R. Tautkus: „Eurovizijai“ reikia aiškios, profesionalios ir svarbiausia – komerciškos muzikos

„Žinau, kaip dažnai Lietuva susimauna, todėl būtų labai liūdna paleisti šį šansą. Tokį balsą turėtų išgirsti ir Europa. Nøra Blu yra nuostabaus balso savininkė. Lai ši eurovizinė kelionė jai būna sėkminga ir tampa puikiu atsispyrimu jos muzikiniame kelyje.“ Tai – vienas iš tūkstančių atsiliepimų, muzikos gerbėjų paliktų perklausius ir peržiūrėjus Nøra Blu atliekamos dainos „Hold My Own“ vaizdo klipą „YouTube“ platformoje.

Per 4 mėnesius jis sulaukė daugiau nei 2,2 mln. peržiūrų. Vis dėlto Lietuvai Austrijos sostinėje vykusiame „Eurovizijos“ konkurse atstovavo ne Nøra Blu.

Nuslūgus kūrėjų emocijoms ir „Eurovizijos“ gerbėjų „amžiniems“ priekaištams, kad „Lietuva vėl ne tą pasirinko siųsti į konkursą“, naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ nusprendė pasikalbėti su Londone gyvenančiu, kuriančiu ir savo gimtinės publikai dar plačiai nepažįstamos dainininkės prodiuseriu Raigardu Tautkumi.

Beje, rengiant interviu, kūrybiniai planai jį trumpam buvo atvedę į Lietuvą.

Teisingai pastebėta – keisti yra ką. Ir gana užtikrintai, stipriai, plačiais užmojais. Pirmiausia reikia nepamiršti, kad tai – komercinės muzikos festivalis, o jame svarbiausia yra daina. Todėl LRT, šio renginio transliuotojas ir atstovas Lietuvoje, turėtų „Euroviziją“ įsivaizduoti ne kaip roko maršą, ne kaip „meniuką“ ir teatrą, deja, ir ne kaip naujų vėjų paiešką kūryboje ar inovatyvių muzikos tendencijų besivaikančią, pavyzdžiui, „kompozicijos katedrą“. Reikėtų šį festivalį matyti kaip komercinį, profesionalų renginį.

Man apmaudu daugelį metų stebėti Lietuvos „Euroviziją“, kai tiek organizatoriai, tiek komisija aikčioja išgirdę neva „įdomią“, novatorišką muziką. Tai – absurdas. „Eurovizijai“ reikia aiškios, profesionalios ir, svarbiausia, komerciškos muzikos. Pavyzdys – „Euroviziją“ laimėję Italijos atstovai. Neabejotinai grupė „Måneskin“ yra puikus poproko muzikos pavyzdys. Kaip ir Loreen – Švedijos atstovė – šokių muzikos pavyzdys. Tai aiškiai patvirtina, kad šiose šalyse organizatoriai atsižvelgė būtent į mano anksčiau paminėtus kriterijus.

Beje, ši problema yra ne tik Lietuvoje, bet ir dar bent penkiolikoje šalių. Tai rodo jų neprofesionalumą arba, kaip aš mėgstu sakyti, prasilenkimą su kontekstu. Kaip gyvenime, taip ir muzikoje, kūryboje, organizatoriams reikia suprasti, koks tai konkursas, kam jis yra transliuojamas ir kas turėtų būti rodoma. Kitu atveju įvyksta didžiulis, baisus, neįmanomas prasilenkimas su kontekstu.

Jau ilgą laiką Lietuvoje nusistovėjusi tradicija, kai nacionalinį konkursą organizuoja Vilniuje esanti LRT. Taip požiūrį į muziką demonstruoja vilniečiai, šio konkurso organizatoriai, kurie nėra plačiai auditorijai kuriantys muzikos prodiuseriai. Tai dažniausiai yra žmonės organizatoriai ar komisijos nariai, mėgstantys nišinę muziką, ieškantys joje ideologijos bei kitų „giliukų“. Gal ir tai puiku, bet ne šiam konkursui.

– Ar pasakė, kiek gyventojų kartų iki tos sėkmės momento turėtų pasikeisti? Ką bepadės kantrybė, kai esmė, jei kalbame apie atranką, nesikeičia ne vieną dešimtmetį. Mano nuomone, organizatoriai neturėtų primesti savo asmeninio skonio šiam tarptautiniam konkursui. Verčiau derėtų šį klausimą palikti spręsti kūrėjams arba atlikėjams, kurie sėkmingai kuria plačiajai auditorijai. Juokinga, kai į „Eurovizijos“ konkursą siunčiame taip mūsų įsivaizduojamą „meniuką“, kuris ne tik dažnai būna skurdus, bet, blogiausia, prasilenkia su kontekstu.

Siūlyčiau mūsų dalyviui pakeisti konkursą, bet kūrybos nenoriu peikti, nes kiekvienas yra laisvas kurti taip, kaip jam atrodo. Tiesa, paminėta Sobralio daina, laimėtoja, toli gražu nėra mano skonio. Dabar paprasčiausiai norėtųsi, kad ir mūsų dalyviai, ir organizatoriai suprastų, kur eina.

Pateiksiu pavyzdį. Sunku būtų įsivaizduoti, kad atvykę į baleto spektaklį jame išvystume ne šokėjus, o mūsų „Eurovizijos“ laimėtoją. Ir atvirkščiai. Taip, mano nuomone, prasilenkiama su kontekstu. Tiesą sakant, nežinau, kur būtų ta niša, nes nematau mūsų pasirodymo tinkamumo nei „Eurovizijoje“, nei baleto teatre, nei nišiniame klube.

Nøra Blu išties yra neeilinio talento atlikėja. Savo svajonės ji siekė atkakliai dar tuomet, kai viena paliko Kėdainius ir atsikraustė į Vilnių, kur baigė J. Tallat-Kelpšos konservatoriją. Vėliau vėl viena iškeliavo į visame pasaulyje žinomą Škotijos karališkąją konservatoriją. Jos vokalinius gebėjimus įvertino ir ji gavo visą stipendiją.

Šioje konservatorijoje baigusi džiazinio vokalo studijas, atlikėja dainavo skirtinguose renginiuose ir įvairiose pasaulio vietose. Taip gal prieš dvejus metus ir aš pamačiau jos trumpą vaizdo įrašą socialinėje paskyroje, susisiekiau, pabendravome. Nuo tos dienos vis grįždavo mintis, kad reikia kažką daryti. Bet aš – Londone, ji – dar kažkur pasaulyje.

– Tiesiog vieną dieną supratau, kad negalima jos potencialo palikti ramybėje, reikia Norai skirtų dainų, prodiusavimo, vadybos. Vėl susitikome, susirašinėjome, ir po kelių mėnesių ji jau sėdėjo mano garso įrašų studijoje. Ten praktiškai visą vasarą ir praleidome.

Su Nøra labai lengva dirbti. Ji gabi, greitai supranta kūrybinius užmojus, tad akimirksniu atsistojusi prie mikrofono juos išpildo. Prikūrėme ir įrašėme krūvą dainų, iškart būtų galima leisti albumą. Na, o viena daina, visaip bedainuojant, labiau suskambėjo anglų kalba. Taip ir palikome. Kelis mėnesius dėliojome techninius, viešųjų ryšių dalykus, strategavome, kaip startuosime jos karjeroje. Kadangi jos vokalas tinkamas praktiškai visiems muzikos žanrams, dar „į pauzę“ parengiau techno / dance programą. Sudalyvavome „Tomorrowland“ festivalyje Dubajuje su tokiais atlikėjais kaip Nicky Romero, Claptone, Kevin de Vries, Dynoro, garsiausias lietuvių didžėjus pasaulyje ir kiti. Ten sulaukėme pačių šilčiausių publikos ovacijų.

Tuo pačiu kilo klausimų, ką daryti, nes originalus planas buvo sugrąžinti Nøra į Lietuvą, kurią ji paliko prieš dešimtmetį ir visuomet svajojo dainuoti savo gimtąja kalba. Savo kolegoms, muzikos kūrėjams, prodiuseriams rodydavau dainas, taip pristačiau keletą jų anglų kalba. Visi vienu balsu tvirtino, kad viena jų – „Eurovizijos“ laimėtoja.

Kadangi Nora – bene vienintelė Lietuvos atlikėja, angliškai dainuojanti be jokio akcento, kai kurie jų galvojo, kad ji britė, ir netgi siūlė kreiptis į atranką Jungtinėje Karalystėje, kuri tapo atlikėjos antraisiais namais. Bet mes jau buvome apsisprendę, kad Nøra turi dalintis savo talentu Lietuvoje, todėl nusprendėme dalyvauti atrankoje Lietuvoje. Kam dainą berodėme – visiems patiko, todėl buvo gera ir lengva, kad prie mūsų prisijungė nemažai profesionalų tiek filmuojant vaizdo klipą, tiek rengiant pasirodymą „Eurovizijos“ scenoje.

– Nuo pat pasirodymo su techno / dance programa ir vėliau įvykusio pasirengimo bei dalyvavimo „Eurovizijos“ konkurso atrankoje Nøra Blu kasdien dirba, repetuoja. Įrašinėjame naujas dainas, parengėme naują koncertinę programą, repetuojame su gyvo garso grupe.

Po „Eurovizijos“ etapo buvo išleistas naujas singlas „Tavo akyse“. Jam buvo nufilmuotas, sakyčiau, labai jausmingas ir meniškas vaizdo klipas, kuriame ne tik Nøra atsiskleidė kitaip, bet ir garsus šokėjas Deividas Meškauskas, atlikęs modernų šokį – tai tikrai nėra jo kasdienybė.

Ir šią naują dainą pamilo klausytojai. „Spotify“ mėnesinių klausytojų skaičius jau lenkia ne vieną garsų ir daug metų scenoje dirbantį Lietuvos atlikėją. Šiuo metu jau baigiamas įrašinėti trečias singlas – jis bus su garsiu Lietuvos atlikėju ir kūrėju. Taigi darbai vyksta intensyviai – tiek įrašų studijoje, tiek repeticijų salėje rengiantis koncertams.

– Jau labai greitai. Šiuo metu turime visiškai parengę dvi koncertines programas. Kadangi su viena – didžėjine techno / dance – jau esame pasirodę viename garsiausių pasaulio festivalių, tad ir ateityje tikimės ne kartą ją atlikti kitose scenose. Programa lietuvių kalba su keliomis angliškomis dainomis, galima sakyti, taip pat yra parengta ir tobulinama – vyksta intensyvios repeticijos.

Jau liepos 1 dieną Nøra pasirodys Kaune, Marijonų vienuolyno kiemelyje, tradiciniame festivalyje „Gertrūdos vasara“, kuriame savo koncertines programas atliks ir nemažai garsių Lietuvos atlikėjų.