Pagrindinė miesto eglė pastaruoju metu sulaukia nemažai pasisakymų – vieni ją giria, kiti – negaili karčių žodžių. Lyginant su pirminiu žaliaskarės vaizdu, kurį matė kauniečiai, nesunku pastebėti, jog Kauno rotušės aikštėje stūksanti kalėdinė puošmena dabar atrodo šiek tiek kitaip nei anksčiau – įgyvendinami nauji sprendimai.
[galerija kiek=”8″]
Kalbėdamas su portalo žurnalistais įmonės „Medusa Concert“, kuri šiemet rūpinosi kalėdinės Kauno eglės puošimu, vadovas Remigijus Knabikas pratrūko teigdamas, jog aplinkoje sklando daugybė negatyvumo, susijusio su šiųmete žaliaskare. Pasak jo, vos tik nutinka menkiausia bėda, pikti liežuviai ir vėl pradeda plakti. Labiausiai R. Knabiką papiktino neseniai portale pasirodžiusi informacija, kurią pranešė skaitytojai, jog sugedus daliai eglutės girliandų, žaliaskarė nesulaukė net Kalėdų. „Kiek galima kritikuoti? Sugedo tik dvi lemputės, kurių net nesimato, nes jos mirga. Tai – akivaizdus puolimas“, – komentavo jis.
R. Knabikas sako atsižvelgęs į neigiamus komentarus bei kauniečių pageidavimus dėl pagrindinės miesto eglės. „Nusprendėme padaryti taip, kad eglutė siektų grindinį ir taptų patogiau prieinama žmonėms, todėl nuėmėme specialią konstrukciją, ant kurios ji buvo pakelta. Dabar bus patogiau visiems norintiems ją apžiūrėti iš arčiau ar prieiti nusifotografuoti. Taip pat išmontavome viršūnėje buvusį kubą bei papuošime žaliaskarę papildomomis 20 tūkstančių lempučių. Rytoj vakare jau bus galima tai pamatyti“,- teigė įmonės „Medusa Concert“ vadovas.
Pasak jo, priėmus pastaruosius sprendimus padidės Kauno eglės gabaritai – dabar ji sieks apie 13 metrų, o pagausėjęs lempučių skaičius sukurs gražesnę bendro jos vaizdo įvairovę. Taip pat prieš kurį laiką pakito ir muzikinis fonas, skambantis šventinės miesto puošmenos aplinkoje – anksčiau esą prie vaizdo projekcijų derintus garsus pakeitė kalėdinės dainos. „Ant Kauno rotušės apšvietimo uždėjome specialius filtrus, todėl nuo šiol statinys švies melsva spalva, o žaliaskarę apšvietėme LED šviestuvais, erdvėje nebebus tamsu“, – kalbėjo R. Knabikas.
