„Vieningo Kauno“ tarybos nariai vėl gelbėja Š. Matijošaitį nuo nepatogių klausimų

Du pranešimus iš VTEK savivaldybės etikos komisija gavo po to, kai portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistas kreipėsi į VTEK, prašant įvertinti tarybos narių elgesį ir atitikimą Vietos savivaldos įstatymo, politikų elgesio kodekso bei viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms.

Pirmiausia portalo žurnalistas kreipėsi dėl mero sūnaus ir tarybos nario Šarūno Matijošaičio elgesio – šis tarybos narys jau kelis kartus vengė ne tik pasirodyti Antikorupcijos komisijos posėdyje (į kurį buvo kviečiamas), bet taip pat du kartus nepateikė atsakymų raštu, taip trikdydamas komisijos darbą. Maža to, socialiniame tinkle „Facebook“ tarybos narys šaipėsi iš politinių oponentų.

Antikorupcijos komisija tikėjosi gauti paaiškinimus, kokiomis aplinkybėmis Š. Matijošaitis ir bendrovės „Autokausta“ akcininkai itin pigiai įsigijo sklypus, kuriuos vėliau pardavė septynis kartus brangiau prekybos tinklui „Lidl“, tačiau Š. Matijošaitis į komisijos klausimus neatsakė.

Primename, jog anksčiau Antikorupcijos komisijos pirmininkė Andrijana Filinaitė posėdžio metu siūlė kreiptis į VTEK ir savivaldybės etikos komisiją. Tačiau balsuojant buvo surinktas vienodas balsų už ir susilaikymų skaičius, mat iniciatyvai nepritarė nei vienas „Vieningo Kauno“ frakcijos narys.

Antrasis pranešimas yra susijęs su minėtais balsavimais Antikorupcijos komisijoje. Mat „Vieningo Kauno“ frakcijos narė R. Bičkauskienė abu kartus balsavo ir susilaikė, nors dirba toje pačioje įmonėje kaip ir Š. Matijošaitis, yra jo pavaldinė.

Privačių interesų registro duomenimis, R. Bičkauskienė eina Administravimo direktorės pareigas bendrovėje UAB „Vičiūnų grupė“, nurodoma ryšio pradžia – 2014 m. sausio 1 d. Registro duomenimis, Š. Matijošaitis yra UAB „Vičiūnų grupė“ generalinis direktorius, nurodoma ryšio pradžia – 2015 m. gegužės 29 d.

Esant interesų konflikto regimybei, tarybos nariai turi nusišalinti. Panašu, jog apie šią pareigą R. Bičkauskienė žino, mat lapkričio 11 d. tarybos posėdžio metu svarstant NT mokesčių tarifų dydį, R. Bičkauskienė nuo klausimo svarstymo nusišalino.

R. Bičkauskienės balsas komisijoje buvo lemiamas – jei R. Bičkauskienė būtų nusišalinusi, opozicinių frakcijų balsų būtų užtekę, norint komisijos vardu kreiptis į VTEK.

Portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistui perdavus šią informaciją VTEK, komisija nusprendė situaciją aiškintis ir nukreipė nagrinėti Tyrimų skyriui.

VTEK narė ir pirmininko pavaduotoja Virginija Aleksejūnė raštu informavo žurnalistą, jog R. Bičkauskienės atveju yra interesų konflikto požymių, tačiau komisija konstatuoti pažeidimą gali tik atlikusi tyrimą ir įvertinusi visas aplinkybes.

Kaip paaiškino komisijos pirmininkė ir pranešėja, konservatorė Rasa Duobaitė-Bumbulienė, VTEK perdavė pranešimus nagrinėti Savivaldybės etikos komisijai, o etikos komisija turi pareigą tokius tyrimus atlikti.

„VTEK mums rašte rašo, kad etikos komisija privalo išnagrinėti ir įvertinti, ar yra pagrindas pradėti tyrimą“, – kalbėjo R. Duobaitė-Bumbulienė.

„Vieningo Kauno“ frakcijos narys Rosvydas Marcinkevičius teiravosi komisijos pirmininkės, kokia yra pirmininkės pozicija dėl gautų pranešimų.

R. Duobaitė-Bumbulienė atsakė, jog šiuo metu sprendžiama, ne ar Š. Matijošaitis nusižengė etikai, o tik keliamas klausimas, ar pradėti tyrimą jo atžvilgiu. Ji taip pat pabrėžė, jog tarybos narių pareiga – dalyvauti posėdžiuose, net jei tarybos nariai nėra komitetų ar komisijų nariai, bet yra į posėdžius kviečiami. Tad pirmininkės nuomone, pagrindas pradėti tyrimą yra.

Netrukus pasisakė „Vieningo Kauno“ frakcijos narė Aušra Papirtienė – ji teigė, jog Š. Matijošaitis turi „laisvą mandatą“ ignoruoti Antikorupcijos komisiją.

„Tarybos narys turi rinkėjų jam suteiktą laisvą mandatą. Tai yra laisvą mandatą nuspręsti, ar jam ateiti ar neateiti į Antikorupcijos komisiją. Jeigu jis nesijautė kaltas, kad kažkas pažeista, kas susiję su tarybos nario veikla, jis nusprendė neateiti ir nesiaiškinti. Aš manau, kad mes net neturėtume dėl šio klausimo pradėti tyrimo – jis turi laisvą mandatą“, – teigė A. Papirtienė.

A. Papirtienės minimas laisvo mandato principas yra įtvirtintas Vietos savivaldos įstatyme. Tačiau laisvas mandatas paprastai reiškia, jog tarybos narys balsuoja laisvai, pagal savo sąžinę ir įsitikinimus, jis negali būti verčiamas balsuoti tam tikru būdu, ar atšaukiamas rinkėjų dėl politinių sprendimų. Laisvo mandato principas tikrai nereiškia, jog tarybos narys gali tiesiog ignoruoti komisiją – tokiu atveju, komisijos veikla būtų visiškai beprasmiška.

Socialdemokratė Kristina Lukauskaitė-Valatkė teigė, jog Savivaldybės veiklos reglamente nurodoma, kad tarybos nariai turi pareigą dalyvauti tarybos posėdžiuose. Tačiau 10.4 punkte nurodoma, jog tarybos nariai turi teisę (o ne pareigą) dalyvauti kitų komisijų ar komitetų posėdžiuose, kuriems pats nepriklauso, kaip narys.

„Vieningo Kauno“ frakcijos narė Jūratė Elena Norvaišienė panašu nesuprato, koks klausimas aptariamas.

„Aš norėčiau, kad būtų aiškiai suformuluotas klausimas, ką mes susirinkome svarstyti – ar tai, kad jis neatsakė į laiškus, neatėjo į posėdį, ar dėl jo J. Jankauskienė susilaikė. Visi kiti komisijos nariai, priklausantys „Vieningo Kauno“ judėjimui balsavo prieš. Tad tyrimo nuspręsta nepradėti.

biznio reikalų, dėl ko mes šiandieną susirinkome?“, – teiravosi J. Norvaišienė.

Komisijos pirmininkė paaiškino, jog etikos komisija svarsto klausimus, susijusius su Š. Matijošaičiu atsisakymu teikti atsakymus Antikorupcijos komisijai.

Opozicinei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LŽVS) frakcijai priklausanti tarybos narė Jūratė Jankauskienė siūlė išsiųsti klausimus Š. Matijošaičiui raštu, šį kartą Savivaldybės etikos komisijos vardu.

„Gal jis gražiuoju ateis ir paduos [atsakymus]“, – svarstė valstietė. Tiesa, komisijos pirmininkė informavo, jog papildomai išsiųsti klausimus komisija galės tik nusprendusi pradėti tyrimą.

R. Marcinkevičius pakartojo, jog tarybos narys neprivalo atsakyti į komisijos klausimus.

„Aš pareigos niekur įstatymuose, ar kituose teisės aktuose neįskaitau“, – teigė R. Marcinkevičius.

R. Marcinkevičius dar aiškino, jog etikos komisija gali nagrinėti atvejus, kai tarybos narys nedalyvavo posėdyje, kuriame privalėjo dalyvauti. Tačiau komisija tai turi padaryti per 30 dienų nuo pažeidimo, o Š. Matijošaitis posėdyje nedalyvavo rugsėjį, tad terminas jau praėjo.

Komisijos pirmininkė tuomet paaiškino, jog klausimus etikos komisija nagrinėja per 10 dienų laikotarpį, nuo pagrindo atsiradimo. Taigi, šiuo atveju klausimo nagrinėjimo pagrindas yra VTEK išaiškinimas, kuris pasiekė etikos komisiją praėjusią savaitę.

Be, to šiuo atveju nagrinėjamos ne tik faktinės aplinkybės, bet ir tarybos nario elgesys, pastovus komisijos ignoravimas.

Galiausiai nuspręsta balsuoti. Už tyrimo pradėjimą balsavo tik R. Duobaitė-Bumbulienė, valstietė

Po pirmojo balsavimo, nuspręsta svarstyti antrą klausimą, susijusį su R. Bičkauskienės sprendimu nenusišalinti nuo balsavimo.

„Vieningo Kauno“ frakcijos narys R. Marcinkevičius teigė, jog nemato pagrindo pradėti tyrimą. Anot frakcijos tarybos nario, šiuo atveju nėra jokių susijusių interesų – jo nuomone, R. Bičkauskienė tikrai negalėjo balsuoti taip, kaip paranku jos viršininkui darbe.

Jis neįsivaizduoja, kokią naudą galėjo gauti įmonės direktoriaus pavaldinė, dar pridurdamas, jog toks klausimas gali kilti „paprastam žmogui“, nors VTEK savo atsakymuose žurnalistai pažymėjo, jog esama intereso konflikto požymių.

„Mes turime situaciją, kai paprastam žmogui gali kilti natūralus klausimas, kad tai yra pavaldumas, suinteresuotumas. Sprendžiant tokį klausimą, mes turime išsiaiškinti (...). ar turėjo kažkokią naudą, ar menamą naudą tarybos narės nenusišalinimas arba nusišalinimas dėl klausimo, susijusio su pono Šarūno veikla, ar svarstomu klausimu.

Mano subjektyvia nuomone, pasižiūrėjus tiek VTEK‘o išaiškinimus, tiek teismo nutartis, jokio Ramunės suinteresuotumo, šiuo konkrečiu klausimu, svarstant būtent Antikorupcijos komisijoje Šarūno elgesį, aš nematau jokio susijusio intereso ir kokią tiesioginę įtaką tai turėjo jos sprendimui (...). Iš principo, tas faktas, kad tai yra pavaldumas darbo santykiuose neleidžia konstatuoti, kad tai jau yra pažeidimas savaime. Nematau pagrindo tyrimui pradėti“, – kalbėjo R. Marcinkevičius.

Keli kiti „Vieningo Kauno“ frakcijos nariai pritarė R. Marcinkevičiui. J. Norvaišienė panašu ir vėl nesuprato svarstomo klausimo esmės.

„Pritariu Rosvydui, jis yra juristas, specialistas, labai gerai suprantantis juridines puses. Ar mes privalome kištis kas vyksta Vičiūnuose, kištis į jų reikalus, kada vyksta jų posėdžiai, kas nusišalino ar nenusišalino. Tai čia ne taryboje vyko šitie reikalai“, – teigė klausimo esmės nesupratusi J. Norvaišienė. Komisijos pirmininkė informavo J. Norvaišienę, jog kalbama ne apie Vičiūnų grupės posėdžius, o apie savivaldybės Antikorupcijos komisijos posėdžius.

R. Marcinkevičiui pritarė ir socialdemokratė K. Lukauskaitė-Valatkė, bei valstietė J. Jankauskienė.

„Jau vien tik [tai], kad yra pavaldumo santykiai, tai nėra priežastis nusišalinti nuo klausimo priėmimo. Manau, kad R. Bičkauskienė tikrai žino visas taisykles, normas ir nuostatas ir protingai nepriėmė šito sprendimo“, – sakė K. Lukauskaitė-Valatkė.

A. Papirtienė teiravosi, kokią naudą iš tokio balsavimo galėjo gauti R. Bičkauskienė. Komisijos pirmininkė R. Duobaitė-Bumbulienė nurodė, jog privatus interesas gali būti ne tik finansinis, bet ir moralinis.

Po tarybos narių pasisakymų, nuspręsta balsuoti. Šį kartą už tyrimo pradėjimą balsavo tik pirmininkė R. Duobaitė-Bumbulienė, visi kiti tarybos nariai balsavo prieš, tad sprendimas laikomas nepriimtu.

Primename, jog viešojoje erdvėje šie klausimai kilo po portalo „Kas vyksta Kaune“ atlikto žurnalistinio tyrimo.

Žurnalistinio tyrimo metu nustatyta, jog Kauno miesto tarybos narys Šarūnas Matijošaitis ir bendrovės „Autokausta“ akcininkų įmone du Šilainių mikrorajone įsigytus sklypus 2022 m. prekybos tinklui „Lidl“ pardavė septynis kartus brangiau.

„Registrų centro“ pateiktais duomenimis, Š. Matijošaitis su kitais bendrasavininkais 47,3 arų dydžio atkurtą iš fizinio asmens sklypą įsigijo už 46 tūkst. eurų sumą, o bendrovė UAB „Autoeta“ 63,73 aro dydžio sklypą įsigijo iš valstybės už 406 tūkst. eurų. Portalo kalbintas NT ekspertas pabrėžė, jog reali Š. Matijošaičio įsigyto sklypo vertė rinkoje galėjo būti apie 10 kartų didesnė.

Po kelių mėnesių abu sklypai prekybos tinklui „Lidl“ buvo parduoti už daugiau kaip septynis kartus didesnę, 3,359 mln. eurų siekiančią sumą.

Nustatyta, jog nors vieno iš sklypų savininkas mirė dar 2003 m., nuosavybės teisės į vieną iš įsigytų sklypų buvo atkurtos 2022 m. vasarį, o balandį šią žemę paveldėjo kitas asmuo – tą patį mėnesį sklypą įsigijo Š. Matijošaitis su kitais bendrasavininkais.

Tuo metu antrasis tais pačiais 2022 m. „Autokaustos“ pagrindinių akcininkų valdomos bendrovės „Autoeta“ įsigytas sklypas buvo suformuotas dar 2001 m. ir daugiau nei 20 metų priklausė valstybei, įmonė iki įsigijimo jį nuomojosi ir teikė automobilių stovėjimo paslaugą aplinkinių daugiabučių gyventojams.