Reorganizuojamą Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugiją draskant vidiniams nesutarimams, atsistatydino dalis valdybos, kai kurie pašalinti nariai kaltina vadovybę neskaidrumu ir siekiu susidoroti su turinčiais kitokią nuomonę.
Spaudos konferenciją ketvirtadienį Seime surengę iš organizacijos pašalinti nariai abejoja kelerius metus vykstančios pertvarkos skaidrumu, ypač planuojant parduoti nekilnojamąjį turtą ir sako, kad organizacija yra „užgrobiama“. Pasak jų, per pastaruosius kelerius pašalinta apie 900 narių, iš 38 skyrių liko 20. Tarp uždarytų – Vilniaus miesto ir rajono, Kauno, Kaišiadorių, Panevėžio, Utenos, Anykščių ir kiti, dalis skyrių vėliau pradėti kurti iš naujo, nepriimant senųjų narių.
Reorganizacijos metu 2015-aisiais rinktą valdybą jau paliko keturi nariai iš devynių.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Gintarė Guzevičiūtė atremia kritiką sakydama, kad pertvarka vykdoma atsižvelgus į 2015-2016 metais Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus federacijos ekspertų pateiktas pastabas, kaip tik ir siekiant daugiau skaidrumo, koncentracijos ne į kiekybę, o į draugijos misiją atspindinčias veiklas. Anot jos, minimi asmenys iš draugijos pašalinti, nes pareiškė norą patys toliau gauti organizacijos paramą arba apskritai atsisakė pateikti interesų deklaracijas.
Abejoja skaidrumu, pareikalavo naujų rinkimų
Spaudos konferencijoje Seime buvusi Mažeikių skyriaus savanorė Vykinta Korsakienė teigė, kad prieš trejus metus išrinkta organizacijos valdyba pašalino informaciją apie Raudonojo kryžiaus skyrius, pardavė patalpas Kaune, Klaipėdoje.
„Skyriai išsilaiko patys, bet, matyt, centrui yra per mažai lėšų, nėra pelno, todėl save išsilaikantys skyriai uždaryti (…). Nekilnojamasis turtas, kurį turi septyni Lietuvos skyriai ir visiems turtą nupirko užsienio partneriai, norėdami, kad būtų rėmimas žmonių šiame regione – visas turtas nuspręstas parduoti“, – tvirtino V. Korsakienė.
Ano jos, kilus neaiškumų dėl bendrovės valdomų finansų, pasigedus išorės auditorių išvadų, gegužės pabaigoje vykusiame draugijos suvažiavime skyrių delegatai nepritarė organizacijos ataskaitoms, nuspręsta reikalauti naujų valdybos rinkimų. Jie planuojami lapkritį.
„Netvirtinome nei finansinės, nei veiklos ataskaitos, pareiškėme nepasitikėjimą valdyba, pareikalaujame rinkiminio suvažiavimo, įteikiame skyrių parašus. Valdyba susirenka, pradeda veikti keliomis kryptimis, pradėdama naikinti narius (…). Suvažiavime dalyvavome delegatai iš 16 skyrių, iš kurių 13 po suvažiavimo išmeta iš narių, tame tarpe iš delegatų išmeta patį aktyvą, žmones, kuriais visi pasitiki. Be viso to, yra gąsdinimas narių, kviečiama policija, ar tikrai dėjo parašus, ar buvo susirinkimuose“, – pasakojo buvusi organizacijos savanorė.
Ji tvirtino, kad kilus nesutarimams, iš organizacijos jau pasitraukė keturi valdybos nariai. Anot V. Korsakienės, senieji nariai nėra prieš pokyčius, tačiau kaltina vadovybę siekiant „užgrobti organizaciją“.
„Toks jausmas, kad yra užgrobiama nevyriausybinė organizacija, pažeidžiamas viešasis interesas bet kuriame Lietuvos kampelyje gauti pagalbą krizės atveju“, – tvirtino moteris.
Be kita ko, spaudos konferencijoje dalyvavę buvę Raudonojo kryžiaus savanoriai sako iki šiol nesulaukę jokio paaiškinimo, kodėl buvo išmesti, nors savanoriavo daugybę metų, kai kurie – nuo paauglystės.
Buvusi Telšių skyriaus savanorė Ilona Stančikienė sako, kad visos skyriaus lėšos gaunamos ne iš organizacijos, o per projektus, skiriamą 2 proc. paramą, tačiau tai vyksta su kelių mėnesių pavėlavimu, todėl skyrius buvo įsteigęs dukterinę įmonę, kuri finansuodavo veiklą. Vėliau su ja buvo atsiskaitoma, tačiau tai esą užkliuvo vadovybei.
„Mums Vilnius nedavė nė vieno centro. Ir jie atvažiavę sako – mes ruošiamės parduoti jūsų turtą. Asmeniškai paklausiau – kur bus tie pinigėliai. Sako, jūsų veikloms. Atsiprašau, tiek metų nebuvo, ir dabar parduosime švedų nupirktą turtą, ir bus jūsų veiklom?, – stebėjosi I. Stančikienė. – O šiandien mes esame nusikaltėliai, nes mes kažką darėme“.
Spaudos konferenciją Seime surengęs „valstietis“ Robertas Šarknickas žada rinkti parlamentarų parašus bei dėl situacijos kreiptis į Seimo kontrolierių, svarstyti, ar perduoti informaciją ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai.
„Greičiausiai tada bus tada ir FNTT auditas išorinis, nes, matau, kad tai liečia ir materialinius turtus, pinigus, rinkimus“, – sakė jis.
D. Guzevičiūtė: siekiame skaidrumo
Organizacijos vadovė G. Guzevičiūtė tvirtina, kad Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus ekspertai kritikavo Lietuvos draugiją, jog jos veikloje koncentruojamasi ne į tai, kurioms socialinėms grupėms reikia daugiausia pagalbos, bet „į tai, kokie yra finansavimo šaltiniai, kokie yra pinigus skiriančių organizacijų norai“. Tai pat išsakyta pastabų, jog organizacija neturi jokio aiškaus savanorystės modelio, metodų, kaip pritraukti ir išlaikyti savanorius.
„Dar viena kritika buvo, kad organizacija vykdo daug skirtingų veiklų, o vieningos nacionalinės programos, kuri turėtų poveikio, vertės, nėra. Pastebėta, kad organizacija finansiškai netvari ir visiškai priklausoma nuo projektinių lėšų“, – pabrėžė ji.
Anot G. Guzevičiūtės, atsižvelgdama į tai valdyba ieškojo sprendimų ir būtent todėl uždaryti minėti skyriai, dalis jų realiai nevykdė veiklos. Ji sako, kad dėmesys šiuo metu telkiamas projektams, skirtiems vienišų senelių pagalbai, pirmosios pagalbos mokymams, pabėgėlių ir migrantų integracijai, pagalbai ekstremalių situacijų metu. Kitos veiklos, kaip vaikų dienos centrai, žemo slenksčio kabinetai, anot jos, nebus nutraukiamos, tačiau bus vertinamas jų efektyvumas.
Ji pabrėžia, kad daugelį metų organizacijos nariai buvo ir paramos bei labdaros, t.y. naudos gavėjai, o remiantis skaidrumo standartais, anot jos, yra „akivaizdus viešų ir privačių interesų nesuvaldymas“, tad buvo pašalinti 600-700 narių, pasirinkę toliau gauti paramą.
„Visiškai natūralu, kad šie dalykai turi būti atskirti. Tad paprašėme narių pasirinkti pildant deklaraciją, ar jie nori būti paslaugos gavėjais, ar mūsų nariais. Kai kurie žmonės pasirinko būti paslaugos gavėjais, tas narių skaičius sumažėjo. Dalis apskritai atsisakė pildyti deklaraciją“, – tvirtino ji.
G. Guzevičiūtė tvirtino, kad patalpos Kelmėje, Ignalinoje ir Kaune parduotos vertinant jų kaštus, ir „kokią vertę jos kuria“. Pavyzdžiui, Kaune patalpos nebuvo prieinamos žmonėms su negalia, organizacija be kita ko turėjo susimokėti ir už namo renovaciją, todėl nuspręsta veiklą tęsti Pabėgėlių ir emigrantų integracijai skirtame centre.
Ji pabrėžė, kad Raudonasis Kryžius yra nepriklausoma nevyriausybinė organizacija, o nepatenkinti nariai savo interesus turėtų ginti teisinėmis priemonėmis, bet ne įtraukiant politikus.
„Demokratinėje valstybėje politinės partijos neturėtų kištis į vidinius organizacijų reikalus“, – akcentavo organizacijos vadovė.
