Mokėjimo paslaugų tiekėjos „Ashburn International“ duomenimis, vidutinis paliekamų arbatpinigių dydis sostinės kavinėse ir restoranuose palaipsniui auga. Pernai vidutinė arbatpinigių suma viešojo maitinimo įstaigose sostinėje sudarė apie 2,5 euro, o šių metų pirmą ketvirtį jau viršijo 3 eurus. Vidutinė per apsilankymą restorane išleidžiama pinigų suma 2022 m. ir 2023 m. pirmąjį ketvirtį keitėsi vienu euru: nuo 20,90 euro iki 21,90 euro.
Šiuos duomenis pateikia sprendimo arbatpinigiams kavinėse ir restoranuose „MyTips“ kūrėjai. Iki šių metų pirmojo ketvirčio pabaigos prie naujo lietuviško skaitmeninio sprendimo arbatpinigiams palikti buvo prisijungę beveik 1 tūkst. šalies padavėjų ir barmenų, rašoma UAB „Penki kontinentai“ pranešime žiniasklaidai.
Sostinės centre įsikūrusio pusryčių restorano „Lola“ savininkas Martynas Vildžiūnas teigia, kad priešpandeminiais metais apie 30 proc. viešojo maitinimo įstaigų klientų atsiskaitydavo kortele, o 70 proc. – grynaisiais. Po pandemijos šis santykis jo valdomame restorane pasikeitė mokėjimo kortelių naudai – dabar kortele atsiskaito 70 proc., o grynaisiais – apie trečdalis klientų.
Anot verslininko, Lietuvoje įprasta palikti 10 proc. nuo užsakymo sumos, tačiau šis skaičius palaipsniui auga. Kai kuriems klientų ypač mėgstamiems padavėjams pavyksta papildomai susirinkti iki pusės savo algos, o kartais ir antrą atlyginimą.
„Manau, kad tie procentai nuo sąskaitos šiandien gali siekti ir apie 15“, – teigia „Lola“ savininkas.
„Mūsų restorane lankosi nemažai užsieniečių, kurie jau yra įpratę palikti arbatpinigius mokėjimo terminale. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos valstijose padavėjas atneša klientui mokėjimo terminalą, kuriame galima pasirinkti, kiek procentų arbatpinigių prie mokėjimo sumos palikti – 10, 15 ar 20 procentų“, – pasakoja M. Vildžiūnas.
Pasak M. Vildžiūno, prie baro dažnai stovintis stiklainis arba dėžutė arbatpinigiams šiandien vis dažniau lieka tuščia, o klientai renkasi atsidėkoti už aptarnavimą šiuolaikiškesniais būdais.
„Aš pats, būdamas studentas, dirbau aptarnavimo sferoje, taip pat buvau padavėjas. Žinau, ką reiškia, kai tu vertiesi per galvą, stengiesi, o klientas atsiskaito kortele ir, neturėdamas su savimi grynųjų, nepalieka arbatpinigių. Viduje būna nekoks jausmas. O dabar mūsų padavėjams yra postūmis labiau stengtis, nes jie žino – nesvarbu, ar žmogus mokės kortele, ar grynaisiais, jų pastangos tikrai bus įvertintos“, – sako M. Vildžiūnas.
Jam antrina padavėjas Nikita Frolovas: „Dauguma klientų, kuriuos aš aptarnauju, nebeturi su savimi grynųjų pinigų. Kai atsirado galimybė palikti arbatpinigius banko kortele, arbatpinigių sumos padidėjo beveik dukart, tad mums, barmenams, šis sprendimas išties pasiteisino.“
N. Frolovas pastebi, kad lietuviai vis dar kuklinasi patys siūlyti palikti padavėjui arbatpinigių kortele.
„Vilniuje besilankantys užsieniečiai dažniau teiraujasi tokios galimybės, o lietuviai – kuklesni. Jiems mes turime dažnai priminti apie galimybę palikti arbatpinigius mokėjimo terminale. Tačiau kai klientai pripranta, vėliau jau nesikuklina palikti netgi didesnių sumų negu standartiniai 10 procentų nuo sąskaitos. Tad šia naujove esame išties patenkinti“, – pasakoja N. Frolovas.
Skaitmeninė arbatpinigių apskaita, anot įmonės, suteikia galimybę surinkti papildomų pajamų į šalies biudžetą. Skaičiuojama, kad jeigu visi Lietuvos kavinių ir restoranų arbatpinigiai būtų oficialiai apskaitomi, šalies biudžetas per metus pasipildytų 10 mln. eurų.
