Atsako advokatė: paveldėtas palikimas ir skolos – kiek atsakomybės tenka paveldėtojui?

„Kas vyksta Kaune“ skaitytoja kreipėsi į redakciją, norėdama išsiaiškinti nurodydama, kad priėmė palikimą pagal apyrašą ir klausia, ar ji privalo atsakyti už velionio skolas visa jų suma, ar tik paveldėto turto verte.

„Po vyro mirties priėmiau palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Apyraše nurodyta, kad paveldėto turto vertė – apie 13 tūkst. eurų. Tačiau kreditorius dabar reikalauja sumokėti beveik 80 tūkst. eurų skolą. Ar tikrai turiu mokėti visą skolą? Ar mano atsakomybė ribojama paveldėto turto verte?“ – klausimą redakcijai pateikė skaitytoja.

Į klausimą atsako advokatų kontoros „ADVOCATERA“ advokatė Raimonda Lazauskienė.

Pagal Civilinio kodekso 5.53 straipsnio 1 dalį įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Ši formuluotė praktikoje neretai sukelia ginčų, pavyzdžiui, ar tai reiškia, kad atsakomybė ribojama konkrečiu paveldėtu turtu, ar tik jo verte.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiais atvejais įpėdinio atsakomybė ribojama būtent paveldėtu turtu kaip objektu, o ne jo verte abstrakčia prasme. Tai reiškia, kad kreditoriai negali nukreipti išieškojimo į įpėdinio asmeninį turtą net ir tuo atveju, jeigu skolos suma viršija paveldėto turto vertę. Kitaip tariant, įpėdinis savo asmeniniu turtu už palikėjo skolas neatsako.

Tačiau svarbu suprasti, kad tai nereiškia, jog kreditoriaus reikalavimas automatiškai sumažėja iki turto apyraše nurodytos sumos. Jeigu kreditorius mano, kad paveldėtas turtas galėtų būti realizuotas už didesnę kainą nei nurodyta apyraše, jis turi teisę siekti išieškojimo iš paties paveldėto turto vykdymo procese.

Turto apyraše nurodyta vertė nėra galutinė ir neginčijama. Apyrašo sudarymo metu antstolis dažniausiai remiasi įpėdinio pateikta informacija ir neatlieka išsamaus rinkos vertinimo. Jei tarp įpėdinio ir kreditoriaus kyla ginčas dėl tikrosios turto vertės, vykdymo procese turtas įkainojamas pagal rinkos kainas, prireikus pasitelkiant ekspertus. Tokiu atveju gali paaiškėti, kad reali turto vertė yra didesnė nei apyraše nurodyta suma.

Kita vertus, įstatymas nenustato pareigos realizuoti paveldėtą turtą. Jeigu įpėdinis nori išsaugoti paveldėtą turtą (pavyzdžiui, šeimos būstą ar kitą vertingą objektą), jis gali atsiskaityti su kreditoriumi kitomis (asmeninėmis) lėšomis. Tačiau tokiu atveju kreditoriaus interesai turi būti užtikrinti tiek, kiek yra vertas paveldėtas turtas. Tai reiškia, kad įpėdinis gali sumokėti kreditoriui sumą, atitinkančią tikrąją paveldėto turto vertę, ir taip išvengti turto realizavimo.

Jeigu ginčas dėl vertės neišsprendžiamas taikiai, išieškojimas gali būti nukreipiamas į paveldėtą turtą, kuris būtų realizuojamas varžytynėse. Tačiau net ir tokioje situacijoje įpėdinis turi galimybę iki varžytynių sumokėti sumą, atitinkančią nustatytą turto vertę, ir išsaugoti turtą.

Apibendrinant pažymėtina, kad palikimą pagal apyrašą priėmęs įpėdinis neatsako savo asmeniniu turtu už palikėjo skolas. Tačiau kreditoriaus reikalavimas nėra automatiškai sumažinamas iki apyraše nurodytos sumos - esminę reikšmę turi tikroji paveldėto turto vertė. Todėl tokiose situacijose svarbu tinkamai įvertinti turto rinkos vertę ir pasirinkti strategiškai naudingą atsiskaitymo su kreditoriumi būdą.