Pirmąjį birželio sekmadienį Lietuvoje švenčiama Tėvo diena. Šią dieną tėčiai ar juos atstojantys vyrai sulaukia ypatingo vaikų dėmesio – šiltų žodžių, apkabinimų, malonių smulkmenų. O iškeliavę Anapilin – prisimenami mintimis nuklystant į įsimintiniausias kartu praleistas akimirkas. Tačiau nuo ko viskas prasidėjo – kaip kalendoriuje tarp išskirtinų dienų atsirado ši šventė?
Tėvo dienos šventimo ištakos siekia 1910 metus. Pirmą kartą ši šventė paminėta Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Šaltiniuose rašoma, jog judėjimą tėvams pagerbti sukūrė Louisa Dodd. Sakoma, kad jos motina neišgyveno per gimdymą, kai į pasaulį atkeliavo šeštas vaikas. Tačiau L. Dodd tėvas likęs be žmonos įrodė, jog vyrui nėra nieko neįmanoma, ir vienas užaugino šešias savo atžalas.
Tėvo diena oficialiai nacionaline švente buvo pripažinta tik 1972-aisiais. Per daugelį metų skirtingose šalyse ji įgavo skirtingą svarbos lygmenį – vienur Tėvo diena yra valstybinė šventė, kitur – tiesiog paprotys, žymintis simbolinę datą. Lietuvoje ši šventė minima pirmąjį birželio sekmadienį, tuo tarpu daugelyje kitų šalių – trečiąjį.
Šią dieną dėkodami už rūpestį ir globą, vaikai tėvams dovanoja dėmesį, lepina stipriais apkabinimais, nuoširdžiais žodžiais, maloniomis smulkmenomis, o iškeliavusius – prisimena. Kartu praleistą laiką ar malonius prisiminimus iš vaikystės, reikėtų laikyti svarbiausiu Tėvo dienos akcentu, nes bendravimas ir juo stiprinamas tarpusavio ryšys yra tai, ko neįmanoma atrasti jokioje parduotuvės lentynoje.
