„Mokytojo darbas – ne tik profesija, tai – gyvenimo būdas“, – įsitikinusi ne vieną vaikų kartą išugdžiusi Lolita Zagurskaitė, privačios Karalienės Mortos mokyklos ugdymo vadovė. Kauno mokyklos koridoriais jau šeštus metus zujanti L. Zagurskaitė dar prieš dvidešimt metų suprato, jog mokytojo profesija nėra tik darbas nuo 8 iki 17 val., tai – kur kas daugiau. O šiandien savo įgytą patirtį ji siekia perduoti tiek vaikams, tiek kolegoms mokytojams, tiek tėvams.
Geriausias mokymas – besimokant pačiam
Nuo mažų dienų svajojusi tapti mokytoja L. Zagurskaitė neslepia, jog žengti šiuo keliu ją įkvėpė pradinių klasių auklėtoja, iki šiol palikusi ryškų pėdsaką pašnekovės atmintyje. Tad vedina šio pavyzdžio, baigusi mokyklą ji pasirinko pedagogikos studijas ir įgyvendino savo troškimą.
Tiesa, per savo karjerą pašnekovė buvo pasirinkusi ir kitą profesinį kelią, tačiau galop vėl tapo mokytoja bei įsidarbino Karalienės Mortos mokykloje. Žengti šį žingsnį paskatino suvokimas, jog tai yra mylimas ir džiaugsmo teikiantis darbas, kokį turėti yra prabanga.
Šiandien L. Zagurskaitė sutinka, kad mokytojui tenkanti atsakomybė visuomet buvo ir bus labai didelė. Todėl natūralu, kad darbo pradžioje ji jautė ne tik atsakomybę, bet ir savotišką baimę. Pasak pašnekovės, šis jausmas atsirasdavo iš suvokimo, kad vaikas augdamas ima pavyzdį ne tik iš savo tėvų, bet ir mokytojų. Dėl šios priežasties kiekvienam mokytojui labai svarbu to nepamiršti bei atsakingai pagalvoti, koks tas pavyzdys turėtų būti, kas padėtų formuotis visapusiškai asmenybei.
„Kiekvienas mokytojas prisideda prie vaikų augimo visomis prasmėmis. Ir tai apima ne tik akademines žinias, bet ir socio-emocinį ugdymą, „vertybinio stuburo“ formavimą. Matyti, kaip vaikai tobulėja, geba pasiekti vis aukštesnių tikslų čia ir dabar, tai yra mokytojo darbo prasmė ir dovana“, – mintimis dalijasi L. Zagurskaitė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad vykdant profesinę veiklą tenka ne tik ugdyti vaikus, bet ir nuolat mokytis pačiam: keistis kartu su vis kita ateinančia karta, įvertinti vis kitokius jų poreikius bei galimybes. Atitinkamai ir Karalienės Mortos mokykloje mokymo programos parengiamos taip, kad jos ugdytų tiek vaikų, tiek mokytojų kompetencijas.
„Mūsų mokykloje ugdymo programa parengta keliant aukštus lūkesčius ne tik mokiniams, bet ir mokytojams. Mokytojai ieško būdų, kaip vaikus sudominti, kaip juos įtraukti į mokymosi procesą, kad jie iš tiesų išmoktų naujų dalykų, kad išmoktų mokytis. Iki karantino sudėtinėmis ugdymo proceso dalimis buvo išvykos, įtvirtinančios įgytas žinias, pamokos skirtingose erdvėse, pavyzdžiui, muziejuje, taip pat įvairūs eksperimentai“, – teigia ugdymo vadovė.
Tiesa, pasak L. Zagurskaitės, nuotolinis mokymas padiktavo kitokias taisykles, su kuriomis kilo ir naujų iššūkių stengiantis išlaikyti vaikų dėmesį, įdomiai pateikti informaciją, tačiau šaltinių virtualioje erdvėje yra išties daug. Todėl svarbu atrinkti, kas aktualu ir tinkama mokiniams tuo metu.
Svarbu balansas ir tinkamas priėjimas
L. Zagurskaitė pasakoja, kad norint būti geru mokytoju nepakanka tiesiog baigti universitetą, tam reikalingos ir asmeninės savybės. „Buvimas mokytoju yra tik dalis to, kas tenka dirbant su vaikais. Dažnu atveju reikia įsikūnyti ir į daugiau rolių bei pabūti mama, tėčiu, draugu ar paprasčiausiai žmogumi, kuris supranta, paguodžia ir palaiko. Todėl empatija, stabilumas, gebėjimas įsiklausyti bei tinkamai sureaguoti į įvairias situacijas turi būti ne tik išugdytos, tačiau ir kaip natūralios žmogaus savybės“, – atkreipia dėmesį Kauno Karalienės Mortos mokyklos ugdymo vadovė.
Ji pabrėžia, kad vaikai teigiamą patirtį iš mokyklos įprastai išsineša tada, kai mokytojas neperžengia ribų ir geba įvertinti, kada galima pajuokauti, o kada reikia susikaupimo ir įsigilinimo: „Mokytojas turi mokėti išlaikyti balansą. Jis negali nusileisti iki tokio lygio, kad mokiniai į jį žiūrėtų kaip į draugelį, tačiau ir neturi būti tas, į kurį visi pažvelgti bijo. Mokytojas turi išlikti draugu, tik tada pavyks surasti bendrą kalbą, tai padės suprasti, kokie mokymo metodai vaikams yra tinkamiausi ir labiausiai pasiteisina. Tuo pačiu mokytojas neturi pamiršti balanso ir savo gyvenime, juk jis turi ir asmeninį gyvenimą, kuriame turi būti laikas sau, artimiesiems, draugams.“
Pasak pašnekovės, lygiai taip kaip balansavimas tarp vaidmenų, nuo mokytojo profesijos yra neatsiejamas ir žingeidumas bei siekis atrasti savitą informacijos pateikimą. Dėl šios priežasties L. Zagurskaitė į ugdymą žiūri kaip į nepertraukiamą procesą, reikalaujantį kūrybiškumo bei šiuolaikinio požiūrio.
„Mokykloje ar už jos ribų aš visada galvoju apie savo darbą, vaikus ir mokytojus, nes jau antrus metus savo patirtimi ir žiniomis dalinuosi kaip ugdymo vadovė. Norėdama vaikams ir mokytojams pateikti vis naujos informacijos nuolat ieškau, kuo juos galėčiau sudominti. Tiek su mokiniais, tiek su mokytojais diskutuojame ne tik apie Lietuvos, bet ir pasaulio aktualijas, nes ugdome pasaulio pilietį. Drąsiai galiu teigti, kad stipri mokytojų, tėvelių ir mokinių bendruomenė skatina mane eiti pirmyn ir kaip mokytojai, ir kaip ugdymo vadovei“, – sako L. Zagurskaitė.
Pabaigai Lolita dalijasi trimis patarimais, kaip sudominti vaikus ugdymo proceso metu:
Kai mokotės, tai darykite kitoje nei įprasta aplinkoje, kuri sietųsi su kontekstu. Pavyzdžiui, išvykos, kuriose įtvirtiname įgūdžius, arba pamoka kitoje erdvėje, pavyzdžiui, diena muziejuje. Labai svarbu, kad tiek išvykos, tiek kitokios pamokos turėtų aiškius tikslus ir užduotis, o ne tiesiog būtų smagi aplinka.
Tai galima pritaikyti ir esant nuotoliniam mokymui. Pavyzdžiui, išsiaiškinus, kaip be kompaso nustatyti pasaulio kryptis, tą galima praktiškai išbandyti lauke ir taip pailsėti nuo kompiuterio. O vėliau aptarti, kodėl tai buvo teisinga arba ne. Tokiu būdu neabejotinai sudominsite vaikus mokytis, jie geriau atsimins ir supras informaciją, suvoks, kam ji naudinga, kaip ją panaudoti.
Taip pat pravartu suorganizuoti projektų dieną, kai vaikai patys parengia ir klasės draugams pristato darbus apie tai, ką mėgsta. Pavyzdžiui, Karalienės Mortos mokykloje ketvirtokai tokiu principu net rengia metų projektus, bakalauro darbo atitikmenį. Jie domisi ir giliau analizuoja jiems įdomias temas. Pastarosios būna nuo gamtos saugojimo, pasakojimo apie hobius iki internetinės svetainės, tinklaraščio ir net knygos anglų kalba sukūrimo.
Galiausiai, viena iš idėjų yra rengti temines šventes mokykloje, kviesti svečius arba vaikų tėvelius papasakoti apie konkrečią sritį. Pavyzdžiui, Karalienės Mortos mokykloje griausmingai švenčiame Pi dieną, kai vaikai atlieka netikėtas ir labai smagias matematines užduotis.
Tuo metu per Kalbų dieną reikia išmokti pasisveikinti skirtingomis kalbomis ir kiekviena klasė atstovauja vis kitą šalį bei apsilankiusiems apie ją pasakoja, rengia įvairias užduotis. Turime ir pavyzdžių, kai vaikai nuotoliniu būdu bendrauja su NASA dirbančia lietuve. Tokios patirtys ne tik smagios ir vaikai jose mielai dalyvauja, bet ir itin naudingos, nes taip įgytos žinios atsimenamos ilgiau.
