Sodininkų bendrijoms dažnai negalint surengti susirinkimų ir aptarti svarbių klausimų, Seimo narys siūlo procesą supaprastinti – pakoreguoti vietų, kur būtų galima paskelbti apie susirinkimą, sąrašą.
Ekonomikos komiteto pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius įsitikinęs, kad tokiu būdu žmonėms bus patogiau gauti informaciją, tuo metu sodininkai abejoja, ar pavyks į susirinkimus prikviesti daugiau žmonių.
Registrų centras mano, kad bendrijos dar neišnaudoja visų įstatyme numatytų būdų, kaip informuoti sodininkus apie susirinkimą.
Sodininkų bendrijų įstatymo pataisa siūloma nuo kitų metų sausio leisti bendrijos vadovybei narius informuoti viešai paskelbiant apie susirinkimą jos interneto svetainėje arba spaudoje, taip pat elektroninių ryšių priemonėmis bei skelbimų lentose arba kitose gerai matomose vietose bendrijos teritorijoje.
Taip pat siūloma atsisakyti pranešimų kiekvienam bendrijos nariui raštu arba pasirašytinai, nes jie per brangūs: vienu atveju kainuoja registruotų laiškų siuntimas, kitu – sodininkų paieška.
K. Starkevičius sako, jog kartais sukviesti sodininkus ir priimti sprendimus neįmanoma, nes nėra žinomi jų kontaktai: gyvenamoji vieta, telefono numeris, elektroninis paštas.
„Dauguma sodininkų bendrijos narių būna soduose tik ribotą laiką, senyvo amžiaus, nesinaudoja elektroniniu paštu ir sunkiai naudojasi mobiliaisiais telefonais“, – teigia parlamentaras.
Pasak jo, dabar dažnai kyla problemų dėl bendrijos valdymo, nes Registrų centras, įtardamas netinkamą, pavyzdžiui, ne visų bendrijos narių informavimą apie susirinkimą, neįregistruoja naujai išrinktų valdybų ar pirmininkų ir jie negali veikti.
Sodininkai: kaip ateina penktadalis, taip ir ateis
Sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Juozas Ravinis sako, kad pataisos palengvintų susirinkimų teisinę pusę – būtų sklandžiau renkami bendrijų vadovai, nors tikslas nėra „į susirinkimus atvesti“ daugiau narių.
„Registrų centras reikalauja, kad būtų keletas alternatyvių būdų (informacijos skelbimo apie susirinkimą – BNS)“, – BNS teigė jis.
Pasak asociacijos vadovo, dabar į sodininkų susirinkimus paprastai ateina apie 20 proc. narių: „Visiems kitiems neįdomu. (…) Bet jeigu mes padarysime, kad ir tie aktyvieji negalės priimti sprendimų, jie išsibėgios irgi. Sugrius ta sodininkų bendruomenė.“
J. Ravinio teigimu, 90-95 proc. sodininkų sako, kad jiems patogiausia būtų informaciją gauti telefonu, žinutėmis, tačiau Registrų centrui sunku įrodyti, kad tos žinutės buvo išsiųstos.
Anot J. Ravinio, skelbimai apie susirinkimus spaudoje būtų aktualūs maždaug šešioms bendrijoms, kuriose yra daugiau nei tūkstantis narių ir jų pajamos yra apie 60 tūkst. eurų, jos gali susimokėti už skelbimus.
Registrų centras: neišnaudoja galimybių
Registrų centro Asmenų registrų tvarkymo tarnybos vadovo Donato Urbonavičiaus teigimu, ir dabar sodininkų bendrijos neišnaudoja visų įstatyme jau numatytų būdų, kaip informuoti sodininkus.
„Registratoriai neretai susiduria su atvejais – kaip įrodymas, kad bendrijos nariams buvo pranešta apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą, pateikiamas tik pranešimas skelbimų lentose“, – BNS sakė Registrų centro atstovas.
„To nepakanka ir tokiais atvejais nustatomas terminas trūkumams pašalinti, prašant papildomai pateikti įrodymą, kad bendrijos nariai apie šaukiamą susirinkimą buvo informuoti ir raštu arba pasirašytinai, arba elektroninių ryšių priemonėmis, kaip to ir reikalauja įstatymas“, – pridūrė jis.
Pasak D. Urbonavičiaus, dažniausiai tokiais atvejais pateikiami papildomi įrodymai, pavyzdžiui, faktas, kad bendrijos nariai apie susirinkimą buvo informuoti elektroniniais laiškais.
Dabar apie susirinkimą bendrijos nariams pranešama keliais būdais: raštu arba pasirašytinai, elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat skelbimų lentose arba bendrijų interneto svetainėse.
