Pirmieji partijų reitingai po to, kai į viešumą pateko informacija apie politikų ir verslo koncerno „MG Baltic“ ryšius rodo, kad virš paklaidos ribos smuko Liberalų sąjūdžio reitingai ir partija net nebepatektų į Seimą.
O Viktoro Uspaskicho sugrįžimas į Darbo partiją iškėlė jo ir jo partijos reitingus. Kaip rodo naujienų portalo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ gegužės 22-29 dienomis atlikta apklausa, kitų partijų reitingai keitėsi paklaidos ribose.
Pirmosiose pozicijose liko Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), kurių vertinimas gegužę buvo 17,8 proc., o balandį – 17,3 proc., ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kurių vertinimas buvo atitinkamai – 16,2 proc. ir 15,2 procento.
Trečioje vietoje liko partija „Tvarka ir teisingumas“, už kurią gegužę būtų balsavę 7,4 proc., o balandį 7,7 proc. rinkėjų. Gintauto Palucko vadovaujama Lietuvos socialdemokratų partija gegužę turėjo 5,4 proc., o balandį – 5,2 proc. palaikymą. O Gedimino Kirkilo vadovaujamų Lietuvos socialdemokratų darbo partijos reitingas buvo atitinkamai – 4,9 proc. ir 4,6 procento.
3,2 procento šuolis į viršų fiksuojamas Darbo partijos reitinguose. Gegužę už ją būtų balsavę 4,9 proc., o balandį – 1,7 proc. apklaustųjų. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) reitingas gegužę buvo 3,9 proc., o balandį – 4,5 proc.
Liberalų sąjūdžio reitingas per mėnesį krito 3,2 proc. – nuo 7 proc. balandį iki 3,8 proc. gegužę. Lietuvos centro partijos vertinimas gegužę buvo 3,1 proc., o balandį – 3 procentai.
Už kitą partiją gegužę būtų balsavę 4,4 proc., balandį – 5,6 proc. apklaustųjų, būtų nebalsavę – atitinkamai 16,9 proc. ir 17,5 proc., o nežinojo, už ką balsuoti – atitinkamai 11,3 proc. ir 10,7 proc. apklaustųjų.
Tyrimų rezultatų paklaida – 3,1 procento.
Pokyčiai nenustebino
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Mažvydas Jastramskis teigė, kad liberalų reitingo kritimas yra logiškas.
„Jie po Seimo rinkimų tikėjosi, kad pavyks tą konfliktą sulaikyti kelių asmenybių lygmenyje, bet nuolatinis buvimas viešojoje erdvėje amžiaus bylos kontekste atbaido dalį žmonių“, – sakė M. Jastramskis.
Jis atkreipė dėmesį, kad ir politikos mokslų specialistų atliekamos rinkiminės studijos rodo, kad liberalai neturi didelio stabilaus elektorato. Dėl to, pasak mokslininko, jų reitingo aptrupėjimas yra natūralus.
Darbo partijos konkurencingumo ūgtelėjimą, politologo vertinimu, lėmė ne vien V. Uspaskicho sugrįžimas, tačiau ir jis svarbus. „V. Uspaskichas iš naujo aktyvavo Darbo partijos narius ir jų socialinę aplinką, kurie iki šiol neturėjo jokios vilties, kad kažkas bus su ta partija“, – sakė M. Jastramskis.
Politologas atkreipė dėmesį, kad Darbo partijoje yra likę keliolika tūkstančių narių, taip pat yra jų pažįstami asmenys, socialiniai tinklai. Visa tai sudėjus ir gaunasi ta parama.
„Bet V. Uspaskichas turės stiklines lubas, ir jos bus gana žemai. Ta partija ir taip buvo stipriai poliarizuojanti, ypač geopoliniu atžvilgiu. V. Uspaskichas savo pareiškimuose apie Rusiją kalba, kad reikia bendrauti su kaimynais. Dar yra didelė dalis visuomenės, kurį jį vertina neigiamai“, – sakė M. Jastramskis.
Politologo manymu, Darbo partija liks nišinė partija, išsilaikanti dėl lyderio ir dėl savo partinės organizacijos ir tinklų.
Esamoms partijoms nėra ko labai džiūgauti
Politologas iš reitinguose vertinimų politinių partijų neįžvelgė nei vienos, kuri esamoje situacijoje galėtų trinti rankomis, ir džiaugtis mąžtančiomis liberalų rinkėjų gretomis.
Jis paaiškino, kad Lietuvoje yra kitaip nei Jungtinėse Valstijose, kur yra dvipartinė sistema. Ten, jeigu rinkėjai nusisuka, pavyzdžiui, nuo Hillary Clinton, tai jiems lieka rinktis Donaldą Trumpą.
„Lietuvoje juk yra daug partijų. Jeigu vyksta karas tarp valstiečių-žaliųjų ir konservatorių arba konservatorių ir socialdemokratų, tai nebūtinai reiškia, kad jie pereis į priešingą stovyklą. Jie gali pereiti pas kitą, gali nebalsuoti“, – sakė M. Jastramskis.
Politologų atliekama rinkimų studija parodė, kad yra nemažai žmonių, kurie balsuoja ciklais. Tai reiškia, kad vienuose rinkimuose balsuoja, kituose – ne. Pavyzdžiui, pabando balsuoti už Darbo partiją, o į kitus rinkimus neateina.
Trinti rankomis, pasak politologo, gali tas, kuris įsivaizduoja, kad gali pasiūlyti kažką naujo. VU TSPMI profesorės Ainės Ramonaitės atlikta analizė parodė, kad klausiami, kodėl balsavo už valstiečius-žaliuosius, absoliuti dauguma jų rinkėjų akcentavo, kad tai buvo „nauji veidai, permainos“.
„Šitas dalykas niekur nedingo . Trinti rankomis toms partijoms, kurios yra žinomos, nėra ko. Trinti rankomis gali nebent tas, kas gali save pademonstruoti kaip naują. Džiaugtis nėra labai ko nei valstiečiams, nei konservatoriams. Iš dalies jie yra pirmoje ir antroje vietoje, jie bent jau gali džiaugtis savo išgyvenimu“, – sakė M. Jastramskis.
Pasirodžius pirmosioms pažymoms apie Liberalų sąjūdžio ir „MG Baltic“ ryšį šios partijos nariai Aušrinė Armonaitė ir Remigijus Šimašius užsiminė apie tai, kad galvoja apie savo tolimesnę politinę ateitį. Tačiau jie negalėjo atsakyti, ar tą ateitį toliau mato Liberalų sąjūdyje, ar planuoja kurti naują partiją.
M. Jastramskis teigė jų vietoje tikrai pradėtų galvoti apie tai, ar iš naujo neįkurus partijos. „Tai būtų galimybė pasiūlyti ir atsinaujinusį, galbūt, labiau socialiai liberalų portretą“, – sakė politologas, kuris kol kas nemato prielaidų bent jau sustabdyti Liberalų sąjūdžio reitingo kritimą.
Tokios prielaidos neįžvelgia ir Mykolo Romerio universiteto dėstytoja Rima Urbonaitė. „Aš manau, kad Liberalų sąjūdžiui pakilti bus labai sudėtinga, jeigu mes ir toliau matysime pasipildančią informaciją, tuos tekstus susirašinėjimų pagrindu, kas faktiškai ateina iš bylos. O byla tęsis dar ilgai, tai aš bijau, kad Liberalų sąjūdžio agonija gali užsitęsti“, – sakė R. Urbonaitė.
Visoms partijoms – ne pyragai
Politologė atkreipė dėmesį, kad visoms partijoms dabar yra sudėtinga. „Pažiūrėkite, kas vyksta su socialdemokratais. Tos dvi partijos balsus yra pasidalinusios per pusę, ir tie procentai yra labai maži. Tie maždaug 5 proc. turėtų kelti nerimą socialdemokratams, pirmiausia, vadovaujamus Gintauto Palucko“, – sakė R. Urbonaitė.
Specialistė nemato priežasties, kodėl artimiausiu metu galėtų silpnėti valstiečių-žaliųjų pozicijos. „Kol kas nematome, kad šios partijos veikėjų pavardės būtų eskaluojamos negatyviuose procesuose. Vargu, ar matysime jų reitingų kritimą“, – sakė R. Urbonaitė.
Ji neatmetė, kad matant situaciją, kuri ryškėja skandalų fone, žmonės vis labiau nusivils politinėmis partijomis ir politika apskritai. „Tikėtina, kad bent jau savivaldos rinkimuose gali stiprėti visuomeniniai rinkimų komitetai, kurie turės pliusą, kad jie galės sakyti, kad jie yra dar nauji, nesusitepę“, – sakė R. Urbonaitė.
Politologės vertinimu, šiuo metu visos partijos išgyvena pakankamai rimtą krizę. „Paaiškėjusi informacija rodo, kad partijos labai ilgai mažiausiai galvojo apie realų atstovavimą rinkėjams ir apie ryšių palaikymą su žmonėmis, ryšį palaikydavo tik prieš rinkimus, kai reikėdavo paramos. Akivaizdu, kad ryšį palaikydavo intensyviau su verslais nei su žmonėmis.
Natūralu, kad dėl to žmonėms ateina nusivylimas. Tai meta šešėlį visoms partijoms, ir jiems bus labai sunku iš to išlipti. Kol kas nematau, kad tai būtų nuosekliai daroma, kad apskritai politinės partijos rodytų, kad jos yra svarbios, kad jos vykdo savo funkcijas, ir jos gali būti tokios, kurios atstovauja rinkėjus“, – sakė R. Urbonaitė.
Iškilo V. Uspaskichas, kyla R. Karbauskis
Tarp politikų ir visuomenės veikėjų, kuriuos žmonės labiausiai būtų linkę matyti einančius premjero pareigas, virš paklaidos ribos pakilo tik V. Uspaskicho reitingas.
Pirmoje vietoje liko dabartinis premjeras Saulius Skvernelis, kurio reitingas gegužę buvo 14,9 proc., o balandį – 17,3 procento. TS-LKD lyderio Gabrieliaus Landsbergio reitingas gegužę buvo 11,5 proc., o balandį – 12,2 proc., valstiečių-žaliųjų lyderio Ramūno Karbauskio – atitinkamai 8,6 proc. ir 6,3 procento.
Ekonomistą Gitaną Nausėdą premjeru būtų norėję matyti gegužę 5,8 proc., o balandį – 5,7 proc. parlamentarą Algirdą Butkevičių – atitinkamai – 5,6 proc. ir 4,9 proc. , europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę – 5,2 proc. ir 4,4 proc. apklaustųjų.
V. Uspaskicho reitingas per mėnesį pakilo iki 4,6 proc. Balandį jis siekė tik 1,3 procento. Parlamentaro Andriaus Kubiliaus populiarumas gegužę buvo 4,4 proc., o balandį – 3,5 proc., europarlamentaro Antano Guogos – atitinkamai – 3,3 proc. ir 3,8 proc., o finansų ministro Viliaus Šapokos – atinkamai 2,3 proc. ir 2,2 procento.
Vyriausybės reitingas stabilus
Vyriausybės reitingas kito paklaidos ribose. Gegužę Vyriausybės darbą teigiamai ir greičiau teigiamai vertino 32,4 proc., balandį – atitinkamai – 30,7 proc. apklaustųjų.
Neigiamai ir greičiau neigiamai Vyriausybės darbą gegužę vertino 61,6 proc., o balandį – 60,5 proc. apklaustųjų. Nežino, kaip vertinti jos veiklą, gegužę – 6 proc., o balandį – 8,8 proc. apklaustųjų.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
