys pranešti apie galimą pažeidimą ir siekiantys gauti pranešėjo statusą, gali kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą.

Informacija apie pažeidimus pateikiama raštu – asmuo, teikiantis informaciją apie pažeidimą, turi užpildyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos formos pranešimą. Asmuo, teikiantis informaciją apie pažeidimą, pranešimą gali pateikti atvykęs į prokuratūrą arba el. pašto adresu [email protected]

Nors teorinės galimybės pranešti apie korupciją pranešėjo kanalu egzistuoja, realybėje šiomis galimybėmis nėra naudojamasi. Nei viena Kauno miesto savivaldybės įmonė savo puslapyje neskelbia per pastaruosius metus gavusi nors vieną pranešimą vidiniu kanalu.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vyriausioji specialistė korupcijai atsparios aplinkos kūrimui Jurga Mališauskienė informavo, jog per pastaruosius trejus metus nesulaukė nei vieno pranešimo vidiniais kanalais, kuris atitiktų kriterijus.

„Per pastaruosius trejus metus informacijos apie pažeidimus, kurie atitiktų vidiniu kanalu teiktinos informacijos pobūdį, t. y. informacijos apie galbūt rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, administracinį nusižengimą, tarnybinį nusižengimą ar darbo pareigų pažeidimą, taip pat šiurkštų privalomų profesinės etikos normų pažeidimą ar kitą grėsmę viešajam interesui keliantį arba jį pažeidžiantį teisės pažeidimą, apie kuriuos pranešėjas sužino iš savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo santykių arba sutartinių santykių su įstaiga, nebuvo gauta“, – nurodė J. Mališauskienė.

J. Mališauskienė nurodė, kad kadangi nebuvo gauta pranešimų, savivaldybė nematė praktinio pagrindo atlikti vertinimą, ar vidinis kanalas veikia tinkamai.

Žurnalistams teko girdėti apie panašias patirtis ir kitose savivaldybėse. Diskusijos formate dalyvavęs Varėnos rajono savivaldybės tarnautojas pasakojo, jog pranešėjo kanalas kol kas nepasitvirtino – kanalu gaunama nebent bevertė informacija, kaip minėjo tarnautojas, primenanti „Nigerijos princo pasakas“.

„Kas vyksta Kaune“ neretai susilaukia buvusių ar esamų valstybės tarnautojų liudijimų apie korupcijos apraiškas savivaldybėje. Dalis jų perduodamos informacijos pasitvirtina, kai kuriais atvejais galima įtarti, jog informaciją jie perduoda siekdami asmeninės naudos. Todėl tik maža dalis šaltinių informacijos pasiekia skaitytojus.

Tačiau šie valstybės tarnautojai nėra linkę informacijos pranešti savivaldybės ar savivaldybių įmonių vidiniais kanalais, daugelis jų nesikreipia ir į prokuratūrą. Viena išimtis – buvęs Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas, kuris pranešėjo statuso siekė gauti prokuratūroje. Tačiau prokuratūra pranešėjo statuso jam nesuteikė.

Vienas buvęs valstybės tarnautojas „Kas vyksta Kaune“ pasakojo, jog vidiniu kanalu niekada nesinaudotų, nes, jo nuomone, vidiniu kanalu nebus užtikrinamas konfidencialumas, informacija nutekės. Todėl jei buvo pranešama apie galimus pažeidimus, buvo kreipiamasi į išorės institucijas, pavyzdžiui, Seimo kontrolierių įstaigą.

„Savivaldybėje netgi būdavo taip – tarkime, anonimiškai balsuojama dėl mokymų, kuriuose planuoja dalyvauti darbuotojai ir siekiama išsiaiškinti, kas galės dalyvauti, o kas ne. Kokie du rašydavo, kad nedalyvaus. Kiti darbuotojai galėjo nesunkiai sužinoti, kas nedalyvaus, paprašius IT skyriaus. Užklausa anoniminė, bet jeigu nori sužinoti, tu sužinosi. Manau, kad visur tas pats“, – sakė vienas pašnekovas.

Savo ruožtu savivaldybė teigia, jog konfidencialumas užtikrinamas, o savivaldybės darbuotojai, kurie turi prieigą prie asmens, pranešusio apie pažeidimą, pasirašo konfidencialumo pasižadėjimus.

„Vadovaujantis savivaldybės nustatyta tvarka užtikrinamas asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimus, konfidencialumas. Vidinį kanalą administruoti, analizuoti ir vertinti vidiniu kanalu gautą informaciją, užtikrinti savivaldybės vidiniu kanalu gautos informacijos konfidencialumą ir atlikti kitas Pranešėjų apsaugos įstatyme nustatytas funkcijas paskirtas atsakingas asmuo ir jį pavaduojantys darbuotojai, kurie užtikrina, kad gauta informacija apie pažeidimą ir su tuo susiję duomenys būtų laikomi saugiai ir su jais galėtų susipažinti tik tokią teisę turintys, informaciją apie pažeidimą nagrinėjantys asmenys.

Savivaldybės valstybės tarnautojai ir darbuotojai, kurie pagal atliekamas funkcijas turi prieigą prie asmens, pranešusio apie pažeidimą, pateiktų duomenų arba gali sužinoti šio asmens duomenis, yra supažindinami su atsakomybe už Pranešėjų apsaugos įstatyme ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytų pranešėjų apsaugos reikalavimų pažeidimą, privalo pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimus ir įsipareigoti neatskleisti tokios informacijos ar duomenų trečiosioms šalims. Pagal nustatytą tvarką savivaldybės vidiniu kanalu gauti pranešimai turi būti registruojami atskirame neviešame registre“, – tvirtino savivaldybės atstovė J. Mališauskienė.

Kad pranešėjo konfidencialumo užtikrinimas lieka viena opiausių problemų, sutinka ir „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovai.

„Pranešėjų sistema yra svarbi korupcijos prevencijos priemonė, padedanti anksčiau pastebėti pažeidimus ir juos spręsti. Pagal Lietuvoje galiojantį Pranešėjų apsaugos įstatymą, viešojo ir privataus sektoriaus organizacijos turi sudaryti galimybes darbuotojams saugiai pranešti apie galimus pažeidimus vidiniais kanalais. Tais atvejais, kai darbuotojai nepasitiki vidiniu kanalu arba mano, kad jų pranešimas nebus tinkamai įvertintas, asmenys gali teikti informaciją išoriniu kanalu – tiesiogiai Generalinei prokuratūrai.

Tačiau šiuo metu matome, kad didelė dalis gyventojų ir darbuotojų nesiryžta pranešti apie pastebėtas negeroves. 2025 m. Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenimis, 6 iš 10 gyventojų žinojo, kur reikėtų pranešti apie korupciją, tačiau 9 iš 10 susidūrusių su galimai korupcine veikla į atsakingas institucijas nesikreipė. 2023 m. mūsų organizacijos atliktas tyrimas taip pat parodė, kad vienas didžiausių iššūkių išlieka pranešėjo konfidencialumo užtikrinimas“, – nurodė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovė Ieva Dunčikaitė.

Pasak I. Dunčikaitės, pranešėjų apsaugos veiksmingumą užtikrina ne vien formaliai įdiegti kanalai – ne mažiau svarbu, ar darbuotojai pasitiki sistema, jaučiasi saugūs pranešdami ir tiki, kad į jų informaciją bus reaguojama. Todėl organizacijoms svarbu užtikrinti pakankamus išteklius pranešėjų apsaugai, aiškiai ir suprantamai komunikuoti, kaip veikia vidinis kanalas, kaip užtikrinamas konfidencialumas, bei teikti nuoseklų grįžtamąjį ryšį informaciją pateikusiems asmenims.

Kitas „Kas vyksta Kaune“ kalbintas pašnekovas sutiko, kad konfidencialumo klausimas yra opus. Pasak pašnekovo, yra ir kita bėda – korupcines schemas paprastai visiškai suvokti gali tik vadovai, matantys visą struktūros vaizdą.

„Reikia labai konkrečiai viską žinoti. Manau, jog vienas darbuotojas nelabai gali matyti viso vaizdo“, – teigė šaltinis.

Anot šio šaltinio, kai kuriais atvejais institucijos klausimus permeta nagrinėti savivaldybei – taigi, savivaldybė tiria pati save.

„Kas vyksta Kaune“ jau teko susidurti su panašiu atveju, mat Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) po portalo užklausos buvo užregistravusi pranešimą dėl „Vieningo Kauno“ tarybos narės Ramunės Bičkauskienės – ji komiteto posėdžio metu balsavo dėl tyrimo nepradėjimo kolegos Šarūno Matijošaičio atžvilgiu ir nenusišalino, nors yra Š. Matijošaičio pavaldinė įmonėje UAB „Vičiūnų grupė“.

VTEK atstovai portalui „Kas vyksta Kaune“ komentavo, jog šis atvejis turi interesų konflikto požymių, tačiau galiausiai tyrimas baigėsi šnipštu, mat VTEK tyrimo nagrinėjimą perdavė Savivaldybės Antikorupcijos komisijai, kurioje daugumą turi „Vieningas Kaunas“. „Vieningo Kauno“ frakcijos narių balsais, tyrimas pradėtas nebuvo.

Pranešėjo kanalas veikia ne tik savivaldybėse, savivaldybės įmonėse ar kitose valstybinėse institucijose, bet ir Generalinėje prokuratūroje.

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė portalui „Kas vyksta Kaune“ nurodė, jog 2025 m. pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą gauti 97 pranešimai apie pažeidimą, arba 21 proc. daugiau negu 2024 m. (80).

2025 m. daugiausia ikiteisminių tyrimų pradėta dėl apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo ir (arba) organizavimo (BK 222 str.), piktnaudžiavimo (BK 228 str.) ir dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu (BK 300 str.).

Anot prokuratūros, 2020–2025 m. pagal pranešėjų pateiktą informaciją pradėjus ir atlikus ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta beveik 38 mln. Eur nesumokėtų mokesčių, taip pat nustatyta apie 50 mln. Eur kitokios valstybei padarytos žalos. Be to, pareikšta civilinių ieškinių, kurių reikalavimų suma daugiau kaip 3 mln. Eur, patenkinta reikalavimų už daugiau nei 73 tūkst. Eur, į valstybės biudžetą sumokėta 327 222 Eur.