Per penkerius metus Lietuvoje prekybos žmonėmis aukomis pripažinta apie pusantro šimto žmonių, tačiau realūs skaičiai gali būti gerokai didesni, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Kalbant apie asmenis, kurie yra pripažinti (aukomis – BNS), jų yra 148, – žurnalistams antradienį Vilniuje sakė ministrė. – Jei žiūrėtume į Europos Sąjungą, per metus yra pripažįstama nukentėjusiaisiais maždaug 7 tūkst. asmenų.“
„Tai dažniausiai tik ledkalnio viršūnė, nes ne visada aukos (visuomenėje – BNS) yra atpažįstamos“, – pridūrė ji.
Taip A. Bilotaitė kalbėjo dalyvaudama Vidaus reikalų ministerijos (VRM) rengiamoje konferencijoje „Šiuolaikinės vergovės spąstai: tikri liudijimai ir institucijų patirtis keičiant situaciją“.
Nuteistas 131 prekeivis žmonėmis
Ministrės teigimu, prekyba žmonėmis yra pelninga nusikalstama veika, todėl į ją įsitraukti gali atrodyti „pakankamai patrauklu“.
„Ypatingai šiais laikais, kai internetinė erdvė yra išnaudojama kaip įrankis“, – kalbėjo A. Bilotatė.
Pasak jos, beveik du trečdaliai nusikaltimų aukų yra moterys, vyraujantis amžius siekia nuo 21 iki 30 metų.
„Tenka labai apgailestauti, kad kas penkta auka yra nepilnamečiai asmenys“ – sakė ministrė.
A. Bilotaitės teigimu, per penkerius metus – nuo 2018-ųjų iki 2022-ųjų – nuteistas 131 prekeivis žmonėmis.
„Tai yra labai sudėtingos bylos, bet tai yra neblogas rezultatas, – teigė ministrė. – Šiuo atveju mums labai svarbu stiprinti savo veiksmus ankstyvajame prekybos žmonėmis aukų atpažinime.“
„Nuolatinis spaudimas liudytojams“
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Marius Draudvila atkreipė dėmesį, kad neteisėta prekyba žmonėmis vykdoma ne tik siekiant naudos iš seksualinio išnaudojimo, bet ir „priverstiniam darbui, nusikalstamoms veikoms vykdyti, gali būti taip pat priverstinei santuokai“.
„Visos šitos formos paprastai sąlygojamos to, kad yra žmogaus sunki materialinė padėtis, menkas išsilavinimas gali būti, žmogus gali turėti tam tikrų fizinių ar elgesio sutrikimų“, – kalbėjo policijos atstovas.
„Aišku, kartais pasinaudojama tuo, kad žmogus neteisėtai yra vienoje ar kitoje valstybėje, turi vienokių ar priklausomybių“, – pridūrė jis.
M. Draudvila taip pat pabrėžė, kad tapimas prekybos žmonėmis auka „kartais pačiai aukai neatrodo savaite suprantamas nuo pat pirmų žingsnių“, nes visas procesas vykdomas palaipsniui.
Pasak jo, su tuo susiję teisėsaugos tyrimai nėra lengvi, ir reikalauja įsitraukimo iš daugelio institucijų.
„Kaip didžiausia problema šiuose tyrimuose yra tai, kad daromas pastovus, nuolatinis spaudimas ar poveikis liudytojams ir nukentėjusiesiems“, – kalbėjo M. Draudvila.
Daugėja besikreipiančiųjų pagalbos
Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis atstovė Dovilė Vainorė savo ruožtu teigė, kad pagalba tokių nusikaltimų aukoms yra sudėtinga ir trunka ilgą laiką.
„Kiekvienas atvejis yra individualus. (…) Vienam galbūt reikia teisinio asistavimo, dažnas susiduria su psichologinėmis problemomis“, – kalbėjo nevyriausybinės organizacijos atstovė.
Pasak jos, per praėjusius metus pagalba teikta 235 galimoms prekybos žmonėmis aukoms, vien šiemet tokių žmonių jau buvo per 250.
„Galbūt mes pradėjome geriau pasiekti tuos žmones, o galbūt daugiau atsiranda tokių atvejų“, – svarstė D. Vainorė.
Nevyriausybininkė pabrėžė, kad pagalba tokiems žmonėms trunka ne vienus metus.
„Pirmiausia būna intensyvi pagalba, tada vyksta iš nevyriausybinės organizacijos nuolatinis kontakto palaikymas su jais“, – teigė Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis atstovė.
Europos Sąjunga spalio 18-ąją mini kovos su prekyba žmonėmis dieną.
