Praėjo tik pora savaičių kaip viena svarbiausių Kauno sankryžų virto dideliu kurmiarausiu, o požeminių komunikacijų tranšėjose jau pradėjo lįsti nelaukti, bet tikėtini radiniai – pietinėje žiedo pusėje iškastoje duobėje atidengtas raudonas mūras, istorinių miesto sluoksnių aptinkama ir daugiau. Paveldosaugininkai sako, kad darbus vykdančios bendrovės nukrypo nuo projekto. Per šią savaitę laukiama paaiškinimų, tada bus sprendžiama dėl tolesnės darbų eigos ir administracinių sankcijų.
Apie Jonavos ir Šauklių gatvių sandūroje, po pėsčiųjų perėja atkastus raudono mūro pamatus vėlyvą pirmadienio vakarą pranešė „Kas vyksta Kaune“ skaitytojas. Jo siųstose nuotraukose tarp styrančių vamzdžių ir betoninių lovių matyti iš pirmo žvilgsnio ne pirmos jaunystės sienos fragmentas.
Kaunietis teiravosi, ar apie šį radinį informuoti archeologai. Portalo žurnalistams susisiekus su Kultūros paveldo departamento (KPD) specialistais, paaiškėjo, kad situacija gerai žinoma tiek jiems, tiek rekonstrukciją prižiūrintiems archeologams.
Atkasė praėjusią savaitę
KPD Kauno teritorinio skyriaus vyriausioji specialistė Asta Naureckaitė „Kas vyksta Kaune“ nurodė, kad minėtas mūras atkastas praėjusį ketvirtadienį. Paveldosaugininkė statybvietėje jau lankėsi pagal archeologo Vytauto Vingio pateiktą pranešimą, kad yra iškasta daugiau nei numatyta jo archeologinių tyrimų projekte.
„Mūsų pagrindinė sąlyga – vykdant žemės kasimo darbus Senamiesčio teritorijoje, turi būti atliekami archeologiniai tyrimai. Galbūt ta mašina per lėtai sukosi, kol surado archeologus, tai vienas momentas.
Kiek žinau, V. Vingio tyrimų projektas parengtas šilumos tinklų rekonstrukcijai, o šioje vietoje, kur atidengtas mūras, susipina labai daug inžinerinių tinklų: vandentiekio, lietaus nuotekų surinkimo, kelių, troleibusų elektros tinklų, žodžiu, keli objektai“, – rekonstrukcijos senojoje Kauno dalyje vingrybes aiškino A. Naureckaitė.
Darbininkai nukrypo nuo kurso
Anot pašnekovės, aptariami pamatai atkasti prieš atvykstant archeologui – atvažiavęs, tą vietą jis jau rado. Šį pirmadienį visiems darbų vykdytojams – „Kauno vandenimis“, „Kauno energijai“, „Kauno keliams“, „Autokaustai“ – A. Naureckaitė išsiuntė reikalavimą pateikti paaiškinimus pagal jo užfiksuotus darbus, kurie, remiantis V. Vingio pranešimu, atlikti be archeologinių tyrimų.
Iki penktadienio KPD specialistė laukia minėtų bendrovių paaiškinimų raštu. Pirmieji atsiuntė „Kauno energija“ – įmonės atstovai rodo, kad departamentas yra pritaręs grunto atkasimui tose vietose, kur nutiesti šilumos tinklai, t. y., leidęs atidengti šimtą kartų perkastą trasą, bet tik virš to lovio, ne į šonus.
„Pagal nuotrauką aš matau, kad jie pasikasė daugiau į šoną ir užkabino plačiau nei buvo leista. Dėl to, gavus visus paaiškinimus, bus sprendžiama, ar rašyti administracinio nusižengimo protokolą. Dabar situacija yra tokia.
Taip pat užfiksavau gana daug vietų, ypač vandentiekio trasose, kur atkasta daugiau ir plačiau nei numatyta. Žiūrėsime, ką atsakys „Kauno vandenys“, tačiau daugiausia nukrypimų pastebėta šilumos tinklų rekonstrukcijoje. „Kauno energija“ vieninteliai pasisamdė archeologą, kuris atėjo gal kiek pavėlavęs ir buvo pasikasta į šonus“, – svarstė A. Naureckaitė.
Gali grėsti bauda
Darbų vykdytojai yra įspėti dėl potencialaus rekonstrukcijos stabdymo, kurį numato Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostata, apibrėžianti darbų metu pažeistus paveldosaugos reikalavimus. A. Naureckaitė teigė pagal skaitytojo nuotrauką pakartotinai ketinanti rašyti nurodymą, kad būtent šioje vietoje vykdyti darbų negalima, nes atkastas plytų mūras.
Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 314 str., pirmą kartą pažeidus paveldosaugos reikalavimus, juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui numatyta bauda siekia nuo 300 iki 860 eurų, o nusižengus pakartotinai – nuo 550 iki 1500 eurų.
„Jeigu skirtume baudą kaip juridiniam asmeniui, ne juridinio asmens vadovui, gali grėsti nuo 800 iki 11 000 eurų. Kiekvienas pažeidimas vertinamas atskirai. Visgi reikia pažymėti, kad iki penktadienio dar vyksta aplinkybių aiškinimasis. Kol kas jokio sprendimo nėra, reikia suvesti ir įvertinti visus duomenis“, – pabrėžė KPD vyriausioji specialistė.
Senų mūrų atkasta ir daugiau
A. Naureckaitė negalėjo įvardyti, kokio amžiaus gali būti šis sienos fragmentas. Jos žiniomis, vertinti visų atidengtų mūrų buvo atvažiavusios architektės ekspertės iš Vilniaus, kurios atvyksta pakvietus archeologui. Tiesa, V. Vingis jam dalyvaujant atkastą plytų mūrą užfiksavo kitoje vietoje. Ekspertės turi įvertinti ir konstatuoti, kurio tai laikotarpio mūras, kokį užstatymą, kitus Kauno istorijos vingius jis gali rodyti.
Tuo metu archeologų tyrimus užsako ne savivaldybė, bet kiekvienas statytojas atskirai. Jeigu kalbama apie vandentiekio tinklus – „Kauno vandenys“, jei šilumos trasas – „Kauno energija“. Tai, pasak paveldosaugininkės, priklauso nuo vietos, nėra taip, kad savivaldybė samdytų archeologą visam objektui apskritai.
„Surinkus duomenis apie archeologinius radinius, kultūros paveldo specialistai arba archeologas privalo informuoti vertinimo tarybą, kuri svarsto, ar objektui suteikti teisinę apsaugą. Jeigu nusprendžiama suteikti, objektas įrašomas į Kultūros vertybių registrą, tada užverčiamas žemėm, konservuojamas arba restauruojamas – sprendimai gali būti įvairūs“, – dėstė A. Naureckaitė.
Anot jos, gerai, kad miestas tvarkosi, o ši vieta yra labai seniai remontuota. Paveldosaugininkai nenori daryti didelių invazijų su baudomis, nes dėl to stoja darbai, visas Kaunas kemšasi, vis dėlto istorinius miesto sluoksnius reikia užfiksuoti ir įvertinti, o rekonstrukciją vykdyti pagal įstatymus.
Kauno savivaldybė oficialios pozicijos dėl radinių pilies žiede „Kas vyksta Kaune“ nepateikė. Šiuo metu laukiama archeologo atsakymų, tačiau darbai kol kas nestoja.
Uždarius svarbų mazgą, ėmė kimštis kitos gatvės
Primename, kad Kauno pilies žiedinė sankryža visiškai uždaryta gegužės 17 d. Kaip skelbta anksčiau, čia bus remontuojamos P. Vileišio tilto deformacinės siūlės, atnaujinamos žiedo, Šauklių bei Šv. Gertrūdos gatvių važiuojamosios dalys ir šaligatviai, keičiamas kontaktinis troleibusų tinklas.
Suplanuota papildomą viešojo transporto juostą įrengti dar prieš įvažiuojant į Šauklių ir Šv. Gertrūdos gatvės sankryžą – dėl to autobusams ir troleibusams nereikės stovėti vienoje eilėje su automobiliais. Kauno pilies stotelė taps erdvesnė viešajam transportui ir keleiviams, bus padidintos saugumo salelės. Visus darbus planuojama baigti iki rugsėjo 1 d.
Svarbaus transporto mazgo uždarymas esmingai perstumdė Kauno automobilių srautus. Piko metu pradėjo formuotis spūstys kylant Nuokalnės gatve, padidėjo Utenos gatvės, Savanorių prospekto apkrovimas, didelės eilės taip pat tįsta Užnemunės gatvėje. Reikalų nė kiek nepagerino pratęstas Taikos prospekto remontas ir Giraitės viaduko statybos – kasdienybe tapo kamščiai rytinėje Kauno dalyje, Vakariniame aplinkkelyje ir Islandijos plente.
Pradėjus rekonstrukciją, teko perbraižyti ir viešojo transporto maršrutų schemą. Daugiau apie autobusų ir troleibusų pasikeitimus skaitykite čia.
