Kaip ir daugelis šeimų, pirmąją Kalėdų dieną Jolanta su vyru Sauliumi išsiruošė aplankyti ir pasveikinti gimines su šventėmis. Deja, tą dieną kelionės tikslo nepasiekė. Vyrui vairuojant automobilį, prasidėjo iki šiol niekada nepasireiškęs traukulių priepuolis.
Pasak Jolantos, nevaldomas automobilis blaškėsi po kelią, ji bandė perimti vairą ir padėti vyrui, tačiau automobilis trenkėsi į apsauginį atitvarą ir nulėkė į pievą.
Jolanta svarsto, kas būtų buvę, jei pro šalį važiavęs jaunasis Kauno klinikų gydytojas nebūtų sustojęs. „Esame be galo dėkingi Kauno klinikų Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos gydytojui, vyresniajam rezidentui Rokui Perevičiui, kuris važiuodamas pro šalį neliko abejingas ir sustojo mums padėti.
Jis ne tik suteikė pirmąją pagalbą Sauliui, iškvietė greitosios medikus, bet ir nuramino mane. Nors vyras iš tos dienos įvykio nieko neatsimena, džiaugiasi, jog atsidūrę tokioje situacijoje nelikome vieni, pagalba buvo suteikta laiku ir įvykio vietoje nereikia degti žvakučių“, – pasakojo moteris.
Gydytojas, padėjęs nelaimės ištiktiems žmonėms, taip pat vyko šventinių pietų pas gimines, kai staiga jo dėmesį patraukė iš šalutinio kelio išvažiuojantis automobilis, kuris pasuko į antrąją eismo juostą ir pradėjo vingiuoti po kelią. Pasak jo, pirma kilusi mintis – kad vairuotojas neblaivus. Dėl šios priežasties vyras sekė automobilį ir įsidėmėjo jo valstybinius numerius, pradėjo rinkti pagalbos numerį.
„Tuo metu šis transporto priemonė susigretino, pamačiau, kad vairuotojas sukniubęs prie vairo, o moteris, sėdinti keleivio vietoje, bando valdyti automobilį“, – prisiminė R. Perevičius.
Automobiliui atsitrenkus į kelio atitvarą, jis nuvažiavo nuo kelio į pievą ir užklimpo purve. „Atsimenu, kai jaunuolis sustojo ir su šventiniais drabužiais klampojo per purvą pas mus, kuomet kiti žmonės tiesiog pravažiavo“, – tragiškai baigtis galėjusio įvykio detalėmis dalinosi Jolanta.
„Bėgdamas link automobilio, tikrai negalvojau, kad kažkur pavėluosiu ar išsipurvinsiu drabužius. Galvoje kirbėjo vienintelė mintis – kad esu gydytojas, turiu specialių žinių ir žinau, kaip padėti, todėl negaliu likti abejingas. Jei mano artimieji atsidurtų tokioje situacijoje, norėčiau, jog ir jiems padėtų. Manau, kad mums visiems geriau gyventi visuomenėje, kurioje žmonės neabejingi kitų nelaimėms. Nebūtina turėti specialių žinių – kartais galima tiesiog atkreipti dėmesį, pranešti apie nelaimę, tarti raminantį žodį“, – svarstė Rokas.
Bėgdamas link nelaimės ištiktų žmonių, jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą. „Atidaręs automobilio dureles, pamačiau, kad vairuotojas nesąmoningas, apimtas traukulių priepuolio, o šalia sėdinti žmona išsigandusi. Bandžiau ją raminti ir tuo pačiu metu surinkti visą būtiną informaciją, kuri būtų naudinga gelbėjant vyro gyvybę. Dėl priepuolio vyras purtėsi, tad bandžiau jį paguldyti ant stabilaus pagrindo, atlošėme automobilio sėdynę. Atvažiavus medikams, nupasakojau jiems situaciją ir palikau juos dirbti savo darbą“, – kalbėjo R. Perevičius.
Nelaimėlis buvo išvežtas į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, kur suteikta būtina profesionali medicininė pagalba, atlikti reikalingi tyrimai. Suteikus pirmąją pagalbą, Saulius buvo perkeltas į Neurologijos kliniką, o ten juo rūpinosi gydytojas doc. Vaidas Matijošaitis.
Kaip teigė doc. V. Matijošaitis, tokiu atveju jaunas gydytojas pasielgė ne tik žmogiškai, bet ir profesionaliai. „Ištikus panašiam priepuoliui, svarbu paguldyti pacientą ant šono, nieko nedėti į burną bei kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą ir nepalikti žmogaus vieno, kol ši atvyks“, – patarė Neurologijos klinikos gydytojas.
Teikiant pirmąją pagalbą svarbu ne tik specialios žinios. Ne mažiau reikšmingas tiesiog žmogiškumas – emocinė parama bei buvimas šalia nutikus nelaimei.
