Kai senosios švenčių tradicijos vis labiau užmirštamos, gera apsilankyti, kur dar laikomasi senųjų papročių ir šventės švenčiamos panašiai, kaip tai vykdavo senovėje.
Darsūniškio miestelio ir aplinkinių rajonų žmonės pirmadienio vakarą rinkosi į Darsūniškio parką prie Nemuno, kur prisimindami senuosius Vasarvidžio ir Rasos šventės papročius, šventė. Prie ugnies buvo dalinamasi senovės išmintimi, visi susirinkę skanavo giros iš bendro samčio, dalinosi ką tik iškeptu duonos kepalėliu, galėjo išbandyti gintaro dulkes, kurios kaitino aukuro liepsną.
Vėliau sekė įvairūs pasakojimai apie vasarvidžio naktį, buvo surengta viktorina, kurios metu susirinkę galėjo sužinoti, kodėl merginai negalima dovanoti linų puokštės, kodėl reikia padėti elgetoms arba kaip tapti vilkolakiu.
Po įdomių, visus sukausčiusių pasakojimų, merginos buvo pakviestos prie kupolės, kur išbandė rankos taiklumą mesdamos nusipintą vainikėlį. Legenda byloja, kad iš kelinto karto merginai pavyks vainikėlį pakabinti ant kupolės, po tiek metų ji ištekės.
Neliko pamiršta tradicija supintus vainikėlius paleisti į vandenį. Buvo uždegtas Joninių šventinis laužas, prie kurio toliau tęsiasi linksmybės.
