Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse aktyvūs miestiečiai BLC verslo centre susitiko su devyniais kandidatais į Kauno mero postą. Debatų dalyviai atsakė į bendruomenių užduotus klausimus, kuriuos įgarsino Andrius Tapinas. Per dvi valandas buvo pakalbėta apie skaidrumą Kauno savivaldybėje, švietimą ir miesto plėtrą, taršą ir amžinai tvarkomas gatves. Vienas kandidatas papildė savo nacionalsocialistinių autoritetų reziumė, o kitas gavo apyniais kvepiantį iššūkį, kuris turėtų sudominti konservatorių nemėgėjus.
Trečiadienio vakarą įvykę debatai vadinosi „Ieškome naujo mero“. Renginį organizavusios Kauno bendruomenės teigė ieškančios mero, „kuris, priešingai nei pastarąsias kelias kadencijas mero pareigas einantis Visvaldas Matijošaitis, užtikrintų bendruomenių ir aktyvių piliečių dalyvavimą miesto savivaldoje“.
A. Tapinas įžanginiame žodyje pažymėjo, kad per dvi kadencijas V. Matijošaitis nerado laiko susitikti su bendruomenėmis, atsižvelgti į jų pageidavimus, kas demokratinėje visuomenėje „šiaip jau yra normalus dalykas“. Įprastai vilniečiams turėtų rūpėti Vilniaus meras, kauniečiams – Kauno, rietaviškiams – Rietavo ir t. t., bet situacija Kaune, A. Tapino žodžiais, yra unikali: „Iš 60 merų turime vienintelį, kurio fabrikas artėjant karo metinėms vis dar gamina Rusijoje ir nešdamas mokesčius į šios valstybės biudžetą tiesiogiai prisideda prie agresoriaus veiksmų Ukrainoje.“
Iš 10-ies į debatus pakviestų kandidatų dalyvavo 9 (neatvyko Darbo partijos kandidatas Marijus Velička). Pačių bendruomenių paruošti klausimai, kaip pristatė A. Tapinas, buvo susiję su konkrečiais miesto skauduliais. Į tris grupes po tris suskirstytiems debatų dalyviams klausimai teko burtų keliu, bet prieš tai mero posto siekiantys politikai tarė kelis žodžius apie save.
Daugiau šia tema
Dainius Varnas (Partija „Laisvė ir teisingumas“): „Esu tikras trečios kartos kaunietis, myliu šį miestą, daugelį metų gyvenu Kaune. Miesto problemos man nesvetimos. Labai džiaugiuosi, kad pakvietėte, džiaugiuosi galėdamas išklausyti, nors dauguma problemų man žinomos. Džiaugiuosi, kad Kaune yra daug kandidatų – tai labai svarbi demokratijos išraiška.“
Nijolė Putrienė (Liberalų sąjūdis): „Negimiau čia, todėl neturiu nei per daug mylimų, nei nemylimų vietų – visos man yra svarbios ir brangios. Atvažiavau 17-os, augau, brendau, atradau Kauną ir jį pamilau. Čia auga mano vaikai. Į debatus atėjo mano tėvai. Noriu, kad Kaunas būtų miestas, kuriuo gyventojai gali didžiuotis. Noriu, kad čia gerai jaustųsi ir seni žmonės, o tokie kaip aš galėtų dirbti. <…> Neturiu meilių, nemeilių, esu moteris, dėl to – geriausia kandidatė.“
Darius Razmislevičius (Lietuvos socialdemokratų partija): „Kviečiame kurti modernų, sąžiningą miestą. Jeigu tapsiu meru, sąžiningai ir nuosekliai sieksiu progreso, kuris būtų skaičiuojamas ne tik naujomis statybomis, bet žmonių gyvenimo kokybės augimu: visiems prieinamos viešosios paslaugos, išplėstos žaliosios erdvės, patogus viešasis transportas.“
Vytautas Juozapaitis (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai): „Kažkas sako, kad aš netikras. Galite prieiti, įsitikinti mano tikrumu. Iš kandidatų esu tikriausiais todėl, kad išrinktas Aleksoto–Vilijampolės apygardoje į LR Seimą. Tikimės palaikymo ir Kauno sugrįžimo ten, iš kur jis yra atėjęs. Kaune yra išrinkti keturi TS-LKD ministrai ir du Seimo komitetų pirmininkai, atstovaujamas aukščiausiose valdžioje, tad bendras su ja darbas atneštų rezultatų.“
Ieva Budraitė (Lietuvos žaliųjų partija): „Atstovauju tikrų žaliųjų, ne valstiečių partijai. Turime tris prioritetus: taršos mažinimas, dalyvaujamosios demokratijos stiprinimas, kad sprendimų priėmimo galia persikeltų iš kabinetų žmonėms, ir socialinė atsakomybė, kad visi gautų paslaugas, kurių yra nusipelnę. Už mane turėtų balsuoti manantys, kad Kaunui reikia ir švarios aplinkos, ir švarios politikos.“
Darius Trečiakauskas (Krikščionių sąjunga): „Ko gero, esu vienintelis nepartinis kandidatas, iškeltas visuomeninių organizacijų, partijų, profesinių sąjungų koalicija „Stipri šeima – stiprus Kaunas“. <…> Aš gyvenu Kaune (ne Kačiūniškės dvare, ne pas partietę prisiregistravęs) virš 40 metų ir su aktyviais kauniečiais kartu kovojau dėl V. Bacevičiaus pradinės mokyklos, medžių, Ąžuolyno.“
Aurelijus Veryga (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga): „Kaune esu nuo 1994 m., čia prasidėjo mano profesinė karjera, visuomeninė veikla, buvau išrinktas į parlamentą. Manau, būdami Seime darbais, ne žodžiais įrodėme, kad mums rūpi Kaunas. Ateiname ne tuščiomis, su komanda, rimta programa, padarę namų darbus – pasirūpinę, kad jai įgyvendinti Kaunas turėtų ES lėšas.“
Mantas Bertulis (Laisvės partija): „Su Kauno miestu viskas neblogai, kalbant ne apie valdžią. Apskritai Kaunas juda gera linkme, o šie rinkimai, mano manymu, bus apie asmenybę, ne apie partiją ir skaičius. Visi ateina kažką gerinti, keisti, bet iš šių pasakojimų neišsinešite nieko. <…> Manau, svarbiausia mylėti Kauną, o kiti dalykai ateis.“
Gintautas Labanauskas (Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“): „Aš turiu stipriausią komandą. Į mūsų jauną partiją atėjo turbūt stipriausi žmonės iš konservatorių: Edita Gudišauskienė, Rasa Šnapštienė, Vygantas Gudėnas; stipriausi socdemai: Eglė Kanikovienė, Gintaras Praniulis, Antanina Medvedevienė. Su šia komanda esame pasiruošę dirbti Kauno labui. Laikau save geru vadybininku, galinčiu užtikrinti, kad visi darbai vyktų kryptingai.“
Žada didinti skaidrumą ir kalbėtis su bendruomenėmis
Kaip remdamasi ką tik „Transparency International“ publikuotu savivaldybių skaidrumo tyrimu pažymėjo I. Budraitė, Kaune lyginant su 2018 m. matomas regresas. Neviešinamos nei turto, nei privačių interesų deklaracijos, sudaryta galimybė politikams dalyvauti visuose viešųjų pirkimų etapuose, taip sudarant korupcijos riziką ir keliskart auginant pirkimų išlaidas.
V. Juozapatis sakė, kad ši tema bene pagrindinė, atvedusi politiką į Kauno mero rinkimų kovą: „TS-LKD šūkis susijęs su ja. Klausimas kaip mažinti korupciją keistas, nes mes pasiruošę ją išnaikinti. Ypač paveldo srityje visi turime, ką veikti. Kiek milijonų dingo rekonstruojant Vilniaus gatvę(?), jau nekalbu apie žalą, padarytą istoriniam grindiniui.“
D. Trečiakauskas implikavo, kad dėl situacijos Kauno savivaldybėje atsakinga centrinė šalies valdžia: „Žuvis pūva nuo galvos. Kiek skaidrumo yra aukščiausioje valdžioje ir kiek to nusileidžia į savivaldą? Vienintelis sprendimas – atsakomybė ir bausmės neišvengiamumas. Sklypų skandalas – tik pasekmė to, kas vyksta nacionalinėje valdžioje jau 30 metų.“
Lietuvos žaliųjų partijos kandidatė teigė, kad savivaldai reikia daugiau tartis su gyventojais. Bendruomenėms itin svarbius klausimus esą būtų galima spręsti vietiniais referendumais, taip pat reikėtų diegti dalyvaujamąjį biudžetą, kai pačios bendruomenės su specialistų pagalba ruošia projektus ir gauna lėšas jiems įgyvendinti. I. Budraitė atvertų daugiau duomenų apie savivaldybės veiklą – jis sakė Kauno miesto internetinėje svetainėje nieko nerandanti apie savivaldybės įstaigų darbą, mero darbotvarkėje pasigendanti detalumo.
„Sutinku ir bendruomenių dalyvavimas besąlygiškai būtinas, bet didžiausia atsakomybė turėtų tekti Kauno savivaldybės tarybai. Kai valdžioje prasidės debatai ir atsiras opozicija, kuri galės pasakyti tai, ką ji nori, judėsime link skaidrumo mechanizmo, kuris privalomas“, – politinę skaidrumo sąlygą įvardijo V. Juozapaitis.
Tuo metu D. Trečiakauskas pratęsė žygį krauju susitepusių „autoritetų“ pėdomis pacitavęs nacistinės Vokietijos propagandos ministrą Josephą Goebbelsą: „Dešimt kartų pakartotas melas tampa tiesa.“ Teisybės dėlei reikia pridurti, kad literatūrinį išprusimą šis kandidatas demonstravo iš kišenės ištraukęs ir kur kas autoritetingesnės asmenybės, britų rašytojo George’o Orwello mintį: „Kuo labiau visuomenė tolsta nuo tiesos, tuo labiau ji neapkenčia tų, kurie ją sako.“
Izraelis griežtai pasmerkė D. Trečiakauską, kuris per debatus citavo A. Hitlerį
A. Verygos manymu, savivaldybė turėtų teikti ne tik metinę veiklos ataskaitą, bet turėti ir reguliarių susitikimų su bendruomenėmis formatą. „Susitikti po to, kai projektai paruošiami, išdalijami sklypai, yra per vėlu. Žmonės turi būti informuoti apie planus prieš imant juos įgyvendinti. Tas kyšis išvis yra kriminalas. Kai kartu dirbę žmonės sako, kad nieko nežino, atrodo labai keista. Sunku patikėti, kad šimtai sklypų vienose rankose susikoncentruoja to niekam nepastebėjus“, – kalbėjo LVŽS kandidatas.
Verslo-viešojo sektoriaus partnerystė ir užimtumas
Pasak N. Putrienės, verslas ir miesto mokyklos turėtų bendradarbiauti taip kurdami vietą, kur galėtų atsirasti aukštos pridėtinės vertės pareigos – tokios darbo vietos dabar esą kuriamos Vilniuje. Kandidatės teigimu, kad žmonės liktų Kaune, būtina turėti geras paslaugas vaikams ir senjorams. D. Varnas čia pažymėjo, kad bendradarbiavimas vyksta, bet tai ne miesto nuopelnas.
„Pačius mažiausius kauniečius pritraukti ir užauginti. Nors mažų žmogeliukų tėvai dėl vienų ar kitų priežasčių išsikėlė iš miesto, mes galime sudaryti vaikams sąlygas Kaune lankyti darželius, vėliau rinktis čia universitetus ir kurti gyvenimą“, – į neseniai Kauno savivaldybės pralaimėtą teismo procesą dėl darželių kainų aliuziją davė D. Razmislevičius.
V. Juozapaičiui senjorų socialinės gerovės lygtis atrodė elementari – reikia didinti garbaus amžiaus kauniečių užimtumą. I. Budraitė pateikė kiek konkretesnį sprendimą: „Labiausiai garbaus amžiaus žmonėms trūksta bendravimo. Manau, savivaldybė turi įrankių įtraukti senjorus į miesto gyvenimą. Galima skatinti padėti moksleivius galbūt siūlant jiems naudas už dalyvavimą tokiuose socialiniuose projektuose.“
Daugiau sprendimo galios gyventojams
Kalbant apie infrastruktūros plėtrą, anot M. Bertulio, nuo pirmų žingsnių į projektus reikėtų įtraukti bendruomenes, esą daug mažiau pykčių ir nesutarimų kiltų nuo pradžių ieškant bendros kalbos. „Liūdnai pagarsėjęs Žemųjų Šančių bendruomenės atvejis. Savivaldybė dabar kalba apie tai, kas padaryta, o ne kas bus daroma“, – sakė Laisvės partijos kandidatas. Jis pabrėžė, kad dirbdamas V.Matijošaičio komandoje, nenorą kalbėtis su bendruomenėmis matė iš arti.
Plojimų sulaukė I. Budraitė, pareiškusi, kad reikia ne „želdinius kirsti pagal projektą, o projektą derinti prie esamų želdinių“. Didesnė dalis debatų dalyvių turėjo palaikymo komandas, kurios po kiekvieno pasisakymo savo numylėtinį apdovanodavo plojimais.
V. Juozapaitis apgailestavo debatuose nedalyvaujant Kauno merą, kuris „praktiškai kaltas dėl apgailėtinos bendruomenių būklės“. D. Trečiakauskas antrino, kad miesto mikrorajonų seniūnai ir seniūnaičiai turi būti renkami, o ne skiriami, tuo metu seniūnijos – su savo biudžetu. Tuščias mokyklų sales, nenaudojamas patalpas esą reikėtų skirti miestiečiams. V. Juozapaitis čia reagavo, kad seniūnaičiai jau yra renkami – tai esą vienas nedaugelio deguonies gūsių savivaldos sprendimų priėmimo hierarchijoje.
„Tiltas carui parodė vidurinį pirštą“
D. Razmislevičius pabrėžė, kad didžiausias dėmesys šiuo metu skiriamas centrinėms Kauno gatvėms, o nutolusiuose mikrorajonuose situacija kita, jau nekalbant apie buvusias Kauno rajono dalis, kurios kažkada prijungtos prie miesto. Daugiau dėmesio kadidatas siūlo skirti gatvėms miesto periferijoje.
„Ne visas kartu tvarkyti ir pradėjus tvarkyti, pabaigti, o ne palikti pusmečiui“, – konstatavo N. Putrienė, reaguodama į nugriuvusią ardomo Kleboniškio tilto konstrukciją pridėjusi, jog „tiltas carui parodė vidurinį pirštą“. Ji nerimavo, kas vyks su nebaigtomis taisyti Kauno, jeigu uždarius magistralę, eismą prireiks kreipti per miestą. Tiesa, eismo uždaryti magistrale net nereikėjo. Šventinę dieną navigacijos programėlės eismo dalyvius kreipė per miestą, nes ties griaunamu tiltu nusidriekė lėtai judančių transporto priemonių kolona.
Paklaustas apie Panemunės šilo situaciją, D. Varnas gana abstrakčiai dėsto, kad miško plotai negali būti mažinami, sklypai paimami nevisuomeninei funkcijai. Taip pat esą reikėtų toliau atnaujinti viešąjį transportą, didinti biokuro naudojimą. N. Putrienė replikavo, kad viešasis transportas Kaune jau yra gana modernus, o D. Razmislevičius traukė kiek populistinę kortą: „Nemokamas viešasis transportas visiems kauniečiams. Kuo mažiau nuosavų automobilių, tuo mažesnė tarša.“
Trauksis iš rinkimų, jei A. Veryga kauniečiams pastatys alaus
Politinio šou elementų į debatus įnešė V. Juozapaitis, iškėlęs blaivininkui A. Verygai konkrečią, bet nelengvai įgyvendinamą sąlygą. Toliau pateikiami esminiai momentai iš finalinių kandidatų į Kauno merus pasisakymų renginyje ėjusia tvarka.
D. Varnas: „Noriu kreiptis į kauniečius. Atėję kovo 5 d. balsuokite už „Laisvę ir teisingumą“ ir už D. Varną. Jei ir nepasirinksite manęs, ateikite į rinkimus, nes bendruomenės gali spręsti joms aktualias problemas rinkdamos sau žinomus kandidatus, kad po to nereiktų miegoti prie tų sprendimų priėmėjų durų laukiant, kol išklausys.“
N. Putrienė: „Žmonija per pusantro šimto metų smarkiai pasikeitė. Dabar pažįstamų vien „Facebook“ tinkle turime kelis tūkstančius, dėl to galbūt jaučiamės nesaugūs, nežinome, kam priklausome ir kur mūsų vieta. Matau didelę prasmę šiame susitikime ir kalboje apie bendruomenes savivaldos lygiu, nes kaip tik bendruomenėje sugrįžtame į savo prigimtį, ten galime jaustis saugūs.“
D. Razmislevičius: „Viešojo transporto tema šventai tikiu ir sieksiu ją įgyvendinti. Neįvertiname, kiek lėšų išleidžiama sveikatos apsaugai dėl taršos. Akivaizdu, kad šią savaitę, kai vaikams atostogos, kamščių mieste daug mažiau. Tai reiškia, kad tėvai vaikus vežioja į mokyklas. Sumažėjus tokių kelionių, ir gatves reiktų tvarkyti mažiau.“
V. Juozapaitis: „Kaunas yra antras pagal dydį Lietuvos miestas, kuriam vadovauja žmogus, politikas, turintis verslą ir mokantis mokesčius Rusijai, pripažintai teroristine valstybe. Nežinau, kaip prašyti ir kaip kreiptis, kad žmonės suvoktų, ties kokia bedugne mes ir visa Lietuva yra, nes tai nacionalinio saugumo klausimas. Vertybinis pagrindas kauniečiams turi būti pagrindinis akstinas neklysti prie balsavimo urnos. Beje, pasitrauksiu iš rinkimų kovos, jei A. Veryga kiekvienam kauniečiui pažadės po litrą nemokamo alaus ir tai įvykdys.“
I. Budraitė: „Kovo 5 d. vyks ne tik mero rinkimai – Kaunas rinks ir miesto tarybą, o meras taps vykdomąja valdžia: siūlys darbotvarkę, rengs sprendimų projektus, tuo metu balsuos taryba. Svarbu garantuoti, kad taryboje būtų nuomonių įvairovė, net jei meras liks tas pats. Aš pradėčiau nuo tokių paprastų dalykų kaip fejerverkų uždraudimas mieste, mėsos produktų pirkimas iš viešų pinigų, rūšiavimo užtikrinimas kiekvienoje įstaigoje.“
D. Trečiakauskas: „Daug kas sako, kad šis meras gerai asfaltuoja, bet švietimo, kultūros, socialiniai, sporto, aplinkosaugos klausimai numesti į užribį. Su tuo susiduriame kasdien, tuo metu kai Kaunas tvarkosi. Žmonės turi priimti sprendimus apie savo miestą. Beveik tiek pat biudžeto lėšų miestas skiria infrastruktūrai, kiek minėtoms sritims kartu paėmus. Biudžeto perdėliojimo prioritetai turėtų būti labai svarbūs.“
A. Veryga: „Pristato mane kiti kandidatai ir net pažada parsiduoti (juokiasi). Suprantu, kad troškina po diskusijos, bet tiek to. Kaunas visuomet buvo patriotiškas miestas ir savotiška Lietuvos sąžinė. Manau, atėjo laikas Kaune kai kuriems dalykams keistis. Jeigu taryboje reikėtų derinti sprendimus, o ne priimti juos vienašališkai, jau tai smarkiai pridėtų demokratijos.“
M. Bertulis: „Reikia neužmiršti mikrodalykėlių ir merui būti tarp žmonių. Mero kabinetą norėčiau nuleisti iš antro aukšto į pirmą. Kaip yra pasakęs Martinas Lutheris Kingas, „I have a dream“ (aš turiu svajonę – aut. past), kad Kauno meras būtų tarp žmonių, jaustų miesto pulsą, žinotų kauniečių nuotaikas, kaip jie gyvena, vaikščiotų į renginius. Kai tapsiu meru, balandžio 12 dieną kviečiu vėl susitikti čia ir pakalbėti apie būsimus darbus.“
G. Labanauskas: „Dėkingas kolegoms, kad čia sėdi, dėkingas A. Tapinui, kad veda. Tikiuosi, kad nebus ryte kaip po smarkaus baliaus: „mes tai pažadėjome? Negali būti.“ Kviečiu kalbėtis su bendražygiais, bendradarbiais, kurie neketina balsuoti – reikia išjudinti tą pelkę. Nemanykite, kad nuversime merą lengvai. Mes čia esame tam tikrame socialiniame burbule. Daug kas palaiko V. Matijošaitį: „jis šunsnukis, bet savas.“ Kiek meras dar bus savas? <…> Išsirinkime tą merą, kuris nemaitins savo pinigais karo.“
A. Tapinas diskusiją uždarė primindamas, kad „Vieningas Kaunas“ į savivaldybių tarybų ir merų rinkimus deleguoja ne tik V. Matijošaitį, bet ir du jo sūnus, širdies draugę, klasiokę ir keliolika su „Vičiūnų grupe“ susijusių žmonių, esą neturinčių jokios laisvės pasirinkti ir balsuojančių pagal viršininko nurodymą. Kaip skelbia kandidatustatistika.lt portalas, mažiausiai 23 Vieningo Kauno nariai, neskaičiuojant Matijošaičių šeimos, tiesiogiai ar per sutuoktinius susiję su Matijošaičių valdomu verslu arba priklausantys toms pačios asociacijoms.
KTU viražas privertė ieškoti kitos vietos
Primename, kad V. Matijošaitis kvietimo į vasario 15-osios debatus negavo, nes, anot Žemųjų Šančių bendruomenės pirmininkės Elenos Vanagaitės, meru yra jau dvi kadencijas, per kurias su aktyviomis Kauno bendruomenėmis nebendravo, gyventojų atstovų nepriėmė nė karto, tad, pašnekovės manymu, nieko naujo nepasakytų.
Sprendimą dabartinio Kauno mero nekviesti į debatus organizatoriai priėmė sutartinai. Iš pradžių patalpų susitikimui prašyta savivaldybėje – šiai atsakius, kad po darbo valandų savivaldos rūmai užrakinami ir juose nieko negali vykti, kreiptasi į KTU, tačiau ir universitetas V. Matijošaičio vadovavimu nesuinteresuotų kauniečių priimti galiausiai nepanoro. E. Vanagaitė apgailestavo, kad bendruomenės skamba tik rinkiminiuose pažaduose, o kai pasidaro politiškai aktyvios, tampa pavojingos ir nepageidaujamos.
KTU komunikacijos specialistė Rūta Budvytytė „Kas vyksta Kaune“ pateiktame komentare paaiškino, kad pirminis sprendimas suteikti patalpas bendruomenių debatams buvo priimtas remiantis tuo metu turėta informacija tai būsiant Šančių bendruomenės susitikimą su visais kandidatais į Kauno miesto mero postą.
„Renginiui įgavus kitą formatą, mastą ir tapus politiškai angažuotu, Kauno technologijos universitetas atsisakė suteikti vietą siekiant išlaikyti politinį neutralumą, lygių galimybių principus bei toleranciją visoms nuomonėms, požiūriams ir įsitikinimams“, – sakė R. Budvytytė.
Vienus debatus Kauno meras sujaukė nekviestas, o kituose nedalyvavo ir pakviestas
Susitikimą „Ieškome naujo mero“ inicijavo:
Žemųjų Šančių bendruomenė (pirmininkė Elena Vanagaitė);
Kauno bendruomenių centrų asociacija (tarybos pirmininkas Ramūnas Navickas);
Lampėdžių bendruomenės centras (pirmininkė Dalia Akramienė);
Aukštųjų Šančių bendruomenė;
Kauno centro bendruomenė (pirmininkė Rūta Visocnik);
Kauno Vičiūnų bendruomenė (pirmininkas Kęstutis Petkevičius);
Viešojo intereso gynimo fondas (vadovas Saulius Dambrauskas);
Linas Tuleikis, architektas;
Gediminas Šinkūnas, architektas.
