Vandalo padegta ir nemenkai nukentėjusi pagrindinė Kauno eglė vėl spindi it nieko nebūtų įvykę. Eglę kūrusios menininkės Jolantos Šmidtienės komandai pavyko atlikti iš pirmo žvilgsnio neįmanomą misiją: ugnies nuniokotą dalį atkurti per itin trumpą laiką – dvi paras. Savivaldybė skaičiuoja, kiek šie darbai jai kainuos bei ketinama pareikšti ieškinį policijos sulaikytam, šiuo metu specifinėje gydymo įstaigoje atsidūrusiam padegėjui.

Savivaldybei pateikė darbų sąrašą

Tryliktus metus Kauno eglę puošianti menininkė J. Šmidtienė ir jos komanda šįkart pademonstravo ne tik išmonę sukuriant vasaros oazę su drugiais bei smilgomis, bet ir neeilinius organizacinius sugebėjimus. 15 žmonių vos per dvi paras sugebėjo atkurti sudegintą eglės dalį. Ypač dideliu iššūkiu tapo ne tik darbų mastai, bet ir tai, kad darbuotis teko savaitgalį, kai nedirba įvairiais dekoracijų komponentais ir medžiagomis prekiaujančios bendrovės.

Kiek Kauno miestui kainuos šis Kalėdų simbolio „reanimavimas“? J. Šmidtienė portalui „Delfi“ sakė, kad konkrečios sumos ji pati nežinanti, o miesto savivaldybei buvo nusiųstas detalus atliktų darbų, išlaidų nuomojantis techniką, sugaištų darbo valandų sąrašas.

„Mes pateikėme šį sąrašą, o savivaldybės atstovai galės jį patys įvertinti“, – sakė J. Šmidtienė.

Ji minėjo, kad dvi paras, beveik be pertraukų eglę tvarkė 15 žmonių komanda. Vienam žmogui už valandą darbo kuriant Kauno Kalėdų eglę mokėta 10 eurų, kadangi buvo dirbama ir naktimis, ir spaudžiant šalčiui, tad šįkart atlygis turėtų būti didesnis.

„Svarbiausia, kad darbininkams būtų sumokėta“, – vylėsi J. Šmidtienė, kuri pati per dvi paras sakė miegojusi gal tik porą valandų.

Po gaisro atkurta Kalėdų eglė

Ankstenis 1 2

Ruošia ieškinį padegėjui, aiškinasi dėl apsaugininkų atsakomybės

Nors pradžioje teigta, kad 160 tūkst. eurų kainavusi Kauno eglė ir Rotušės aikštės dekoracijos yra apdrausti, tad dėl vandalo išpuolio miesto biudžetas neturėtų patirti papildomų išlaidų, šiuo metu aiškėja, kad situacija yra kiek keblesnė.

„Sutartiniai įsipareigojimai (su draudimo įmone – red.) tikrai yra, tačiau paaiškėjo, kad ji iš esmės apima civilinę atsakomybę, pavyzdžiui, jei puošybos elementai krisdami kliudytų žmogų ar sukeltų kitokios žalos. Tuo metu gaisro padarinių šiuo atveju draudimas neaprėpia“, – teigė Kauno mero patarėjas Tomas Jarusevičius.

Jis minėjo, kad šiuo metu aiškinamasi dėl Kalėdų miestelį ir miesto eglę saugančių apsaugininkų civilinės atsakomybės draudimo, taip pat ruošiamas civilinis ieškinys policijos sulaikytam 39 metų įtariamajam.

„Už tokius piktybiškus veiksmus jis privalo atsakyti, vos tik bus įrodyta kaltė teisme. Darysime viską, kad šitas liguistas išpuolis nepareikalautų papildomų kaštų iš miesto biudžeto ir nekainuotų kauniečiams papildomų lėšų. Tai šiandien galiu šiek tiek dar papildyti, kad susitikimas su apsaugos bendrovės vadovais vakar popietę įvyko ir pats faktas pasitvirtino – visi jų saugomi objektai yra apdrausti“, – minėjo Kauno mero patarėjas T. Jarusevičius.

Įtariamasis vis dar medikų, o ne policijos žinioje

39 metų vyras, kuris naktį iš praėjusio penktadienio į šeštadienį, apie 1 val. 40 min. automobiliu atvyko į Rotušės aikštę, eglę apipylė degiu skysčiu ir padegęs paspruko, policijos pareigūnų buvo sulaikytas praėjus vos keliolikai minučių po išpuolio.

Liudininkai pareigūnams nurodė ne tik jo vairuoto automobilio markę, bet ir išskirtinį požymį – Norvegijos valstybinius numerius. Nustatyti jo judėjimo kryptį bei maršrutą padėjo ir vaizdo stebėjimo kamerų tinklas.

Žinoma, kad įtariamasis gyveno Norvegijoje, o portalo kauno.diena.lt duomenimis, prieš keliolika metų šis kaunietis buvo teistas už prekybą kvaišalais, jam skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Sulaikant policijos pareigūnams įtariamasis nesipriešino, tačiau jį sučiumpant nukentėjo vienas policijos pareigūnų – paslydęs susižalojo koją bei ranką. Iš karto po sulaikymo paaiškėjo, kad žmogus yra blaivus, tačiau rimtų abejonių jo būkle sukėlė kai kurie pasisakymai. Įtariamasis buvo nuvežtas į gydymo įstaigą, kur paimti mėginiai siekiant nustatyti, ar jis nėra vartojęs psichiką veikiančių medžiagų.

Kilus įtarimams, kad sunkiai protu suvokiamas išpuolis gali būti sąlygotas rimto sveikatos sutrikimo, įtariamasis iš specifinės gydymo įstaigos išleistas nebuvo.

Policija pradėjo tyrimą dėl svetimo turto ar kultūrinės reikšmės turinčios vertybės sugadinimo pavojingu būdu. Už tai gresia bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Kauno apygardos prokuroras Mindaugas Šukys antradienį patvirtino, kad įtariamajam iki šiol nėra paskirta jokia kardomoji priemonė, laukiama jį stebinčių medikų išvadų. Pasak prokuroro, kol kas medikai dar nedavė sutikimo, kad jų pacientą apklaustų policijos tyrėjai.

Jeigu paaiškės, kad dėl specifinių sveikatos problemų žmogus negalėjo suvokti savo veiksmų ir juos valdyti, įtariamojo patraukimas atsakomybėn gali komplikuotis.

Liepsnose skendinti Kalėdų eglė

Išvydo šiurpų vaizdą

Kauno Kalėdų eglės kūrėja J. Šmidtienė džiaugiasi, kad ugnį pavyko sutramdyti itin operatyviai atskubėjusiems ugniagesiams ir liepsnos neišplito.

„Ugnis buvo iš tiesų buvo labai galinga. Degant eglių šakoms sunaikintos girliandos, elektros instaliacija, mūsų kurtos dekoracijos“, – sakė J. Šmidtienė.

Menininkė prisiminė, jog tą pačią naktį, vos tik sužinojusi apie kilusį gaisrą nuskubėjo prie eglės ir išvydo šiurpų vaizdą, kurį palygino su siaubo filmu.

„Tarsi kokios juodos rankos žemyn driekėsi išsilydžiusios plastmasės gabalai, buvo labai šiurpu. Tą naktį neturėjome keltuvo, todėl savo komandos narius paraginau imti kopėčias ir viską kiek įmanoma greičiau tvarkyti. Nesinorėjo kauniečiams gadinti šventinės nuotaikos, kad prie eglės ryte atėję žmonės visa tai pamatytų“, – sakė J. Šmidtienė.

Rimtu iššūkiu tapo nedarbo dienos

Per dvi paras baigtą eglės atstatymą J. Šmidtienė palygino su chirurgine operacija. Ypač daug kruopštumo reikėjo perjungiant girliandų laidus, sutvarkant visą elektros instaliaciją.

Tačiau itin rimtu iššūkiu tapo tai, kad atkurti eglę reikėjo savaitgalį, kai nedirba įvairiomis medžiagomis prekiaujančios įmonės.

„Mūsų žmonės dirbo vedini motyvacijos šį darbą atlikti kiek įmanoma greičiau, kad kauniečiai vėl galėtų džiaugtis egle. Tą pačią naktį sutarėme dėl keltuvo nuomos, vieną paskolino savivaldybės įmonė. Sukomės kaip įmanydami, ieškojome įvairių medžiagų, girliandų“, – sakė J. Šmidtienė.

Nors buvo savaitgalis, nedirbo įmonės, J. Šmidtienė sakė, kad jos komandai pasisekė dėl, to kad apie Kauno eglės padegimą jau buvo girdėję nemažai žmonių.

„Patys žmonės, bendruomenių atstovai mums skambino ir siūlė eglių šakas. O jų reikėjo tikrai nemažo kiekio, pamenu, net iš Trakų mums skambino. Sulaukėme skambučių iš įmonių, kurios su mumis dirbo, klausė, kokių medžiagų mums reikia, visi suprato, kad sunaikinta tikrai nemažai. Lemputes, pavyzdžiui, mums į Kauną vežė, pusiaukelėje susitikome ir jas pasiėmėme “, – sakė eglės kūrėja.

Daugiau naujienų skaitykite čia.