Mažai kas tikėjo, kad pelkėti, krūmynais apaugę trys hektarai Garliavos centre per nepilnus metus virs parku, kurį jo atidarymo dieną pamatęs ne vienas garliaviškis apstulbo: „Gražu. Nuostabus parkas! Čia norisi ateiti!“.
Garliavos „Šimtmečio parko“ atidaryme buvo visko – ir daugybė linkėjimų gražėjančiai, atsinaujinančiai Garliavai, ir Karinių oro pajėgų orkestro maršų, grakščiai žygiuojant Garliavos šokėjoms, ir filmas apie šio augančio Kauno rajono miesto žingsnius iš apleistos vakardienos į didžiulį šuolį pirmyn padariusią šiandieną.
Orą virpino baikerių motociklų varikliai ir ugningos tremtinio Mindaugo Babono eilės, automobilių mėgėjai galėjo paganyti akis vintažinių transporto priemonių parodoje, muzikos gerbėjai – paklausyti Vytauto Šiškausko koncerto. Bet svarbiausia, kad Garliavos Šimtmečio parke pasodintas simbolinis šimtasis ąžuoliukas. Tai – tarsi baigiamasis akordas prieš 1,5 metų Kauno rajono savivaldybės vadovų galvose gimusiai idėjai: ne išparduoti sklypais, o paimti visuomenės reikmėms priešais Garliavos bažnyčią plytintį didžiulį apleistą sklypą ir jame savivaldybės lėšomis įkurti parką Garliavos bendruomenei.
Ne vienas į ąžuolų sodinimo talką Šimtmečio parke atėjęs garliaviškis prisipažino, kad netikėjo, jog apleistą pelkėtą vietą pavyks paversti parku. Rezultatas nustebino – parkas, kuriame pavasarį pasodintas 51, o dabar, per atidarymą, – 49 ąžuoliukai, puikuojasi ne tik 100 medelių, bet ir pribloškiama metamorfoze: ši vieta pasikeitė neatpažįstamai.
Dar trūksta vaikų žaidimų ir sporto erdvės, apšvietimo, suolų, asfaltuotų takų, bet jau tyvuliuoja tvenkinys akmenimis sutvirtintais krantais, žaliuoja veja, į saulę stiebiasi ąžuoliukai, švyti naujas stogastulpis ir į Lietuvos rekordą pretenduoja ilgiausia medžio skulptūrinė kompozicija: daugiau nei 80 metrų nusidriekę iš ąžuolo išskaptuoti Lietuvos himno žodžiai. Tai – žinomo skulptoriaus, tautodailininko garliaviškio Adolfo Teresiaus idėja, kurią jam įgyvendinti padėjo 20 geriausių Lietuvos medžio skulptorių. Kiekvienas išdrožė po 2-3 Tautiškos giesmės žodžius, o A.Teresius – keliskart daugiau. „Nėra daugiau tokio dalyko Lietuvoje. Tik Garliavoje“, – šypsojosi unikalaus projekto autorius.
Per parko atidarymo šventę ąžuoliukai buvo sodinami su dedikacijomis: Lietuvos savanoriams, tremtiniams, partizanams, tarpukario ministrų kabineto nariams, prezidentui Kaziui Griniui. Vienas ąžuolas – parko signatarės Kauno rajono savivaldybės. Jo šaknis žemėmis užpylė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Daug ąžuoliukų sodino garliaviškių šeimos. Kristina ir Audrius Klimai medelį įkasė keturiese – jie, tėveliai, ir atžalos – 6 m. Rugilė ir 2 m. Aivaras. „Klimų ąžuolas, – juokėsi Kristina. – Mes čia ateidavome stebėti, kaip iš šlapios apžėlusios pievos gimsta parkas. O dabar ateisime pažiūrėti, kaip auga mūsų ąžuolas.“
„Pranai, reikia dar žemių“, – ragino vyrą Janina Dapkienė. Brandaus amžiaus pora sodino dar vieną jauną Šimtmečio parko medį. „Mes netoliese gyvename, ateisime palaistyti savo ąžuoliuko“, – pažadėjo garliaviškiai.
„Ne be reikalo sakoma – jei yra gera idėja, bus, kas ją įgyvendins“, – linkėdama, kad parkas taptų bendruomenės draugystės, vienybės vieta kalbėjo Garliavos seniūnė Nijolė Tarvydienė. „Palyginti su šio parko idėja, finansavimas yra tik smulkmena, kuria galėjo prisidėti savivaldybė, – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Antanas Nesteckis. – Šio parko tikslas nuo pat pradžių buvo, kad jį kurtų bendruomenė, kad parkas padėtų jai susiburti.“
