Baigiantis metams, Kauno politikai tradiciškai pakoreguoja privatizuojamo savivaldybės turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą bei patvirtina jo naują variantą – kaip programą (užduotį) savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriui.
Šįsyk, pagal viešai skelbiamą būsimo tarybos sprendimo projektą, numatoma minimą sąrašą pakeisti, išbraukiant iš jo jau parduotą nekilnojamąjį turtą, tuo pačiu papildant sąrašą savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu NT, kuris Nekilnojamojo turto skyriaus teikimu siūlomas parduoti.
Ką naujo miesto savivaldybė „dės ant prekystalio”?
Pasak šio skyriaus vedėjo Donato Valiuko, pirmiausia iš koreguojamo sąrašo išbraukiami 46 viešuose aukcionuose parduoti objektai, dėl kurių įsipareigojimai pagal nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis yra įvykdyti. Tai – pastatai, butai ar negyvenamosios paskirties patalpos Kranto alėjoje, Savanorių prospekte, Sąjungos aikštėje, Aušros, Lietuvių, Gedimino, Perlojos, Kranto 3-iojoje, Zanavykų, Kareivinių, K. Baršausko, Šv. Gertrūdos, Radvilų Dvaro, Panerių, Kapsų bei kitose Kauno gatvėse. Sąrašą žadama papildyti 15 naujų nekilnojamojo turto objektų.
„Į sąrašą įtraukiamas Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas, pripažintas nereikalingu ar netinkamu (negalimu) naudoti dėl fizinio nusidėvėjimo, arba išbrauktas iš savivaldybės socialinio būsto fondo, kaip jo dalies sąrašo. Iš to NT gyventojai yra iškeldinti, jis nenaudojamas savivaldybės funkcijoms ar veiklai vykdyti, ir kuris nenumatomas pritaikyti savivaldybės savarankiškosioms funkcijoms vykdyti”, – aiškina skyriaus vedėjas.
Aukcionų „mylėtojai” – NT brokeriai ar šiaip besidairantys nekilnojamojo turto, į kurį galima investuoti dėl krizės nuvertėjančias santaupas, o gal perkantys butus, tikėdamiesi jame įsikurti, galės domėtis papildyta pasiūla. Deja, pasirinkimo didelio nebus.
Sąrašą papildys numatomi parduoti savivaldybei nuosavybės teise priklausantys NT objektai: butas M. Gimbutienės g. 10-218, kambarys A. Mickevičiaus g. 39-215, butas Savanorių pr. 262-515. Jie 2022 m. rugsėjo 13 d. miesto tarybos sprendimu išbraukti iš Savivaldybės socialinio būsto fondo, nes šias laisvas bendrabučio tipo gyvenamąsias patalpas remontuoti savivaldybei ekonomiškai nenaudinga.
Kitas turtas, papildantis privatizuojamo NT sąrašą, – ūkinių pastatų dalys Latvių gatvėje bei Smetonos alėjoje. Nes namų, kurių gyventojai kažkada tomis pagalbinėmis ūkio patalpomis naudojosi, nepageidauja jų pirkti. Gal tas turtas kam nors „iš šalies” ir pasirodys naudingas? Juk sakoma, jog kiekviena prekė anksčiau ar vėliau sulaukia savojo pirkėjo, tai tikėtina, kad ir sandėliukai kažką gali sudominti. Tačiau jau ne tie laikai, kai nusipirkęs sukiužusį sandėliuką, prie jo susiformuosi namui statyti tinkamą sklypą. Tad greičiausiai kauniečių išrinktiesiems teks „vargti posėdyje” ir nenupirktus sandėliukus „pasmerkti” išardymui.
Į privatizuotino NT sąrašą įrašė, bet parduoti delsia
Portalas „Kas vyksta Kaune” primena, jog pernai gruodį, jau gyvendami artėjančių metų sandūros švenčių ritmu, miesto politikai „palaimino” privatizavimui buvusios Žaliakalnio pradinės mokyklos (vadinta Vinco Bacevičiaus vardu) pastatą. Medinis statinys Savanorių prospekte nuotoliniame Tarybos posėdyje „Vieningo Kauno” narių balsais (32 politikams pritarus, 4 – susilaikius ir 5 balsavus prieš), sprendimui pritarta. Tad komercinį azartą vis labiau jaučianti Kauno miesto savivaldybė greta parduodamų butų viešame aukcione nusprendė pateikti pirkėjams ir pastatą senos mokyklos, kurią 2018-aisiais likviduodama (prijungdami prie kitos) žadėjo naudoti savivaldos reikmėms.
„Kokios savivaldos reikmės? Juk mokykla stovi komerciškai ypač patrauklioje vietoje, Savanorių prospekte. Nuo jos pėsčiomis iki miesto centro gal dešimt minučių trunka nueiti, o važiuojant – dar greičiau centras pasiekiamas. Pastatas bus nupirktas dėl nemažo sklypo, nes žemė Žaliakalnyje labai brangi, prestižinė”, – taip sprendimą privatizuoti istorinį medinuką komentavo Kauno miesto savivaldybės tarybos narys iš opozicijos Vygantas Gudėnas.
Mokykla, kuriai ne tiek daug trūko iki šimtmečio jubiliejaus, nepaisant moksleivių tėvų pasipriešinimo ir protesto akcijų, uždaryta 2018-aisiais (kaip neatitinkanti sanitarijos normų). Atseit, jos pastato būklė nėra gera, ir jis nesaugus eksploatuoti. Be to, mokykla neturi sporto salės, o ją prie statinio „pridurti” kaip priestatą, savivaldybei labai brangiai kainuotų.
Mokinių tėvai kreipėsi į ministeriją bei teismą. Rinko lėšas, samdė specialistus, netgi teisme (ir savivaldybės posėdžių salėje) prašė mero skirti mokyklos remontui reikiamą lėšų sumą. Jų teigimu, būtų pakakę 300 tūkstančių eurų, juk mokykla – ne koks Kačiūniškės dvaras…Bet ‚vieningieji” buvo nepalenkiami, – medinė pradinė mokykla uždaroma. Ir taškas!
„Tenka tik apgailestauti, kad Savivaldybė vis dėlto neatsižvelgė į mokyklos bendruomenės prašymus, nerado lėšų ir neturėjo noro renovuoti istorinį mokyklos pastatą, kad jis tiktų vaikams, dar ne vieną dešimtmetį ar net šimtmetį tarnautų pagal savo paskirtį. Kauno miestas, pasiskelbęs Europos kultūros sostine, deja, tapo pirmuoju šalyje naikinančiu kultūrinius, istorinius objektus – bibliotekas, mokyklą”, – apgailestavo miesto savivaldybės tarybos opozicinės frakcijos seniūnė Edita Gudišauskienė.
Ar „tinkamo pirkėjo” dar nerandama?
Jau ne vienerius metus buvusios pradinės mokyklos medinis pastatas Žaliakalnyje stovi nenaudojamas. Ironiška, jog nusprendusi 2022-aisiais taip vadinamoje Paveldo puoselėjimo programoje daugiau dėmesio (tuo pačiu – ir biudžeto lėšų) skirti medinių statinių atnaujinimui, savivaldybė senosios mokyklos „nemato”.
Daugiau šia tema
Ir 2018-aisiais, kai protestais mėginta į mokyklą atkreipti dėmesį, savivaldybė liko „akla ir kurčia”. Tad parengti paraišką ir iš mokesčių mokėtojų sudėto biudžeto skirti lėšų nuosavybės teise jai pačiai priklausančiam NT renovuoti, Kauno miesto vadovybė nepanoro. Mokinius ir mokytojus iškraustė. Dalis pradinukų persikėlė į Žaliakalnio progimnaziją, kuri tuo metu irgi neturėjo nei sporto salės, nei atitiko kitas sanitarines švietimo įstaigoms privalomas normas. Progimnazijai netgi teko pasistengti sutalpinti padidėjusį mokinių kontingentą, tad ji netgi buvo priversta kurį laiką mokymui naudoti pusrūsio patalpas.
Tiesa, netrukus šios progimnazijos direktore tapo likviduotos pradinės mokyklos vadovė, neprisidėjusi prie jokių protesto akcijų ir vykdžiusi savivaldybės valią. Ir savivaldybė kažkaip uoliau ėmė spręsti mokiniais perpildytos progimnazijos problemas. Ankštame jos kieme atsirado priestatas – salė, paremontuotos ir perplanuotos kitos patalpos.
Tuo metu direktoriaus Viliaus Šiliausko vadovaujama savivaldybės administracija pasirūpino, kad neliktų modernią Savanorių prospekto atkarpą susinančių istorinio medinuko „apsaugų” – apribojimų jam iš viso būti nušluotam nuo žemės paviršiaus. Tad joks kultūros paveldo objekto statusas šio pastato jau nebesaugo. Todėl jį iš savivaldybės nusipirkęs kitas savininkas be didelio vargo galėtų buvusią mokyklą nugriauti ir atsilaisvinusį sklypą „racionaliau panaudoti.
Bet kažkodėl iki šiol neteko nieko konkretaus išgirsti apie mokyklos pastato Savanorių prospekte pardavimą aukcione. Kas šį procesą dabar stabdo, jei anksčiau taip atkakliai to siekta?
„Galvojam, gal savivaldos reikmėms šį objektą bus galima panaudoti, todėl privatizuoti neskubame”, – šį trečiadienį šių eilučių autorei telefonu sakė savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas D. Valiukas. Po to, kai pasidomėjau, kodėl taip sunkiai nuo vaikų švietimo atlaisvintas Kauno savivaldybei nuosavybės teise priklausantis medinis pastatas Savanorių prospekte nepatenka į kito savininko rankas. Pasitikslinus, kiek tas „galvojimas” dar užtruks, sekė trumpas valstybės tarnautojo atsakymas: „nežinia”…
