Pakeitus egzaminų tvarką ir įvedus tarpinius atsiskaitymus bus tokių mokinių, kurie, surinkę maksimalų balą per atsiskaitymus, jau bus išlaikę dalyko egzaminą, sako viceministras Ramūnas Skaudžius.
Ketvirtadienį Kaune vykstančioje aukštųjų mokyklų mugėje pristatydamas dešimtokų laukiančius pokyčius jis pabrėžė, kad tarpiniuose atsiskaitymuose bus galima surinkti 40 balų, tuo tarpu valstybinio egzamino išlaikymo riba – 35 balai.
Nuo 2024-2025 mokslo metų valstybinio brandos egzamino įvertinimą sudarys dvi dalys: 60 balų už brandos egzaminą ir 40 balų už tarpinį patikrinimą.
„Bus tokių mokinių Lietuvoje, kurie jau žinos, kad aš esu išlaikęs egzaminą, man tiesiog reikia nueiti į valstybinį brandos egzaminą ir gauti ar negauti dar šiek tiek balų“, – sakė viceministras.
Tuo metu tarpinio atsiskaitymo išlaikymo ribos nebus, nes jis skirtas patikrinti žinias ir, kaip sakė R. Skaudžius, yra „tarsi dramblio valgymas mažesniais kąsniais“.
„Norima nuimti stresą ateinant į valstybinių egzaminų sesiją“, – kalbėjo jis.
Tarpinis patikrinimas iš privalomų bei privalomai pasirenkamų dalykų dabartinių dešimtokų lauks jau 11 klasėje.
R. Skaudžiaus teigimu, siekiama, kad šis atsiskaitymas „būtų kuo natūralesnis, kuo labiau įsipaišytų į natūralų mokyklos gyvenimą“, todėl vyks savoje mokykloje per pirmąsias dvi pamokas.
Visi atsiskaitymai bus laikomi elektroniniu būdu, siekiama, kad didelė jų dalis būtų įvertinama automatiškai. Vis dėlto tokiems dalykams kaip kalbos, istorija, filosofija bus dalyko vertintojai.
Norintys laikyti egzaminą turės privalomai būti laikę šio dalyko tarpinį atsiskaitymą. Į tarpinį atsiskaitymą neatvykus dėl ligos ar kitų rimtų priežasčių, jį bus galima laikyti po metų.
Jeigu moksleivis nuspręstų radikaliai pakeisti savo mokymosi profilį, tai vis dar būtų galima daryti po tarpinio atsiskaitymo, tačiau tarpinį atsiskaitymą taip pat reikėtų laikyti po metų. Ši galimybė galios ir tuo atveju, jeigu programą keisti moksleivis nuspręs paskutiniais mokslo metais.
„Tokiu atveju tą jau bus galima padaryti kaip eksternui, baigiant viduriniojo ugdymo programą jau po metų“, – sakė viceministras.
„Gylis, o ne plotis“
Pasak jo, artimiausias dešimtokų jau kovą laukiantis darbas – pasirinkti dalykus, kurių mokysis trečiojoje gimnazijos klasėje. Iki šiol moksleiviai galėjo rinktis bendrąjį arba išplėstinį daugelių dalykų kursą. Nuo šiol ši galimybė bus tik lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos dalykuose.
Visų kitų dalykų programos liks išplėstinės.
„Jeigu iki šiol mokinys besirinkdamas bendruosius kursus galėjo turėti netgi 12-13 dalykų, kas nėra logiška, nėra logiška save ištaškyti, aš pavadinčiau, per daug dalykų ir nesikoncentruoti“, – sakė R. Skaudžius.
Dėl to valandų skaičiaus padidinimu bus siekiama orientuoti moksleivį į mažiau dalykų. Mažiausiai bus galima pasirinkti aštuonis dalykus ir mokytis bent 25 valandas. Maksimalus valandų skaičius per savaitę išlieka 35-ios.
„Prioritetas, kad būtų gylis, o ne plotis“, – pabrėžė viceministras.
Pasirinkimai bus sudaryti iš kelių blokų: privalomųjų dalykų, kuriam priklauso tokie dalykai kaip lietuvių kalba, matematika, fizinis lavinimas ir kiti. Tada – privalomai pasirenkamieji, tokie kaip užsienio kalbos. Tarp visuomeninio ugdymo dalykų bus tokie dalykai kaip geografija ar istorija bei dalykai, kokių iki šiol nebuvo: ekonomika, verslumas, filosofija.
Gamtos mokslų ir technologinio ugdymo blokui priklauso biologija, chemija, naujam inžineriniam – inžinerinės technologijos bei informacinės technologijos. Išliks ir dorinio ugdymo blokas. Taip pat bus galima laisvai pasirinkti tokius dalykus kaip nacionalinį saugumą ir krašto gynybą, etnokultūrą, psichologiją.
Moksleiviai galės rinktis ir po kelis dalykus iš to paties bloko.
