Siekiant sumažinti neigiamą triukšmo poveikį prie civilinių oro uostų ir aerodromų esančiose teritorijose, planuojama parengti perspektyvinius triukšmo žemėlapius, juose nustatyti triukšmo apsaugines zonas ir atitinkamas konkrečias triukšmo mažinimo priemones.
Aerodromus valdančios įmonės teiks kompensacijas tokioms priemonėms apsauginėse zonose įrengti. Tai numatyta Susisiekimo ministerijos parengtose perspektyvinių triukšmo žemėlapių rengimo ir išlaidų kompensavimo taisyklėse, kurioms šiandien pritarė Vyriausybė.
„Siekiant gerinti Lietuvos pasiekiamumą oro transportu ir sudaryti palankias sąlygas šalies oro uostų veiklai, taip pat svarbu kuo labiau sumažinti triukšmo poveikį aplinkinėse teritorijose gyvenantiems žmonėms, saugoti jų sveikatą.
Parengtos taisyklės aiškiai apibrėžia, kokiais kriterijais vadovaujantis turi būti nustatomos triukšmo apsauginės zonos ir kokias triukšmo apsaugos priemones jose numatoma kompensuoti“, – sako laikinai einantis susisiekimo ministro pareigas Jaroslav Narkevič.
Perspektyvinių triukšmo žemėlapių rengimo, derinimo, tvirtinimo, viešinimo ir triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo išlaidų kompensavimo taisyklės bus taikomos civiliniams aerodromams, kurių orlaivių kilimo ir tūpimo takai ne trumpesni kaip 1 200 metrų. Šiuo metu tokie takai yra tik Lietuvos tarptautiniuose oro uostuose – Vilniuje, Kaune ir Palangoje.
Aerodromo triukšmo apsauginė zona nustatoma teritorijoje, kurioje pagal modeliavimo būdu parengtą perspektyvinį triukšmo žemėlapį prognozuojamas nakties triukšmo rodiklio lygis viršija 55 dBA, o dienos, vakaro ir nakties triukšmo rodiklio lygis viršija 65 dBA.
Atsižvelgiant į skirtingą orlaivių keliamą triukšmą ir triukšmo poveikį, apsauginė zona skirstoma į tris teritorijas. Atitinkamai pagal tai taikomos ir kompensuojamos skirtingos triukšmo mažinimo priemonės, rašoma susisiekimo ministerijos pranešime žiniasklaidai.
Arčiausiai aerodromo esančioje pirmoje teritorijoje, kurioje triukšmo lygis didžiausias, numatoma daugiausia kompensuojamų triukšmo mažinimo priemonių. Panaudojant kompensacijas, gyvenamuosiuose namuose bei gydymo, poilsio ir švietimo paskirties patalpose galės būti įrengiami triukšmą izoliuojantys langai, nuo triukšmo izoliuojami stogai ir išorinės pastatų sienos, įrengiamos triukšmą izoliuojančios ventiliacinės sistemos.
Antroje pagal triukšmo lygį esančioje teritorijoje numatoma kompensuoti triukšmą izoliuojančių langų įrengimą. Gyvenamuosiuose namuose tai taikoma gyvenamiesiems kambariams, virtuvėms, valgomiesiems bei miegamiesiems kambariams. Negyvenamųjų pastatų atveju būtų kompensuojamos triukšmą izoliuojančių langų, skirtų gydymo, poilsio ir švietimo paskirties patalpoms, įsigijimo ir įrengimo išlaidos.
Trečioje, mažiausią triukšmo poveikį patiriančioje teritorijoje, numatoma kompensuoti triukšmą izoliuojančių langų įrengimą tokiose patalpose: gyvenamuosiuose namuose – miegamuosiuose kambariuose, negyvenamųjų pastatų atveju – poilsio paskirties patalpose.
Maksimalūs kompensacijų dydžiai nurodyti Vyriausybės patvirtintų taisyklių priede. Prašymus dėl kompensacijų už triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimą bus galima pateikti ne vėliau kaip per trejus metus nuo perspektyvinių triukšmo žemėlapių viešo paskelbimo dienos.
