Norint suvaldyti koronaviruso plitimą, reikia nutraukti jo plitimo grandinę iš vieno namų ūkio į kitą, o tam žmonės turi sumažinti savo kontaktus laisvalaikiu, aiškino šeimos gydytojas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius.
Profesorius „Delfi“ laidoje „Pokalbis su Daiva Žeimyte-Biliene“ paaiškino, kad paskutinės didelės mokslinės publikacijos (minėta „Lancet“ publikacija – „Delfi“) viruso kontrolei mini priemones, kurios yra susiję su žmonių mobilumo mažinimu.
Kartu V. Kasiulevičius pastebėjo pokytį, kuris yra įvykęs žmonių elgsenoje, lyginant su pavasario laikotarpiu.
„Jeigu kovą mūsų mobilumas smarkiai krito, ir mes daug laiko praleidome namuose, tai šiuo metu viskas yra sugrįžę į sausio mėnesio lygmenį, žmonės nelabai paiso, ar taikomos priemonės“, – dėstė pašnekovas.
Jis sutiko, kad žmonės visiškai mobilumo išvengti negali, nes iš dalies tai susiję su darbu.
„Darbe mes turime būti, tam, kad kurtume nacionalinį produktą, ir valstybė nebankrutuotų, kad valstybė galėtų užtikrinti įvairias funkcijas, įvairių viešojo sektoriaus paslaugų teikimą, mokėti išmokas, pensijas. Darbas neišvengiamas“, – sutiko V. Kasiulevičius.
Tačiau, pasak jo, išvengiami yra susibūrimai, kurie vyksta po darbo.
„Mokslininkai daug skaičiuoja – nuo šešių žmonių jau rizika didėja, daugiau kaip dešimt žmonių – dar labiau didėja. Padėtų tokių susibūrimų išvengimas, kur jie bebūtų, ypač ten, kur tas vyksta be kaukių, kur žmonės valgo, vartoja alkoholį, kai žmonės susiburia namuose“, – sakė V. Kasiulevičius.
Pasak profesoriaus, tokiuose susibūrimuose plinta infekcija.
„Todėl, kad ne mažiau trisdešimties procentų ta infekcija užsikrėtusių žmonių yra beveik besimptomiai, o virusą jie platina šauniai. Šiam virusui būdinga tai, kad dar prieš prasidedant simptomams, net ir tie, kurie turės simptomus, jau jį platina dvi dienas iki simptomų atsiradimo. Atsiranda duomenų, kad – net ir anksčiau.
Taip pat labai intensyviai virusas platinamas pirmosiomis dienomis. Kol žmogus suvokia, kad jis serga, jis jau užkrečia kitus žmones. Paskui, kai jis jau įsiserga, tai iš tikrųjų labai mažai jis užkrečia kitus. Tas yra didelė problema, nes mums labai sunku atsekti. Ir gali būti, kad svečiai, kurie pas jus atėjo, ir jūs šauniai praleidote vakarą, jautėsi puikiai. Jie sakė, kad neserga, o rytojaus dieną jau susirgo, ir gali būti, kad jūs jau užsikrėtėte nuo jų“, – komentavo V. Kasiulevičius.
Medikas tas tris karantino savaites ragino žmones maksimaliai vengti susibūrimų – kur jie bebūtų.
„Ypač uždarose erdvėse, bet net ir atviros, jeigu labai artimi tie susibūrimai, kelia riziką. Pabūkime toliau vieni nuo kitų. Tai nereiškia, kad neturime judėti. Manau, kad buvimas parkuose, miškuose, arba kelionė, kur jūs automobiliu keliaujate tik su savo šeima (nieko blogo). Net ir apsistoti viešbutyje galima, bet nereikėtų naudotis tokiomis patalpomis, kur žmonės susiburia – turiu mintyje viešojo maitinimo vietas, muziejus, teatrus. Tai padėtų kontroliuoti moderniai, galbūt ne per daug apribojant laisvių. Tiesiog taip nutraukiamos viruso plitimo grandinės iš vieno namų ūkio į kitą“, – sakė V. Kasiulevičius.
Sveikatos sistemos pasirengimą įvertino kaip nepakankamą
Ekspertų darbo grupėse tiek prie Vyriausybės, tiek prie prezidento, dalyvaujantis mokslininkas konstatavo, kad šiuo metu Lietuvoje situacija yra sudėtinga.
„Matome poreikį priimti radikalius sprendimus. Yra keletas dalykų, kurie labai aiškūs, sveikatos sistemos pasirengimas yra nepakankamas. Matome nesusikalbėjimą tarp vadovaujančių sveikatos priežiūros įstaigų ir savivaldybių pavaldumo įstaigų“, – konstatavo V. Kasiulevičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad pacientų skaičius didėja, ir reikia turėti didelius rezervinius lovų skaičius. Vien Vilniaus regione, norint valdyti šią situaciją artimiausių dviejų savaičių laikotarpiu, reikia bent 500 lovų.
„Reikalingi sprendimai, kurie būtų koordinuojami Vyriausybės lygmeniu“, – sakė V. Kasiulevičius.
Kartu jis konstatavo, kad svarbu stabilizuoti situaciją iki tokio lygmens, kad vėl būtų galima atsekti kontaktus, stiprinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) pajėgumus, efektyvių sprendimų, kurie pagreitintų vakcinacijos, kai tik atsiras skiepai, galimybę.
Sejonienė – apie prioritetus, jei taptų ministre
Į Seimą su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąrašu išrinkta Lietuvos medikų sąjūdžio narė Jurgita Sejonienė laidoje prisipažino, kad svarstytų pasiūlymą tapti sveikatos apsaugos ministre.
Savo pagrindiniu prioritetu ji įvardijo sveikatos sistemoje dirbančių darbuotojų motyvavimą, ir sakė, kad ieškotų galimybių rasti pinigų juos motyvuoti finansiškai už darbą valdant pandemiją.
„Nelabai suprantu, kodėl priedų mokėjimas buvo susietas su karantino trukme. Darbas vyko nenutrūkstamai nuo kovo, ir iki dabar vyksta. Mūsų sveikatos sistema bus tiek gera, kiek bus patenkinti darbuotojai“, – kalbėjo J. Sejonienė.
Tapusi ministre ji pradėtų nuo to, kad aiškintųsi situaciją – sveikatos priežiūros įstaigų ir ministerijos galimybes. J. Sejonienė sakė, kad siektų užtikrinti tinkamą NVSC darbą ir linijos 1808 veikimą.
Tarp tikslų ji minėjo ir komunikacijos visuomenei svarbą. J. Sejonienės nuomone, jau dabar reikėtų pradėti intensyvią kampaniją, kur būtų aiškinama žmonėms apie vakcinacijos naudą.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
