Teismas išteisino protesto akcijos organizatorę: sieks, kad byla būtų iš viso nutraukta – Kas vyksta Kaune

Teismas išteisino protesto akcijos organizatorę: sieks, kad byla būtų iš viso nutraukta

delfi.lt / Nerijus Povilaitis 2021/08/02 19:10
/ Žemųjų Šančių bendruomenės „Facebook“ nuotr.

Žinoma kaunietė, Žemųjų Šančių bendruomenės pirmininkė Vita Gelūnienė teisme įrodė, jog buvo nepagrįstai pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą: neužtikrinusi, kad protesto akcijos metu jos dalyviai anglimi nepieštų ant grindinio kryžių. Nemažai neatitikimų policijos pateiktoje medžiagoje įžvelgęs teismas nusprendė administracinio nusižengimo bylą grąžinti pareigūnams tirti iš naujo.

Tokį sprendimą V. Galūnienei atstovaujantis advokatas Saulius Dambrauskas vadina nesusipratimu ir žada jį skųsti bei siekti, jog byla būtų iš viso nutraukta.

Kryžius piešė medžio anglimi

Protesto akcija, dėl kurios Kauno Žemųjų Šančių bendruomenės lyderė sulaukė išskirtinio savivaldybės ir policijos dėmesio buvo surengta šių metų balandžio 2-ąją. Ji pavadinta „Didžiojo Penktadienio rauda“.

Protestuodami prieš Kauno savivaldybės planus Nemuno pakrantėje tiesti naują gatvę ir iškirsti 163 sveikus medžius būrelis kauniečių po savivaldybės langais ant Laisvės alėjos grindinio piešė kryžius. Akcijos organizatoriai minėjo, kad 163 kryžių simbolizuoja medžius, kuriuos ketinama nupjauti.

Ginčas dėl savivaldybei planų Nemuno krantinėje tiesti dviejų eismo juostų gatvę, įrengti dviračių takus ir šaligatvius verda jau seniai. Šiems ketinimams nepritariantys gyventojai teigia, kad valdžia neatsižvelgia į jų nuomonę. Jų vertinimu, gatvės turi būti tiesiamos ten, kur to pageidauja gyventojai, o ne tose vietose, kurias numatė valdininkai. Žmonės baiminasi, kad planuojamas tiesti kelias sudarkys natūralų kraštovaizdį, sukels papildomų nepatogumų.

Savivaldybės atstovai atkerta, jog šie aktyvistai atstovauja toli gražu ne visus Žemųjų Šančių rajono gyventojus, o permainos šioje teritorijoje – būtinos, nupjauti medžiai bus atsodinti.

Žemųjų Šančių bendruomenės pirmininkė V. Galūnienė akcentavo, kad paišant kryžius buvo naudojama medžio anglis, kuri lengvai nusivalo nuo grindinio.

„Mūsų tikslas nebuvo pakenkti ar padaryti žalą, o atkreipti dėmesį“, – portalui „Delfi“ sakė aktyvistė.

Protestas prie Kauno savivaldybės / Žemųjų Šančių bendruomenės „Facebook“ nuotr.

Savivaldybė kreipėsi ir į policiją, ir į prokuratūrą

Pasak V. Gelūnienės, protesto akcijos dalyvius aplankė policijos pareigūnai, tačiau jie jokių pretenzijų nereiškė, netrukdė piešti kryžių.

Tačiau vėliau su pareiškimu į policiją kreipėsi Kauno savivaldybės atstovai. Skųstasi, jog protestuotojai paišė ant grindinio, kai tai daryti draudžia pačios savivaldybės patvirtintose taisyklės. Jose nurodoma, kad tai daryti galima tik tam tikrose, nustatytose vietose.

Nurodant, kad savivaldybei buvo padaryta beveik 800 eurų žala, tiek kainavo anglimi pieštų kryžių nuvalymas, policijos prašyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kitaip tariant – iškelti baudžiamąją bylą.

„Policijos tyrėja neįžvelgė jokio nusikaltimo, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Tada savivaldybė kreipėsi į prokuratūrą, kuri įpareigojo policiją pradėti administracinę teiseną. Buvau pripažinta kalta, kad neužtikrinau, jog protesto dalyviai anglies kreidelėmis nepieštų ant grindinio kryžių. Kadangi iki šiol nesu teista ir bausta, gavau tik įspėjimą. Nesutikdama su tuo kreipiausi į teismą. Tai nepripažinimas, kad mūsų veiksmai buvo teisiškai neadekvatūs“, – portalui „Delfi“ sakė V.Gelūnienė.

Savivaldybės veiksmus vadina persekiojimu

Kauno savivaldybės planams Nemuno krantinėje tiesti naują gatvę prieštaraujančios Žemųjų Šančių bendruomenės lyderė sakė, jog tokiais veiksmais miesto valdžia pademonstravo siekį persekioti bendruomenės narius.

„Tokiais būdais bandoma bendrauti su miestiečiais norint juos įbauginti. Man atrodo, kad būtent tokia savivaldybės pozicija“, – svarstė V. Gelūnienė.

Panašu, kad sprendimas kreiptis į policiją, o vėliau ir į prokuratūrą buvo priimtas ne pačios akcijos metu, kai buvo anglimi piešiami kryžiai, bet kiek vėliau.

„Akcijos metu interviu žiniasklaidai davęs Kauno savivaldybės atstovas Aloyzas Pakalniškis (miesto tvarkymo skyriaus vedėjas – red.) prie mūsų nepriėjo, nieko nesakė, bet renginį apskundė kaip nusikaltimą, kurio dalyvių jisai nepažino, nes jie buvo su kaukėmis. Keista, kad jis pats nepriėjo su mumis pasisveikinti ir išsiaiškinti, kas mes tokie. Manau, tikrai čia buvo sąmoningas ir piktybinis savivaldybės veiksmas, parodantis nusiteikimą prieš bendruomenes ir miestiečius“, – sakė V. Gelūnienė.

Ji stebėjosi, kad savivaldybė deklaravo už anglimi nupieštų kryžių nuvalymą nuo grindinio sumokėjusi beveik 800 eurų.

„Už tokią sumą mes galėtum gatves valyti kas dieną“, – sakė šią sumą neadekvačia pavadinusi V. Gelūnienė.

Policija nurodė, kad piešiama buvo spalvotomis kreidelėmis

Nagrinėjant kaltės nepripažįstančios V. Galūnienės bylą Kauno apylinkės teisme paaiškėjo esminiai neatitikimai tarp žiniasklaidos užfiksuotų faktų ir to, ką teismui pateikė policijos atstovai.

Policijos pareigūnai nurodė, kad kryžiai buvo piešiami spalvotomis kreidelėmis, nors iš tiesų naudota anglis. Taip pat nenurodoma, kas konkrečiai tuos kryžius paišė, o V. Gelūnienė pripažinta kalta tik dėl to, kad būdama atsakinga už protesto akcijos organizavimą neužtikrino, kad kiti protesto akcijos dalyviai nepieštų ant granitinės Laisvės alėjos dangos.

Advokatas S. Dambrauskas teisme akcentavo, kad šiuo konkrečiu atveju esminę reikšmę turi kryžių piešimo tikslas. Anot gynėjo, taip protesto akcijos dalyviai siekė išreikšti savo nepritarimą valdžios sprendimams ir tai visuomenėje neturėtų būti draudžiama bei vertinama kaip administracinis nusižengimas.

Teismas išteisino protesto akcijos organizatorę

„Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį (savivaldybių patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas – red.) už tai, kad jis pažeidė Taisyklių 25.41 punkte numatytą draudimą rašinėti, braižyti, piešti ar terlioti ant visuomeninės paskirties pastatų, tvorų ir kitų statinių, išskyrus Kauno miesto savivaldybės nustatytas vietas, pirmiausiai turi būti nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atliko kurį nors iš nurodytų draudžiamų veiksmų“, – rugpjūčio 2 d. nutartyje konstatavo skundą išnagrinėjusi Kauno apylinkės teismo teisėja Vaiva Nevardauskienė.

Konstatuota, jog draudžiamas veiksmas visgi buvo atliktas: 2021 m. balandžio 2 d. apie 10 val. prie Kauno miesto savivaldybės, Laisvės al. 96, Kaune, ant granitinės Laisvės alėjos dangos nupiešti kryžiai. Tačiau nesurinkta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad juos nupiešė būtent V. Gelūnienė.

„Priešingai – pareiškėja (V. Gelūnienė – red.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji pati kryžių nepiešė, o šią pareiškėjos poziciją patvirtina ir skundžiame nutarime pateikiama pažeidimo esmės formuluotė, iš kurios matyti, kad piešė kiti protesto akcijos dalyviai, o V. Gelūnienė traukiama atsakomybėn, nes neužtikrino, kad jie nepieštų.

Pažymėtina, jog ANK 366 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta atsakomybė už neužtikrinimą, kad savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimų nedarytų kiti asmenys.

Todėl teismas sprendžia, kad skundžiamame nutarime išdėstyta pažeidimo esmės formuluotė yra teisiškai ydinga. Nenustačius, kad pareiškėja atliko Taisyklių 25.41 punkte numatytus draudžiamus veiksmus, teismas sprendžia, kad V. Gelūnienė negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį“, – pasisakė teismas.

Protestas prie Kauno savivaldybės / DELFI nuotr.

Advokatas žada siekti, kad byla būtų nutraukta

Teisme nutartyje nurodoma nemažai V. Gelūnienę nubaudusių policijos pareigūnų darbo broko. Konstatuota, kad jie iš esmės neatliko tyrimo ir nesurinko įrodymų.

„Byloje nėra jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kokie kryžiai ir kokiame plote buvo piešiami. Institucija (Kauno miesto Nemuno policijos komisariatas – red.) nutarime nurodo, kad spalvotomis kreidelėmis buvo piešiami kryžiai ir įvairūs užrašai, tuo tarpu pareiškėja ir jos atstovas nurodo, jog medžio anglimi buvo piešiami kryžiai – objektyvių duomenų, kurie leistų teismui nustatyti, kas iš tiesų ir kokiomis priemonėmis buvo nupiešta, byloje nesurinkta“, – pasisakė teismas.

Iš bylos medžiagos aiškėja, kad policijos pareigūnus į protesto akciją iškvietė Kauno savivaldybės atstovai.

„Tačiau nebuvo imtasi jokių priemonių, kad nustatyti protesto akcijos metu tvarką palaikiusių pareigūnų tapatybes, jie nebuvo apklausti, nesiaiškinta, ar įvykis nebuvo užfiksuotas jų „body“ kameromis, o taip pat nesiaiškinta, kodėl protesto akcijoje tvarką palaikę pareigūnai leido jos dalyviams paišyti kryžius“, – konstatavo teismas.

Teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byla nebuvo išnagrinėta visapusiškai ir išsamiai. Todėl nutarimas panaikintas ir byla grąžinta Kauno miesto Nemuno policijos komisariatui tirti iš naujo.

Išteisintai V. Gelūnienei atstovaujantis advokatas S. Dambrauskas sakė pasinaudosiantis galimybe šią teismo nutartį skųsti. Jis minėjo sieksiantis, kad administracinio nusižengimo byla būtų nutraukta, nes kryžiai piešti vykstant protesto akcijai, tai buvusi pilietinės pozicijos išraiška prieš valdžios sprendimus.

„Šeimų sąjūdžio“ aktyvistams savivaldybė pretenzijų neturėta

Tai ne vienintelė protesto akcija, kai Kauno savivaldybės prieigose buvo piešiama ant naujojo Laisvės alėjos grindinio.

Birželio 1-ąją, minint tarptautinę Vaikų gynimo dieną Kauno centre prieš profilaktinį mokinių testavimą dėl Covid-19 infekcijos protestavo „Šeimų sąjūdžio“ atstovai. Jie minėjo, esą testavimai yra moksliškai nepagrįsti, dirbtinai sukeliama atskirtis, išsakytos abejonės, ar besimptome Covid-19 forma sergantys vaikai iš viso gali platinti infekciją. Reikalauta, kad kontaktiniu būdu galėtų mokytis visi vaikai, net ir tie, kurių tėvai atsisako leisti testuoti atžalas.

Vaikais vedini protestuotojai buvo pasirengę kreidelėms išmarginti savivaldybės prieigas, tačiau to daryti neleido policijos pareigūnai pareiškę, jog tokiam naujo Laisvės alėjos grindinio „dekoravimui“ prieštarauja savivaldybė.

Visgi akcijos metu niekas nedraudė vaikams piešti. Jie taip pat rašė žodžius: „noriu į mokyklą“, „mokykla – ne ligoninė“. Akcijos metu piešė ne tik vaikai, bet ir keli suaugę žmonės.

„Delfi“ pasiteiravus Kauno savivaldybės atstovų, ar dėl šios akcijos metu išmarginti grindinio bus reiškiamos pretenzijos jos dalyviams ar organizatoriams, sulaukta atsakymo, kad su vaikais kovoti nesiruošiama.

„Vaikus savivaldybė gerbia. Tai yra vaikai ir ant jų pykti negalima“, – atsakė Kauno savivaldybės atstovas.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Rekomenduojami video
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA